Anykštėnai pratęsė parodą „Senosios stačiatikių šv. Mišių knygos“

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė (kairėje)


Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka apsisprendė: paroda „Senosios stačiatikių šv. Mišių knygos“ bus pratęsta iki metų pabaigos.

– Nesitikėjome tokio dėmesio. Žmonės susižavėjo paroda ir labai gausiai ją lanko. Ypač jaunimas. Net stačiatikių cerkvės klebonas Aleksejus Smirnovas prisipažino, jog nesitikėjo, kad senosios knygos sulauks tokio dėmesio“, – temainfo.lt sakė bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė.

Parodą vedėja vadina neišpasakyta vertybe: gal nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir sugebėtų tokią surengti, tačiau jokia šalies rajono biblioteka jos nepakartotų. Stiklinėse parodos vitrinose – 47 šv. Mišių knygos, atkeliavusios į biblioteką iš Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės. Kai kurioms – per 200 metų.

Senosios stačiatikių šv. Mišių knygos


– Parodoje eksponuojamos XIX a. – XX a. pradžioje Sankt Peterburge, Maskvoje ir Kijeve išleistos stačiatikių apeigų knygos. Seniausia savo amžiumi – 1802 m. Kijevo Pečersko Lavros spaustuvėje spausdinta knyga. Dauguma kitų išleistos XIX a. antroje pusėje; 13 knygų – 1900-1906 m. Parodoje rodomos dvi Šventojo Rašto knygos – „Apaštalas“ ir „Psalmynas“. Didžiausią parodos skyrių užima minėjos – knygos, kuriose užrašyti tekstai, skirti kiekvienai bažnytinių metų dienai, tą dieną minimam šventajam ar šventajai. Eksponuojama 12 tomų, kurių kiekviename išspausdintos vieną mėnesį skaitomos maldos, liturginio ir pamokomojo turinio rinkinys „Anfologionas“. Parodos lankytojai gali susipažinti ir su Bažnyčios įstatais „Tipikonu“, giesmių ir natų knygomis: giesmių 8-iems balsams rinkiniu „Oktoechu“, „Hirmologijumi“, trigiesmių kanonų rinkiniu „Triode“ ir kitomis retomis knygomis.

Ne kas nors, o Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja A.Berezauskienė ir atrado tas knygas. Ji pasakojo:

– Šv. Aleksandro Neviškio cerkvėje baigėsi ekskursija, ir mes jau ketinome išeiti. Netoli išėjimo yra spinta. Tikrai, žinokit, pačios durys atsidarė: girgžt… Žiūriu į lobį – tas storąsias knygas – ir klausiu cerkvę prižiūrinčios Evgenijos: „Kas čia yra?“ O ji man: „Nežinau, nuo neatmenamų laikų jos čia.“ Sugrįžau į cerkvę, kai bent kiek atšilo oras, ir supratau: mano dviejų universitetų neužteks įvertinti šias knygas. Aš pasikviečiau profesorių Osvaldą Janonį. Mes dirbome dvejus metus. Atsklandas visas nuskanavome, užsklandas, nustatėme knygos leidybos vietą, metus… Spaudai likę – kam priklausė knygos. Labai buvo įdomu pažinti kirilica rašytus metus: raidės reiškia skaičius, ir mes nustatėme leidinio datą. Turime kirilicos lentelę; pagal ją taip ir dėliojau po raidelę… Neįtikėtina teksto puošyba, išlikusios marginalijos – ranka rašyti tekstai, kažkokios pastabos. Profesorius sudarė knygų sąrašą. Juk nieko nebuvo. Jos tiesiog laukė mūsų – apipelijusios, trupančios. Kai knygas atsivežėme parodai, net nosis reikėjo sukti į šoną – taip jos tvoskė seniena, pelėsiu. Bet šitas nenusakomos vertės lobis išsivėdino; nė nesitikėjome, kad tiek daug žmonių susirinks į parodos atidarymą.

Profesorios Osvaldas Janonis


Knygos sutvarkytos, aprašytos, susistemintos, išreklamuotos… Paroda – tegul ir gale metų, – bet pasibaigs. Kas toliau? Iki bibliotekininkų jau atkeliauja atgarsiai, jog kažkoks stačiatikių vienuolynas norėtų šį lobį pasiimti. Gal pagal panaudos sutartį jos bus atiduotos saugoti Anykščių bibliotekai? Šimtą metų knygos gulėjo niekieno nejudintos, ir dar tiek pat pamažu būtų trūnijusios. Gal dar kur dūla tokie lobiai?

– Nemanau. Vienu metų šią cerkvę norėta uždaryti, tačiau vietos rusai išsikovojo teisę turėti ją veikiančią – taip ir knygas išsaugojo. Į Šv. Aleksandro Neviškio cerkvę jos atkeliavo iš Rokiškio, Užpalių, Vilniaus. Kažin ar dar galėtų būti kur nors likusi tokia kolekcija…Tačiau po šių knygų parodos anykštėnų ir jų svečių laukia dar viena didelė staigmena – su knygomis rastas ir labai unikalus archyvas. Jis tvarkomas ir bus parodytas visuomenei, – sakė Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja A.Berezauskienė.


Rita Briedienė
Violetos Matelienės nuotraukos