Istorijos pradžia
Šios istorijos pradžia – balandžio mėnuo: Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių bibliotekos Budrių filiale vartant knygą „Lietuvių šventės“ buvo pastebėtos Sekminės.
– O! Sekminių mes dar nešventėm! – šūktelėjo aktyviausias bibliotekos skaitytojas Juozas.
– Tai padarom naują šventę! – pritarė „Atžalyno“ klubo jaunimas.
Neliko nuošalyje ir žvejų klubas „Saulažuvė“.
Karosiukų pragyvenimo sąlygų gerinimas
Taigi ankstų gegužės 14-osios rytą Sekmines pradėjo žvejai. Susirinkę prie Kavarsko seniūnijos Girelės kūdros jie skelbė varžybas smagiu pavadinimu „Karosiukų 
pragyvenimo sąlygų gerinimas“.
Varžybos užtruko: karosiukai nenorėjo „kraustytis“ į Budrių ežerą. Kibo taip tingiai, kad per 3 val. kibirėliuose jų po vieną, du tebuvo. Tik varžybų pabaigoje karosiukai sukruto ir pradėjo kibti. Gana keisti rezultatai buvo: nugalėtojų buvo net trys, pagavę po devynis karosus. Jais tapo Dainius Kalibatas, Živilė Asmalovskienė ir Juozas Radzevičius. Suvažiavę prie Budrių ežero žvejai suskaičiavo: į ežerą paleis 37 karosiukus, o tai – visų metų antirekordas… Bet ką jau tiems karosams padarysi. Kažkas dar net pasakė: „O dabar – lydekų pragyvenimo sąlygų gerinimas!”
Apie 11 val. prie Šovenių bendruomenės namų rinkosi įdomi kompanija, atsinešusi du glėbius svyruoklio beržo šakelių; pašventino jas. Užėjo į bendruomenės namus eiliniai žmonės, o pro duris į kaimus išėjo Kerdžius, policininkas ir du piemenėliai, dūdeles pūsdami.
Bauda už tai, kad karvių nebelaiko
Užėjęs į kurį nors kaimiečio kiemą Kerdžius kiekvieno klausė, ar neturi šeimininkai kokio nors darbo. Tiesa, pats sakė temokąs karves ganyti. Daugelis liūdnai atsakydavo, kad karvių neturi. Tada įsikišdavo piktas policininkas ir plūsdavo „gaspadorius”, kad šie kaime karvių nelaiko, net baudas skyrė bizūnu. Kaltę 
buvo galima išpirkti ir kiaušiniais. Suprantama, visi rinkosi antrą variantą. Už tai Kerdžius įpildavo ritinį pieno ir siūlė visai šeimai prieš jį išgeriant išsakyti vienas kitam pasveikinus ir palinkėjimus. Dalino kerdžius ir pašventintas beržo šakeles.
Ne viena sodyba, vis dėlto, laiko karvių. Tada ir piemenėliai, ir Kerdžius gyrė šeimininkus, lašiniais vaišino, prašėsi priimami į darbą ir dėl užmokesčio derėjosi. Viską susitarę, gavę kiaušinių ir sūrio, jie toliau per kaimus keliavo. Aplankyti sodiečiai taip ir liko su šypsena veide: juokinga buvo Kerdžiaus kompanija. Tikrai.
Lietus – gero derliaus pranašas
Grįžę į bendruomenės namus Kerdžius su piemenėliais kiaušinius suskaičiavo, o policininkas užsirašė: „Pirmoje Sekminių šventėje buvo surinkta: 136 kiaušiniai, 6 sūriai bei kiti įvairiausi gardumynai.”
Dovanos sugulė ant šventinio stalo.
Vakare – pagal senuosius Sekminių papročius – turėjo būti kepama Sekminių kiaušinienė su lašinukais. Ir ne kur nors, o prie javų lauko. Tradiciją sugriovė subjuręs oras. Tik liūdėti nebuvo ko: lietus per Sekmines – gero derliaus pranašas.
Pilnut pilnutėlė bendruomenės salė
Tad susirinko visi į Sekminių vakarą. Buvo pilnut pilnutėlė bendruomenės salė.
Jaunimo klubas „Atžalynas“ suvaidino linksmus Sekminių Mikės Pukuotuko nuotykius ir visus pakvietė ragauti Sekminių kiaušinienės. Ją iškepė bendruomenės „gaspadinės” Vilma Kernagienė ir Gražina Galinienė.
Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas paėmė į rankas armoniką ir sugrojo porą linksmų polkučių.
Pasivaišinę Sekminių vaišėmis daugelis ėjo į bendruomenė kiemelį ar salėje liko. Iki vėlaus vakaro vyko Sekminių gegužinė.
Štai tokia buvo Sekminių šventė Budrių bendruomenėje. O seniūnijos ir Anykščių krašto žmonėms mes linkime šiltos ir saulėtos vasaros!
Valentinas GUDĖNAS