Dainų šventės pirmoje eilėje rikiavosi ir „Pandėlio balsiukai”

Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro dainavimo studijos „Pandėlio balsiukai” mokytoja Vilma Likienė buvo nustebinta komisijos sprendimo Lietuvos moksleivių dainų šventėje „Tu mums viena“ pandėliečius dainorėlius priskirti A kategorijos pajėgiųjų chorams ir pastatyti juos į pirmą eilę – didžiulės dainuojančiųjų minios priekyje.

– Choro vaikų tėvų susirinkime buvome aptarę, kad prie baltų marškinėlių tiktų balti šortukai ar bridžai. Tėvai klausė, ar batukai irgi turi būti balti? Ne, sakiau, kas juos matys? Prisikalbėjau! – temainfo.lt pasakojo mokytoja V.Likienė.

Pandėliečiams teko mokytis stovėti pirmoje eilėje: šypsotis, nespoksoti į kameras ar objektyvus, žiūrėti tik į dirigentą… Užtat fotografams ir operatoriams „Pandėlio balsiukai” buvo labai pastebimi. Ir ne tik todėl, kad pirmoje eilėje. Gražūs, išraiškingi, pasipuošę neįtikėtinais vainikais, perpintais net liepų žiedais jie traukė laikraštininkų ir televizininkų dėmesį

– Mums tik betrūko, kad bitės mus atrastų, – juokėsi mokytoja V.Likienė.

Moksleivių dainų šventėje dalyvavo 20 „Pandėlio balsiukų” choristų. Visi jie – pradinukai, tad juos lydėjo mamų – Vaivos Zemlickienės, Marytės Indriševičienės, Reginos Medilienės ir Ingos Styrienės – komanda.

– Tai buvo nepaprasta komanda. Šių mamų patirtimi biržiečiams pasakojau, kaip nesudėtinga sostinėje nupinti 24 vainikus. Tereikia paimti keturis kibirus, pripilti juos vandens ir pamerkti glėbius lauko gėlių. Tik visa tai reikia padaryti namuose. Gėlės puikiai išsilaikė – mūsų vainikai buvo patys gražiausi, o mes – irgi, – sakė mokytoja.

Mamos dirbo labai sklandžiai: viena buvo atsakinga už vainikus, kita – už vaistus, trečia – už marškinėlių padalinimą…

Pandėliečiai nesiskundė nei maitinimu, nei nakvyne ant čiužinių Taikos progimnazijoje.

– Buvo, žinoma, vaikų, kurie nemėgsta grikių košės, tačiau mes esame tie, kurie nori apginti Moksleivių dainų šventę. Visi žinojome, kad joje dalyvaus 22 tūkstančiai vaikų, tad, supratome ir tai, kad nesklandumų gali pasitaikyti. Na, o vaikas, kuris namuose nevalgo grikių, nepamėgs jų ir Vilniuje, – kalbėjo pedagogė V.Likienė.

Ką ten grikių košė! „Pandėlio balsiukams” teko iškęsti rimtesnį išbandymą: jiems buvo uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais. Ir ką jie darė? Vaikai bendravo vienas su kitu: turėjo pasiėmę stalo žaidimų, kamuolių, o Taikos progimnazijos puikus stadionas, graži aplinka skatino būti kartu. Tiesa, poilsiui laiko buvo ne kažkiek, užtat neliko jokio nerimo, kad telefonas suskambės ne laiku ir ne vietoje, kad jis iškris iš rankų ir suduš, kad kažkur jį pasimirši. O telefoninio žadintuvo nė neprireikė. Sunkus tebuvo vienas rytas, kai teko anksti keltis. Prieš septynias pakirdo kelios mergaitės.

– Gal mums žadinti kitus? – lygiai septintą jos pasisiūlė mokytojai, o gavusios teigiamą atsakymą vėl klausė:

– Kaip tai daryti?

– Dainuokit! – patarė mokytoja.

– Ką dainuoti? – nesiryžo mergaičiukės.

– „Su gimimo diena”! – linksmai komandavo mokytoja, ir pati pritarė dainuojančioms.

Vaikai, išgirdę mielos širdžiai šventės himną, sėdosi guolyje: ši šventė gera net tada, kai gimtadienis – ne tavo.

– Kieno? Kieno? – ėmė klausinėti vaikai, o paskui skubėjo keltis, praustis, ruoštis ilgai repeticijų dienai.

Anot mokytojos V.Likienės, niekas nevaikščiojo suraukęs nosies. Be to, ir sekėsi. Patyrę Pandėlio geltonųjų autobusiukų vairuotojai laukė vaikų pačiame Vingio parke. Kai po Dainų dienos mokytoja paskambino vairuotojui Romui Stankevičiui ir paklausė, kur ieškoti autobusiukų, jis atsakė:

– Mes – netoli, kur ir vakar. Visame Vingio parke tėra du geltonieji autobusiukai. Abu – jūsų.

Gera žinoti, jog po sunkios dienos eiti netoli, kad tave veš iki pat namų. Mokytojai V.Likienei tai buvo trys nenutrūkstančios šventės ir nepertraukiamo darbo paros.

 

Rita Briedienė

Dainavimo studijos „Pandėlio balsiukai” archyvo nuotr.