Pradžia » Aktualu » Ir kupiškėnai Tarmių metams išleido knygą

Ir kupiškėnai Tarmių metams išleido knygą

Ir kupiškėnai Tarmių metams išleido knygą

Publikavimo data: 2013-11-15

Lapkričio 22 d. 16.30 val. žurnalistė, o dabar ir rašytoja Eugenija Urbonienė kviečia tėvynainius į Kupiškio viešosios bibliotekos Didžiąją salę. Čia ji papasakos apie savo knygą „Užupečkio paveikslaliai“. Be autorės, renginyje dalyvaus ir knygos leidėjai, aktorius Romualdas Gudas, skaitovai, Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“.

Tarmių metams išleista E.Urbonienės knyga – tikras kupiškėnų pasididžiavimas. Juk bene visi kaimynai tarmiškas knygas jau yra parašę ir išleidę.

Spalio mėnesį šventėje „Kuc kuc Kamajuos!“ Rokiškio krašto muziejus nudžiugino nauju savo leidiniu “Auksinia abalia jieškajimas”. Į šią knygelę sugulė tautosaka, užrašyta Kazimiero Markelio (1907-1965) Vaineikių kaime 1924-1947 m.; straipsnis apie tautosakos rinkėją K.Markelį; jo tautosakos rinkinys, bei Rytų aukštaičių patarme užrašyti tekstai.

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Metodinio darbo organizatorė Vida Kontrimavičienė, lyg atsiprašydama kalbėjo:

– Apgailestaujame, anykštėnai negali pasigirti tarmiškai parašytų ir išleistų leidinių gausa: 2012 m. mūsų kraštietis Albertas Griganavičius, dabar gyvenantis Šiauliuose, gimtąja tarme išleido atsiminimų knygutę apie savo gimtąjį kraštą, “Kū ašen da atamenu”, o šiemet pasirodė Albinos Andriuškevičiūtės-Kačinskienės eilėraščių knyga „Tėviškes pievas“, parašyta aukštaičių anykštėnų tarme.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo skyriaus vedėja Loreta Dundulienė „TEmai“ atsiuntė per pastaruosius metus įsigytų tarmiškų knygų sąrašėlį. Be jau minėtų A. Griganavičius ir A.Andriuškevičiūtės-Kačinskienės knygų, jame – Antano Baranausko poemos: „Kelionė Peterburgan“, išleista 2010 m., ir prieš 150 metų jo sukurta poema „Anykszczũ sziłẽlys“, išleista 2009 m.

– Šie tekstai gal ir ne 100 proc. tarminiai, bet jie pateikti autentiška autoriaus laikmečio kalba. Beje, poemą „Anykszczũ sziłẽlys“ įbalsino Šiaulių universiteto profesorius Skirmantas Valentas, – sakė L. Dundulienė.

Anot poemos leidėjų (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), jos perskaitymą derėtų vertinti kaip labai atsargų bandymą įsiklausyti į 150 metų senumo garsus. Tarminiame variante poemos grožis atsiskleidžia ypatingai, skaitymas balsu leidžia jį kitaip suvokti.

Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacijos skyriaus vedėja Zita Balaišienė papasakojo apie Papilio krašto šviesuolių Marytės Gavėnaitės-Undzėnienės ir Jono Alberto Naktinio Tarmių metams parengtą knygą „Ar do atomanum sanojų kalbų?“

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje – Glūdiškyje, Kraštuose, Galiniuose, Latvygaloje, Spalviškiuose, Kučgalyje, Sauginuose, Satkūnuose, Skrebiškiuose ir kituose kaimuose gimusių žmonių pasakojimai apie pokario, mokslo metus, tremtį, čia – ir įvairūs nutikimai; antroje – senosios Papilio krašto žmonių pavardės, žodžiai, jų ligos, populiarūs posmai.

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka gruodžio mėnesį rengiasi išleisti nedidelį – 16 p. – tarmišką leidinuką “Keminėjimэ sava krašt’ sava šnekt'”. Kaip sakė bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro vedėja Vitalija Kazilionytė, leidinio pavadinimas ir puslapių skaičius dar gali keistis.

Pasvaliečiai iki šiol tebesididžiuoja savo tėviškėno Vlado Braziūno aukštaičių Šiaurės panevėžiškių tarme parašyta eilėraščių knyga „Saula prė laidos“.

Nošvesėjoms

gymėnės’, gėñt’s mėliáus’
mėnūle švies pėlnõj
ãkmenė žẽmė kėlnój
tomsybiu karvẽlė lãs

maĩnas švies on myre
làdэ akys’ soblyks’
prãrasto ongelystė
vaĩkos po balsa tyrs

laĩks atlэks kėp žiūrke
ė šiepes’ – tuoj šóks on véida
káulu jėgo ė šiorpo
on kreĩdo, on kreĩdo siorb’

bálts ès ė atláidės’ –
prė kàpu tvõros paláidos
Ir negali sakyti, kad skaitant šį poeto V.Braziūno eilėraštį visai nereikia vertėjo…
Eina į pabaigą gražūs Tarmių metai, kaip jokie kiti aktyviai vykdę jiems skirtą užduotį: šalyje buvo surengtą šimtai įvairiausių renginių – seminarų ir konferencijų, – skirtų pagerbti tarmėms; prisimintos senos ir išleistos naujos tarmiškai parašytos knygos – net svetima tarmė tapo miela ausiai, o ką jau bekalbėti apie gimtąją…

Net primiršome: Tarmės metų iniciatoriai – Vilniaus rokiškėnų klubas ir jo tuometinis vadovas Algis Narutis. Jo suburta iniciatyvinė grupė jau 2010 metų pradžioje kreipėsi į Etninės kultūros globos tarybą 2012-uosius skelbti Tarmių metais. Taryba išsamiai aptarė šio sumanymo įgyvendinimo galimybės ir 2010 m. balandžio mėn. kreipėsi į Seimą. Šio darbotvarkėje vis neatsirasdavo vietos apsvarstyti siūlymą. Galiausiai pavyko surinkti 47 Seimo narių parašus: Tarmių metų klausimas buvo įtrauktas į Seimo darbotvarkę.

„2011 m. gruodžio 6 dieną Seimas pritarė nutarimo dėl Tarmių metų projekto pateikimo, tačiau prireikė dar daugiau kaip ketvirčio metų, kol galiausiai šis projektas buvo patvirtintas“, – šio įvykio istoriją pasakoja www.alkas.lt

„TEmos“ inform.

Rašiniai panašia tema:
http://www.temainfo.lt/morgas-krostas-morgas-rostas/
http://www.temainfo.lt/kaimo-svenciu-ismones/
http://www.temainfo.lt/konferencija-taip-kalbejo-musu-senoliai/
http://www.temainfo.lt/salomestyje-kupiskenu-tarmas-lobiai/


Komentarai 4 komentarai

  1. Darius parašė:

    O tai kitais metais jau nebebus tarmių metų?

  2. Daaama parašė:

    Kas čia iš vis tuos tarmių metus sugalvojo?

  3. Lina parašė:

    Tarmių metų jau nebus. Bet tikimės, kad tarmės nepamiršim (kas dar ją
    žino ir moka) ir kitais metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *