Irmantas Tarvydis: „Jei ne Rokiškio verslo klubas, tebūtų buvusi lenkų konferencija Rokiškyje”

Nerimsta aistros ir polemika dėl Lietuvos-Lenkijos smulkaus ir vidutinio verslo bei turizmo konferencijos, Rokiškyje surengtos rugsėjo 17 d.

Po rugsėjo 23-osios rajono Tarybos posėdžio Rokiškio verslo klubo prezidentas, Tarybos narys Irmantas Tarvydis viešai prisipažino: liūdna dėl šios Konferencijos.

Rajono meras Antanas Vagonis pakeltu tonu pareiškė: Irmantui Tarvydžiui ir turi būti liūdna! Visi, buvusieji posėdžio salėje, suprato du dalykus: pirma, tai – mero kaltinimas; antra, ieškantysis kaltų ir pats pripažįsta, kad Konferencija nepavyko.

Rugsėjo 16-18 dienomis Rokiškyje viešėjo kadenciją baigęs Lenkijos Prezidentas Bronislavas Marija Komorovskis, jo sūnus Piotras bei didžiulė lenkų verslininkų, savivaldos ir turizmo atstovų delegacija.

Prezidentas B.M.Komorovskis Rokiškyje lankėsi ir 2015-ųjų spalio mėnesį: jam buvo įteiktos Rokiškio krašto garbės piliečio vardo regalijos.

Tuokart ir dabar Prezidentas aplankė prosenelio Zigmanto Leopoldo Petro Komorovskio kapą Kavoliškyje; čia, visai šalia Rokiškio, – p. Komorovskio giminės šaknys, dar likę jo protėvių dvaro fragmentai.

Pirmąją viešnagės dieną susitikti su aukštu svečiu atvyko užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Rugsėjo 17-osios Lietuvos-Lenkijos smulkaus ir vidutinio verslo bei turizmo konferencijoje dalyvavo Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje diplomatinio korpuso pirmasis sekretorius Kšyštofas Januškievičius, ūkio ministerijos kancleris Nerijus Rudaitis, kiti oficialūs asmenys.

Skaityti Konferencijos panešimą buvo pakviestas ir UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius, Rokiškio verslo klubo prezidentas Irmantas Tarvydis. Su juo temainfo.lt ir kalbėjo apie šią Konferenciją.

– Kaip Jūs vertinate iniciatyvą Rokiškyje susitikti Lietuvos ir Lenkijos smulkaus ir vidutinio verslo bei turizmo atstovams?

– Idėja nebloga. Lenkai daug pasiekę versle ir savivaldoje. O mūsų verslininkams menkokai žinomos lietuvių ir lenkų bendradarbiavimo galimybės. Daug ko vertėtų pasimokyti iš lenkų, kai kuriose srityse net galėtume apsijungti. Tokia Konferencija – galimybė susipažinti, padiskutuoti, įvertinti lietuvišką ir lenkišką situaciją įvairiose srityse, pasitarti dėl bendrų verslo ir turizmo projektų.

– Prezidentas B.M.Komorovskis Rokiškiui rodo labai gražų dėmesį. Jis – puikus oratorius, klausytojų dėmesį prikaustantis ir svarbiausių nūdienos momentų vertinimu, ir nuoširdumu. Kokį Jums įspūdį paliko Prezidentas?

– Tai iš tiesų labai stiprus politikas. Būdamas Prezidentu jis gerokai aptirpdė Lietuvos ir Lenkijos ledus. Konferencijoje p. Komorovskis ir kalbėjo apie tą neįveikiamą problemą: mes geriau žinome tolimiausias Europos šalis, Ameriką, o daugelis nepažįsta kaimyninės šalies.

Prezidentas B.M.Komorovskis – šio renginio globėjas; jo iniciatyva į Rokiškį atvyko du autobusai žmonių, norinčių pamatyti Lietuvą ir Rokiškį. Jo pastangos tarp Lietuvos ir Lenkijos verslininkų tiesti tiltus yra labai sveikintinos ir negali joms nepritarti. Reikšminga ir tai, kad Konferencija buvo organizuota ne Vilniuje, o Rokiškyje.

– Ar tikrai Lenkija mums tokia nepažįstama?

– Daugelis ją pažįsta kaip tranzitinę šalį – juk ne tiek daug lietuvių turistais keliauja po Lenkiją. Beje, dažnas Konferencijos dalyvis lenkas Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Taip jau yra. Ar kiekvienas rokiškėnas yra buvęs Kupiškyje?

– Bet Jūs esate buvęs?

– Taip, du kartus. Abu – Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko kvietimu. Tai dar vienas pavyzdys, jog tik bendraujant gali pažinti kaimynus: jei ne mero kvietimai, mano atsakymas į šį klausimą būtų buvęs kitoks.

– Kokią žinią savo pranešimu perteikėte konferencijai?

– Papasakojau apie Rokiškio verslo klubą, gyvuojantį jau antrus metus ir vienijantį per 20 rajono verslininkų; apie klubo veiklą, svarbiausius jo renginius. Apžvelgiau rajono darbo rinkos situaciją, labai nepalankią verslui dėl nestabdomos emigracijos, be to, vis prastėjančią.

– Kokia ji, darbo rinkos situacija?

– Per metus Rokiškio rajoną palieka 14 proc. darbingo amžiaus žmonių. Nuo bendro gyventojų skaičiaus tai sudaro 2,3 proc., arba 750 žmonių. Labiausia neramina tai, kad daugiausia išvažiuoja 30-40 metų amžiaus žmonių. Protų ir energijos nutekėjimo į Vakarus priežastys sunkiai bepaaiškinamos.

 Kokius minėjote klubo veiklos momentus, renginius?

– Bene didžiausias Klubo užmojis – pastatyti modernų 35 butų gyvenamąjį namą. Mums labai svarbu, kad rokiškėnai jaustųsi reikalingi, kad čia ne taip ir blogai gyventi.

Manau, jog reikšmingiausi Klubo renginiai – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios švenčių organizavimas. Norime, kad šios valstybinės šventės netaptų valdiškos, kad žmonės į jas rinktųsi noriai, žinodami, kad čia gerai praleis laiką, pajus sielos virpulį įvykiams, tapusiems istorinėmis datomis.

Kitas Rokiškio verslo klubo renginys – Rokiškio krašto muziejuje organizuojama puiki Kalėdų šventė vaikams. Tai verslo investicija čia kuriamai žiemos rezidencijai.

Kaip vertinate „Rokiškio sirenoje” pasirodžiusį straipsnį, pasirašytą Vilniaus rokiškėnų klubo prezidento Algirdo Naručio, kuriame meras A.Vagonis teigia: „Per daug pasitikėjau Rokiškio verslo klubu, kuris turėjo pristatyti mūsų \verslą, o pristatė tik savo kultūrinę veiklą (prisiimu atsakomybę už šią klaidą, nes be didelio pasirengimo galėjau pristatyti mūsų įmones, jų veiklas, bei ekonominį potencialą, kuriuo disponuoja Rokiškio rajonas)?”

– Atvirai pasakius, nežinau nė kaip vertinti. Straipsnis, kurį cituojate, – užsakomasis, pasirašo jį A.Narutis, apmokėtas Savivaldybės lėšomis. Tačiau jei „Pragiedrulių” prezidentas save vadina ir Konferencijos organizatoriumi, jis turėjo žinoti, kokiomis temomis kalbės pranešėjai. Ne kas kitas, o patys organizatoriai jas ir planavo. Juk nesunku ir man būtų buvę apžvelgti Klubo narių ekonominį potencialą, bet mero patarėjas Tadas Barauskas, dar vienas iš konferencijos organizatorių, mums atsiuntė pranešimo temą „Rokiškio rajono verslo klubo gera patirtis, problemos ir galimybės plėsti verslą Rokiškio rajone”. Aš kalbėjau jų pasiūlyta tema. Kuo gi dabar mane, pranešėją, kaltinti, ir kas šioje situacijoje yra klaida?

– Kas atstovavo Lenkijos verslui ir turizmui?

– Į konferenciją atvyko Minsko Mazovieckio, Sulejoveko ir Volomino medžio pramonės atstovai, statybinių medžiagų didmenininkai, žemės ūkių savininkai – vaisių, daržovių augintojai, dalyvavo Minsko Mazovieckio meras Marcinas Jakubovskis, šio miesto muziejaus direktorius Leszekas Celejus, Sulejoviko miesto vicemeras Remigius Gorniakas, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų vykdančioji direktorė Renata Rudnicka.

Buvo minimi labai ambicingi projektai. Kalbėta apie senoje geležinkelio stotyje Volomino savivaldybės įrengtą 7 D kino teatrą, gausiai lankomą naujovę. Tiesa, pati Savivaldybė randasi netoli Varšuvos, todėl netenka skųstis lankytojų trūkumu. Kitas įdomus projektas – senasis Pašto traktas. Lenkai siūlo ir Lietuvai prisijungti prie šio projekto, kadangi istorinis pašto kelias Sankt Peterburgas – Varšuva ėjo per Lietuvą. Anot pranešėjo, lenkų pašto maršrutas iš vienos stoties į kitą kai kur nukrypsta net po 120 km – taip parodomi įspūdingiausi miestai ir lankytini objektai. Tai didžiulis dėmesys turizmui, taip skatinamas verslumas.

– Renginys vyko Rokiškio kultūros centre. Salė buvo nejaukiai tuštoka…

– Konferencijoje dalyvavome per 10 rajono verslininkų: Leonardas Šablinskas, Giedrius Rimkus, Vidmantas Maželis, Jonas Žemaitis, Laimutė Sadauskienė, Sigitas Dzindzeleta, Algirdas Kazinavičius, Rimantas Bernackas su sūnumi Modestu, aš.

– Viename pokalbyje meras Antanas Vagonis temainfo.lt yra sakęs „O kas man tie verslininkai!” Ar nebuvo pagundos apskritai ignoruoti konferenciją?

– Ne. Žinoma, ne. Nebūtų atvykę Verslo klubo atstovai, tebūtų buvusi lenkų konferencija Rokiškyje.

Verslininkai turėjo galimybę pabendrauti, susipažinti. Neoficialiame pokalbyje L.Šablinskas kalbėjo apie Rokiškio stacijų kelią: lenkus domina ekskursijos religine tema. Partnerių surado tinklų ir virvių gamintojas „Duguva”, pažinčių užmezgė verslininkai, medienos perdirbėjai J.Žemaitis ir G.Rimkus. Taip mezgami kontaktai, taip susiformuoja bendradarbiavimo ištakos, kurios ilgainiui plėtojasi ir kuria visokiausias galimybes visuomenei: randasi kultūriniai, turistiniai mainai.

Pusė mūsų Klubo verslininkų dalyvavo Konferencijoje. Galėtume paklausti, kur gi buvo socialdemokratiškasis verslo flangas? Bet esmė ne tame. Tokioje Konferencijoje 10-12 Rokiškio verslininkų visiškai pakako. Salę turėjo užpildyti šalies stipriausi verslo ir turizmo atstovai. Kuris Rokiškio darbdavys galėjo prilygti lenkų verslininkui, valdančiam 14 tūkst. žmonių kolektyvą, gaunančiam 700 mln. eurų  metinį pelną? Net „Rokiškio sūrio” bendrovė per maža.

Ne į tokių organizatorių rankas turėjo būti atiduota ši Konferencija. Juk nesugebėta įvertinti svarbiausio dalyko: tai buvo Lietuvos-Lenkijos konferencija, o ne Rokiškio-Lenkijos.

– Negi nebuvo nė vieno verslininko iš kito rajono?

– Gal bent vienas. Moderatoriai minėjo salėje esant Anykščių ir Kupiškio merus, bet aš jų nemačiau. Manau, kad ir jiems tebuvo išsiųsti elektroniniai laiškai, su jais nebuvo net telefonu pabendrauta. Nėra taip paprasta intensyvioje darbotvarkėje įsigilinti į kiekvieną elektroninį laišką. Galų gale, dėl laiko stokos elektroniniais laiškais aptariamos rūpimo objekto detalės, bet šia komunikacijos priemone siųsti kvietimą į Tarptautinę konferenciją tėra elementarios kultūros stoka.

Mūsų Verslo klubo pliusas tas, kad turime žmogų, kuris koordinuoja informacijos gavimą ir mus informuoja ne tik elektroniniais laiškais, bet ir telefonu arba gyvai.

– Pernai Prezidentui B.M.Komorovskiui viešint Rokiškyje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento patarėjai, koordinavusiai aukštų asmenų priėmimo eigą ir tvarką, sakė pats paaiškinsiąs rajono merui A.Vagoniui, kokius vertėjus reikia kviesti į tokio aukšto lygio susitikimus. Ar šįkart vertėjų problemos nebuvo?

– Ne, oficialiame renginyje tokios problemos nejautėme. Renginį vedė Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai” prezidentas A.Narutis ir asociacijos “Towarzystwo Przyjaciół Sulejówka” prezidentas Krzysztofas Gruzinskis; jie puikiai aprėpė situaciją ir gražiai joje tvarkėsi. Viskas vyko sklandžiai, klausėmės sinchroninio vertimo. Kitas dalykas tai, kaip Konferencijos dalyviams sekėsi bendrauti pertraukos metu. Tokios problemos Konferencijos organizatoriai nesugebėjo numatyti, o užsienio reikalų ministras Konferencijoje nedalyvavo, tad nebus kas juos šįkart perspėtų.

– Konferencija truko šešias valandas. Ar pakankamas laikas tokiam renginiui?

– Galiu, pasakyti tiek: Konferencija tikrai nebuvo per ilga, neprailgo. Konferencijos atidarymo žodį tarė ūkio ministerijos kancleris Nerijus Rudaitis, sveikinimo kalbą pasakė Prezidentas B.M.Komorovskis, pranešimus skaitė lenkų atstovai, Rokiškio rajono Gačionių dvaro savininkas Piotras Rosenas, Ilzenbergo dvaro atstovas Gintaras Bingelis, Rokiškio rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė.

Kokį įspūdį paliko mero A.Vagonio kalba?

Jei atvirai, tai jaučiau įtampą, kad išgirsiu kokį nors mero pokštą, dėl kurio bus viešai gėda.

Per spaudą eina jo linkėjimas lenkams sujungti Rokiškyje ne tik verslą, turizmą ir kultūrą, bet ir užmegzti artimesnius santykius ar šiaip pasilinksminti, nes pas mus žiauriai gražios moterys. Už tokius pasisakymus kažkas turėtų prisiimti atsakomybę, nes be parengtos kalbos šis žmogus neturėtų lipti į tribūną.

– Sunku nepaklausti, ar kava iš vienkartinių plastmasinių indų nedegino pirštų?

– Nežinau, iš kokių indų buvo planuota vaišinti Prezidentą, nes jam pietūs kažkodėl buvo patiekti atskirai Kultūros centro kavinė. Jis nesuprato, kas vyksta. Lenkų demokratija pažengusi gerokai toliau nei dabartinio Rokiškio: Prezidentas atsistojo ir nuėjo pietauti su visais. Juk elementaru: jis negalėjo palikti žmonių, kurie atsiliepė į jo kvietimą vykti į Rokiškį, ir pietauti atskirai.

Staltiesėmis nedengti stalai, kava iš vienkartinių indų  dar vienas konferencijos niuansas, dėl kurio man buvo gėda.

Surengti tokio lygio renginį neužtenka nei Antano Vagonio, nei Eriko Druskino, nei T.Barausko patirties. Yra etiketo, yra tarptautinių konferencijų ir tokio aukšto rango svečių priėmimo protokolo dalykai, juos reikia žinoti, jų būtina laikytis.

– Kodėl nedalyvavote verslo vakarienėse: penktadienį – Rokiškio dvare, šeštadienį – „Svajos” kavinėje?

– Sakyčiau, dėl gana objektyvių priežasčių. Penktadienį buvau pakviestas prieš valandą iki vakarienės – nebuvau suplanavęs šio renginio, todėl ir nebūčiau spėjęs į jį atvykti. O į šeštadienio verslo vakarienę nebuvau kviestas.

– Renginio programos Savivaldybė neskelbė. Svečių viešnagės metu Rokiškio rajono savivaldybės svetainė tapo ir visai nebepasiekiama – jokios informacijos apie Konferenciją. Net iki šiol nėra jokios oficialios Konferencijos apžvalgos, neskelbiamos pranešimų santraukos…

– Neturiu duomenų, kiek į ją buvo pakviesta spaudos atstovų, viešinimo darbą galinčių atlikti profesionaliau už Rokiškio rajono mero patarėjus.

– Kaip patys lenkai vertina šią konferenciją?

– Tai, ką girdėjau perpasakojant, nenoriu komentuoti. Už Konferenciją, gal ir už visą priėmimą lenkai atsidėkojo Juzefo Pilsudskio biustu. Meras labai lankstėsi ir dėkojo už dovaną. Istorine prasme ji keista, bet, vertinant Konferencijos kokybę, kažin ar geresnę sugalvotum…

Jūs nedalyvavote per Rokiškio gimtadienį vykusioje A.Naručiui Rokiškio krašto garbės piliečio vardo regalijų teikimo ceremonijoje. Kodėl?

– Rokiškio rajono tarybos posėdyje balsuojant dėl Rokiškio krašto garbės piliečio vardo suteikimo A.Naručiui aš dar nebuvau skaitęs minėto užsakomojo straipsnio. Jei su šiuo rašiniu būčiau susipažinęs anksčiau, nebūčiau balsavęs „Už”. Nėra didelė garbė surengti Rokiškiui garbės nedarančią konferenciją ir kaltinti kitus dėl jos nesėkmės. Mano verslas susijęs su žemės ūkiu. Darbai nepaleidžia.

–  Dėkoju už pokalbį.

 

Kalbėjosi Rita Briedienė

Laikraščio „Rokiškio sirena” žurnalisto Justo Kačerausko nuotraukos