„Kad visuomenė suprastų teisingai“

Su tokia mintim Kupiškio savivaldybės vadovai pirmadienį surengė spaudos konferenciją žurnalistams.

Gegužės paskutinį ketvirtadienį sušauktame rajono tarybos posėdyje politikams buvo pateiktos savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės  mero praėjusių metų veiklos ataskaitos. Gyvo žodžio buvo nedaug, patys atsiskaitantieji buvo santūrūs, rimtesnio aptarimo ar diskusijų nekilo, tad ir žurnalistai neturėjo galimybių bent kiek įsigilinti į valdžios nuveiktų darbų suvestines (beje, popierinių posėdžiuose aptariamų klausimų tekstų žiniasklaida nebegauna, tikėtina, iš taupumo). Logiška, kad neįsigilinus, neįmanoma parašyti, taigi ir informuoti visuomenės. Informuoti irgi ne taip jau paprasta, nes, kaip politikai, sako, „suprasti reikia teisingai“. O kaip tą teisybę aptikti, kaip išvengti interpretacijų, žodžių sraute išskirti esminius, pagrindinius, atskirti žodžių nereikšmingą balastą?.. Ar interpretacija yra klausančiojo klaida, ar kalbėtojo nesugebėjimas tiksliai suformuluoti mintį?

Spaudos konferencijoje meras Dainius Bardauskas papasakojo apie darbus, kurie bus daromi: sveikatingumo komplekso projektas ir darbai, irklavimo bazės prie marių projektas, verslai, kurie galimai kursis seniūnijose, automobilių stovėjimo aikštelė prie ligoninės, kuri bus išplėsta, skalda užpilta, o vėliau ir išasfaltuota. Kai tai bus padaryta, žmonės pamatys. Dar sakė, kad jau yra apšviestas pontoninis tiltas prie marių, turėtų būti matomas iš toli, gražu… Bet tas grožis nepigiai kainuoja.

Apie taupymą ir pigesnį savivaldybės gyvenimą, sumažinus administracijos darbuotojų skaičių nuo 146 iki 141, valdininkų atjauninimą ( išėjusiųjų amžiaus vidurkis buvo 56 metai, į darbą priimtųjų —  37 metai), apie racionalų finansų sutvarkymą, pradelstų įsiskolinimų padengimą, vykdomus europinius projektus papasakojo administracijos direktorius Marius Mališauskas.

Vicemeras Aurimas Martinka kalbėjo apie mokyklas, vykdomą projektą, prastus kai kurių mokyklų reitingus, pedagogų nenorą keistis ir tobulėti, kontraversiškus vertinimus. Meras ir vicemeras išsakė nuomones dėl viešai reiškiamų kitų nuomonių, o tos kitos nuomonės esą politikavimas.

Čia turėta omenyje ūkininkų iniciatyva pasodinti Kupiškyje sakurų sodą. Gal ir gera mintis, bet kam reikia taip skubiai viešintis laikraštyje, kad visuomenę informuotų, supeiktų valdžią? Pasak vicemero, ne visi ūkinininkai mąsto taip, kaip jų organziacijos vadovas, o vadovas politikuoja, ir kiti dėl to jaučiasi nesmagiai, lyg pakliuvę į klounų organizaciją?..

Sakurų reikalas, pasak mero, jau išspręstas, ūkininkams atsakyta, kad vieta sodui parinkta prie Baltų vienybės  medžio, galės sodinti, prižiūrėti, puoselėti, nes Savivaldybei tai būtų pernelyg didelė našta, sakuros yra lepūs medeliai.

Mąstant apie politikus ir politikavimą, tam jie ir politikai, kad kalbėtų, savo nuomones reikštų. Visuomenė irgi gali komentuoti, pageidautina, kad tai darytų be baimės susilaukti negerų pasekmių, tik klausimas išlieka dėl spaudos. Jausmas dvilypis, kai spaudai tenka būti tarpininke: į vieną ausį pirma pakalba viena ginčo pusė, vėliau – kita. Kai žurnalistas pats pakalbina aną, apkalbėtąjį, paprastai anoji ginčo pusė sako: „ Ne taip suprato, tai jau interpretacija“. Liaudies išmintis byloja, kad tas, kuris tarpininkauja, yra trečias ginče, ir jis visada lieka kaltas. Tiems dviem taip patogiau, nes kalbėtis akis į akį visada nelengva. O kaip geriau visuomenei, kuri politikus renka?

 

Matas Žebrokas

Autoriaus nuotraukos