Kupiškio rajono Šepetos kaime vėl skambėjo liaudiškos dainos, o jų pasiklausyti rinkosi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir svečiai iš aplinkinių rajonų: rugpjūčio 24 d. vyko Šepetos kaimo šventė, skirta tarmių metams paminėti.
Tokia diena – puiki proga prisiminti savo išskirtinumą, pajusti tebesant gyvas savo šaknis. Puikus dalykas ir pats kaimo susiėjimas – proga atitrūkti nuo kasdienių darbų, kaimynams pabūti kartu, prisiminti, kokie įvykiai juos subūrė gyventi po Šepetos kaimelio dangumi.
Šventės akcentas – vakaronė. Tranki ir gyvybinga mūsų senolių muzika ragino judėti ir dūkti. Akordeonas, smuikas ir net senovinė medinė skalbimo lenta antrino skambiai liaudiškai dainai, ir visa tai tapo linksmu užtaisu. Smagi nuotaika „patancavoti“ kvietė kiekvieną.
Bendros vaišės, čia pat virta bendra košė, bendros šnekos … Kuo daugiau vienodų reikalų jungia kaimo žmones, tuo jie vieningesni, tuo daugiau bendrų darbų gali atlikti.
Kiek nuošaliau rinkosi jaunimas. Kas poromis, kas jau su mažais vaikais, puošnūs ir džiaugsmingi vienas kitą apžiūrinėjo. Nesunku buvo suprasti: jie senokai vienas kito nematė, nors visi šepetiškiai, kartu užaugę. Išsiblaškė jie po skirtingus kraštus… Ką į didmiesčius, o ką galbūt į užsienį likimas išvijo.
Bet tądien šepetiškiai buvo kartu. Kas žino, gal tokie gražūs susiėjimai paskatins žmones iš užu jūrų marių grįžti namo…
Paulius Briedis
Autoriaus nuotr.