Pasaulyje esame vieni iš unikaliausių, nes turime tiek daug ir tokių skirtingų tarmių. Dauguma jų dar iki šiol gyvos ir mūsų tautą išskiria iš kitų. Šiaulių universiteto prorektorius, doc. dr. Juozas Pabrėža teigia: ,,Tarmės yra didelė mūsų vertybė ir begalinis turtas. Vienodumo pasaulyje yra per daug ir išsilaikys tik ta šalis, kuri turi kažką savito, labai įdomaus ir išskirtinio.“
Tarmė formuoja ir žmogaus charakterį. Jeigu tėvų ar senelių namuose kalbama tarmiškai, tai ir vaikai nesigėdija šnekėti savo prosenelių kalba. Kalbėti savo tarme išdrįsta tik drąsūs ir stiprūs žmonės. Tai grūdina charakterį.
Ką gi daryti, kad tarmės išliktų, kad lietuvių tauta liktų savita tauta? Kaip gali prie tarmių išsaugojimo prisidėti mokykla? Tokius ir kitus klausimus aptarėme respublikinėje metodinėje-praktinėje konferencijoje, kuri vyko Šepetos Almos Adamkienės pagrindinėje mokykloje.
Į konferenciją susirinko etninės kultūros puoselėtojai, pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų mokytojai, turintys patirties kūrybiniame kultūriniame jaunosios kartos ugdyme; tėvai ir mokiniai, kuriantys ir dalyvaujantys etnokultūriniuose renginiuose.
Konferencijos tikslas – ugdyti iniciatyvų, veiklų, kūrybišką, atvirą tradicijoms, naujoms idėjoms ir žinioms jauną, dorą žmogų, neabejingą pilietį, gerbiantį savo ir protėvių kalbą. Konferencijos metu pasidalinome patirtimi, mintimis, idėjomis, aptarėme vertybių sistemą, pagrįstą noru išlikti savitais, originaliais, mylinčiais, gerbiančiais ir puoselėjančiais lietuvių kalbą tautos atstovais. Įdomiausia buvo tai, kad lektoriai, mokytojai, kolektyvų vadovai, susirinkę iš Kauno, Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Zarasų, Kupiškio rajonų, kalbėjo tarmiškai. Renginį skambia kupiškėniška tarme vedė mokyklos direktorė Vanda Vanagienė ir šių eilučių autorė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Ramutė Kežienė.
Konferenciją pradėjo Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos dramos būrelio nariai, parodę meninę kompoziciją „Pagal sakmes apie laumes.“ Meninę programą režisavo mokyklos dramos būrelio vadovė Jūra Sigutė Jurėnienė, aš mokinius mokiau tarmės.
Po mokyklos direktorės V.Vanagienės ir Švietimo skyriaus vedėjo Rimanto Jociaus sveikinimo žodžių buvo skaitomi pranešimai.
Pasvalio kultūros centro etnokultūros specialistė Daiva Adamkevičienė kalbėjo apie etninį ugdymą vaikų folkloro ansamblyje, o jos vadovaujamas mokinių kolektyvas parodė meninę programą. Kupiškio rajono Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos vyresn. socialinė pedagogė Danutė Petrušauskienė tarmiškai kalbėjo apie tai, dėl ko jai „brungi kupiškėniška tarma“, o jos parengtas 5 klasės mokinys Titas Jankauskas papasakojo „Vieno kaliošo posakų, arba no žioplumo vaistų nėra“. Pasvalio rajono Vaškų vidurinės mokyklos 12 klasės mokinė Santa Gasiūnaitė klausytojus supažindino su senąja aludaryste Vaškų krašte. Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vyresn. mokytoja Lida Vareikienė aptarė Vabalninko šnektos ypatumus. Esu Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos narė, Kupiškio rajono etninės kultūros plėtros tarybos narė. Man buvo svarbu aptarti etninės kultūros integravimą ir etnokultūrinių kompetencijų ugdymą mūsų mokykloje. Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja metodininkė Žydrūnė Rakauskaitė skaitė pranešimą „Etninės kultūros ugdymo perspektyvos ir problemos Lietuvos bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose“.
Tarmiškai kalbėjo Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos 6 klasės mokinys Almantas Kunskas, jį parengė šios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vita Špokauskienė. To paties rajono Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, vyresnioji pradinių klasių ir informacinių technologijų mokytoja Rita Grinevičienė su savo mokinukais parodė spektaklį pagal lietuvių liaudies pasaką „Dangus griūva.“ Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro folkloristė, knygos ,,Jir atskrido sakalalis. Kupiškio krašto dainos“ autorė, Kupiškio folkloro ansamblio „Kupkėmis“ vadovė Alma Pustovaitienė skaitė pranešimą „Tautos papročiai Salamiesčio pagrindinėje mokykloje“, o po jo pasirodė etnografinis vaikų kolektyvas ,,Vijūnytė.“
Zarasų ,,Ąžuolo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, poetė, leidinio „Aukštaičių uteniškių patarmė. Senojo kaimo kasdieniai darbai“ autorė, 2010 Metų Mokytoja Gitana Vasalauskienė skaitė pranešimą „Tarmė mokykloje“, o jos vadovaujami gimnazistai pristatė meninę kompozicija „Anaj pusaj atminima undenų.“ Zarasų P. Širvio progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, poetas, Zarasų literatų klubo „Virš tylos” vadovas, folkloro ansamblio „Seluona” narys, poezijos rinkinių ,, Žaibai krinta į žolę“, „Užpustytos laiko stotys“, „Siauri likimo vartai“ autorius Vasilijus Trusovas ne tik kalbėjo tema „Tarmė mūs žodyje gyva“, bet ir tarmiškai skaitė savo kūrybą.
Kauno rajono Raudondvario kultūros centro meno vadovas, etnopedagogas, muzikinių renginių bei iniciatyvų organizatorius, tarmių metų iniciatorius Algirdas Svidinskas pasidalino mintimis apie regioninės tapatybės paieškas ir tarminę raišką. Pertraukų metu konferencijos dalyviai bendravo prie aukštaitiškais valgiais nukrautų stalų, aptarė tarmės puoselėjimą iliustruojančius stendus.
Kupiškio rajono švietimo skyriaus specialistė Rimutė Balzarevičienė apibendrindama konferenciją džiaugėsi įspūdingu renginiu ir dėkojo atvykusiems.
Už tai, kad į Šepetą suvažiavo tiek daug tarmės saugotojų – suaugusiųjų, jaunimo ir vaikų, – kuriems nesvetimas tarmiškas žodis, dėkojome pradinių klasių mokytojai, konferencijos koordinatorei Arvydei Tunaitienei. O renginio pabaigoje aptarėme iš pranešimų išplaukusias mintis ir nutarėme, kad tarmes reikia puoselėti kaip kalbos, dvasinio augimo, tautinio mentaliteto vieną iš garantų; pamokose ieškoti įvairesnių formų, galimybių tarmei mokyti, integruoti į ugdymo turinį, išradingiau pasinaudoti tarminiais tekstais, aiškinti prasmę, kurti žodynėlius, žaidimus ir kita; kūrėme planus, kaip mes bendradarbiausime ir kitus įtrauksime į prasmingą veiklą ne tik šiais – Tarmių metais, – bet ir jiems pasibaigus.
Ramutė Kežienė
Šepetos A.Adamkienės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė