Zarasų rajono Kamariškių dvaras
Liepos 6 d. Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Kupiškio etnografijos muziejuje buvo atidaryta Arūno Eduardo Paslaičio kūrybos darbų paroda „Lietuvos dvarų piešiniai“.
Jau daugiau nei keturis dešimtmečius architektas ir Lietuvos paveldo steigėjas A.E.Paslaitis savo laisvu laiku fiksuoja Lietuvos dvarus, rūmus, bažnyčias, kaimus. Nuo studijų laikų Kauno technologijos universitete (tuometinis Politechnikos institutas), kai architektūrinių objektų perpiešimas buvo viena iš sudedamųjų studijų dalių, jis važinėja po šalies bei buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir įamžina dvarus, dvarelius, liaudies architektūros statinius, piliakalnius.
Sovietiniais laikais A.E.Paslaitis piešdavo daugiau liaudies architektūros paminklus – kaimo bažnyčias, varpines, gyvenamuosius namus. Dvaruose tuo metu dažniausiai būdavo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, todėl buvo sudėtinga prieiti prie statinių. Menininkas ne tik fiksavo dvarų būklę, bet ir rinko apie juos informaciją knygose, archyvuose. Kalbindamas vietinius gyventojus, jis sužinodavo dvarus apipynusių pasakojimų ir mitų, o juose galima atrasti ir tikrų istorijos užuominų. Nors dvarai ir skiriasi architektūra, istorija, likimu, bet juos vienija bendras didingumas. Dvarų griuvėsiuose vis dar atsispindi turtingos ir klestinčios praeities žiburiai. Romantiška ir užburianti A.E.Paslaičio piešinių scenografija sukuria melancholišką, bet jaukią atmosferą. Jo piešiniai yra tarp architektūros ir kūrybos, juose atspindėta realybė, kokia ji bebūtų. Menininkas atlieka svarbų ir vertingą darbą, nes dalis nupieštų objektų sparčiai nyksta, o kai kurių jau ir nebėra.
Kupiškio etnografijos muziejuje eksponuojami 25 A.E.Paslaičio darbai. Juose – Zarasų rajono Kamariškių (1991), Rokiškio rajono Onuškio (1989), Biržų rajono Daudžgirių (1990), Panevėžio rajono Alančių (1987), Anykščių rajono Pienionių (2005), Kupiškio rajono Tekliampolio (Zasinyčėlių, 1989) ir kiti dvarai.
Paroda veiks iki rugpjūčio 22 d.
XIX-XX amžių sandūroje Lietuvoje buvo apie 3300 dvarų, iki mūsų dienų jų išliko apie 500. Keliaujant po Lietuvą galime matyti, kad buvę valstybės ekonominiai, kultūriniai centrai keliasi naujam gyvenimui. Mūsų uždavinystęsti jų atkūrimą ir išsaugojimą. Muziejų kelyje „Dvarų kultūros atspindžiai“ įvairiausiomis formomis žmonių širdyse sužibo dvarų praeitis, jų vidaus ir išorės erdvės.
Renginio metu buvo pakviestas kalbėti ir menotyrininkas, žurnalistas Vidmantas Jankauskas. Renginį vainikavo Lietuvos himnas.
Parodos atidaryme koncertavo Baltijos kamerinės operos solistai. Klaipėdos noneto muzikantai atliko „Lui Špor Grand nonetas II dalis“, P. Čeikovskis „Lenskio arija iš operos Eugenijus Oneginas“ atliko Audrius Bartkus, ŽoržBizehamaneika iš operos „Harmen“ atliko Joana Stanelytė.
Edukacinę programą „Sugrįžę gyventi“ apie grafų Tyzenhauzų giminės moteris pateikė Rokiškio krašto muziejaus muziejininkai.
„Sugrįžusios gyventi“ – tai literatūrinė kompozicija, kurios metu Rokiškio krašto muziejaus darbuotojos inscenizavo garsiausias Tyzenhauzų ir Pšesdeckių giminės moteris, apžvelgė jų gyvenimo veiklą, darbus, pastatytas bažnyčias, nutapytus paveikslus, parašytas knygas.
[gallery_box]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_1.jpg” descr=”” title=”Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė”]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_2.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_3.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_4.jpg” descr=”” title=”Rokiškio krašto muziejaus muziejininkės”]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_5.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_6.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_7.jpg” descr=”” title=”Istorikas žurnalistas Vidmantas Jankauskas”]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_8.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_9.jpg” descr=”” title=””]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_10.jpg” descr=”” title=”Tekliampolio (Zasinyčėlių) dvaras Kupiškio rajone”]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_11.jpg” descr=”” title=”Alančių dvaras Panevėžio rajone”]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_13.jpg” descr=”” title=” Onuškio dvaras Rokiškio rajone „]
[gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2016/07/paroda_160707_14.jpg” descr=”” title=”Pienionių dvaras Anykščių rajone”]
[/gallery_box]
Arūno Eduardo Paslaičio biografinės žinios
A.E.Paslaitis gimė 1942 m. spalio 17 d. Tryškiuose, Telšių rajone (tuometiniame Kuršėnų rajone).
1960 m. baigė Joniškio antrą vidurinę mokyklą.
1960-1966 m. studijavo architektūrą Kauno technologijos universitete (tuometinis Kauno politechnikos institutas).
1966-1968 m. dirbo Akmenės rajono architektu.
1968-1992 m. dirbo projektų vyriausiuoju architektu Miestų statybos projektavimo institute.
Nuo 1993 m. dirba uždaroje akcinėje bendrovėje „Jungtinės architektų dirbtuvės“.
Nuo 1974 m. A.E.Paslaitis yra Lietuvos architektų sąjungos narys. Jis daugiausiai kūrė rekreacinių ir administracinių statinių projektus.
Žymiausi yra šie A.E.Paslaičio projektuoti statiniai: Lietuvos mokslų akademijos poilsinė Palangoje (1982), Narkologijos ligoninė su administracinėmis patalpomis Vilniaus Rasų gatvėje (1983), Lietuvos Respublikos Seimo viešbutis sostinės Gedimino prospekte (1997), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas Vilniaus Konstitucijos prospekta (su T.Balčiūnu, V.Biekša, savo sūnumis Gediminu ir Arūnu, 2001-2004), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinis pastatas (2008-2009).
Miglė Zakarauskaitė
Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė
Autorės nuotraukos