Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas
Zigmanto Aleksandravičiaus rašinys „Valdantieji, neverkšlenkit, arba kaip Kupiškis priartėjo prie Turkijos” neliko nepastebėtas temainfo.lt skaitytojų: jį komentavo, juo dalinosi.
Atsaku į šį rašinį temainfo.lt redakcijai buvo atsiųsta humoreska „Susapnavau, kaip Kupiškis priartėjo prie Turkijos”. Nors ir mažesnio skaitytojų aktyvumo sulaukusi, ji buvo skaitoma, komentuojama. Vis dėlto reikia pripažinti: skaitytojai negerbia autoriaus baimės pasirašyti pavardę.
Mažoka vilties, kad Kupiškis galutinai nesusiskirstys į dvi stovyklas…
– Pastaruoju metu mėtomi akmenukai į Jūsų daržą. Kaip vertinate kritiką ? – klausėme Kupiškio rajono mero Dainiaus BARDAUSKO.
– Perskaičiau straipsnį „Valdantieji, neverkšlenkit, arba kaip Kupiškis priartėjo prie Turkijos” ir nelabai suprantu, ką juo norima pasakyti. Valdantieji neverkšlena. Verkšlena pats rašinio autorius, gerbiamas rajono Tarybos narys Zigmantas Aleksandravičius.
Tie, kurie seka Turkijos įvykius, žino – birželio mėnesį buvo bandoma nuversti šios šalies teisėtą valdžią. Pasakymas „Kupiškis priartėjo prie Turkijos” gali reikšti rajone rengiamą perversmą. Kaip kitaip šį žmogų suprasti? Kuo mes priartėjome prie Turkijos?
– Turkiją palikus turkams, lieka rašinio mintis: Kupiškyje – nieko naujo. Štai klausia komentatorius: „Gal Jūs man, Kupiškio gyventojai, paaiškintumėte, kas per dvejus metus naujo nuveikta?”
– Reiktų įvertinti tai, kad šios kadencijos dveji rajonui vadovavimo metai sukaks 2017-ųjų balandį. Iki tol – aštuoni mėnesiai gražaus laiko.
Kalbą, ko gero, derėtų pradėti nuo to, kokį gavome ankstesnės valdžios palikimą. Stipriu šoku mums buvo pradelsti (45 dienų) įsiskolinimai. 2015-ųjų kovo 31-ajai tokių skolų Savivaldybė turėjo 225 177 Eur. Dėl šio palikimo mus baksnojo ir Finansų ministerija, ir Vyriausybės atstovė Panevėžio apskričiai. Mes išsprendėme šią problemą: 2016-ųjų pradžioje nė viena Savivaldybės įstaiga nebeturėjo pradelstų įsiskolinimų. To Kupiškio rajono savivaldybės istorijoje, ko gero, dar nebuvo. Prisipažinsiu: nesitikėjau ir pats, kad mums pavyks šiuos įsiskolinimus likviduoti iki šių metų pradžios – mums pavyko.
Ir dar. Sugebėjome subalansuoti rajono biudžetą. Ankstesnė valdžia jau kelerius metus jį beformuodavo vienuolikai mėnesių.
– Teko girdėti, kad Kupiškio viešoji biblioteka vėl turi apie 6 tūkst. eurų pradelstų mokėjimų…
– Taip. Tai pats didžiausias iš visų rajono Savivaldybės įstaigų per pusmetį padarytas įsiskolinimas. Beje, buvo atlikta bibliotekos turto inventorizacija. Jau vien už tai, ką čia radome ir ko neradome, buvusią direktorę buvo galima atleisti iš darbo.
– Lyg ir savaime kyla klausimas apie išeitines, išėjimus savo noru…
– Susirūpinta Tarybos naro Augenijaus Cesevičiaus ir Adomynės direktorės giminyste. Jokio tiesioginio, Civiliniu kodeksu apibrėžto jų giminystės ryšio nežinau. Gal kokių suvestinių ryšių ir yra. Bet tai, kad svarstant klausimą dėl direktorės atleidimo turėjo nusišalinti Aurimas Martinka, man tik sukėlė juoką. Gal turėjo nusišalinti visi, kurie pažįsta direktorę Danguolę Mašauskienę? Tyčia painiojant faktus kuriamos skaitytojo nuotaikos ir nuomonė. Kam čia tą spėlionių burbulą leisti? Ar ne geriau Tarybos nariui kreiptis į Etikos komisiją?
Ponia Mašauskienė gavo nei daugiau, nei mažiau – tiek, kiek priklauso pagal dirbtus metus, kaip to reikalauja Darbo kodeksas. Taip buvo skaičiuota ir Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos direktorės Romualdos Stovolos, ir Kupiškio Kupos pradinės mokyklos direktorės Marijos Jančienės išeitinė kompensacija. Viskas. Taškas. Nieko ten daugiau nėra.
Gi ponui Zigmantui reikia apginti žmones, kurie ir patys nesiskundžia, ir užtarėjo neieško.
Savo noru išėjo tik vienas žmogus, du atleisti už darbo drausmės pažeidimus, kiti – šalių susitarimu. Yra dar sričių, kurių vadovai labai turėtų pasitempti, o, jei taip neatsitiks, ieškosim, kas juos galėtų pakeisti.
– Ar nenusivylėte Savivaldybės naujokais?
– Rajono paveldo objektų apsauga rūpinasi Vytis Zavackas. Grįžo jis į Kupiškį iš Vokietijos. Labai tikiuosi, kad jam seksis gerai.
Įdarbinome nemažai specialistų, jaunų žmonių. Tai Savivaldybės civilinės saugos vyriausiasis specialistas Nerijus Kručas, Urbanistikos skyriaus vyriausieji specialistai Rolandas Velutis, Justina Pujanauskienė ir Justas Baciuška, Kanceliarijos skyriaus specialistė Lina Vėjelienė, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė Arūnė Nečionytė, teisininkės Erika Misiūnaitė ir Jovita Bakanaitė. Beveik visi jie – kupiškėnai arba mūsų krašto marčios ir žentai. Tai iniciatyvūs, Kupiškio rajono savivaldybės projektus įgyvendinantys žmonės. Na, o aš tik vykdau vieną savo, kaip mero, programinių nuostatų – grąžinti jaunimą į gimtąjį kraštą.
Beje, Savivaldybės specialistus paraginau rinktis darbą tuose skyriuose, kur mato galimybę savirealizacijai. Tarsi naujai save atrado ir labai sėkmingai dirba buvusi Socialinės paramos, o dabar – Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Daugytė-Graužlienė. Tokie dalykai mane labai džiugina.
– Ar daug šiuo metu Kupiškio rajono savivaldybė vykdo projektų?
– Įgyvendiname projektus su mūsų partneriais iš Latvijos Respublikos. Tai Pyragių ežero pakrantės sutvarkymas ir vasaros estrados atstatymas. Labai pasikeis ežero aplinka: pakrantė jau išvalyta nuo menkaverčių medžių, atsiras treniruokliai, pastatysim tualetus, įrengsim vietinius nuotekų valymo įrenginius, teks ir gręžinį daryti.
Pateikta paraiška Kupiškio bažnyčios bokšto liftui įrengti. Apžvalgos aikštele bus patogu naudotis ir neįgaliesiems. Tai Kupiškio ir Anykščių rajonų savivaldybių bei latvių bendro projekto dalis.
Jei sėkmingai baigsis viešųjų pirkimų procedūros, rugsėjį prasidės baseino statybos. Valstybės investicijų programai yra pateiktas projektas dėl irklavimo bazės statybos. Beje, po didelio darbo ir nemenkų pastangų su Aplinkos ministerijos specialistais pasiekta, kad netrukus bus pradėti statyti trys – Palėvenėlės, Kunigiškių ir Drulėnų – valčių nuleidimo į marias tilteliai. Beje, visoje Lietuvoje tokių bus įrengta septyni; trys jų – prie Kupiškio marių.
Didelė dalis darbų pasimatys 2017-aisiais. Kupiškis keisis: atsinaujins autobusų stotis, prasidės Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės renovacija… Šiuo metu Savivaldybė vykdo 34 investicinius projektus. Tai neįtikėtinai didelis skaičius. Ir, manau, turiu teisę pasidžiaugti, kad tai nėra tęstiniai, o visiškai nauji projektai, pradėti būtent šios valdančiosios daugumos.
– Mieste ir rajone atsirado daugiau naujų dalykų: autobusų stotelės, vaikų žaidimo aikštelės…
– Miesto ir rajono gražinimui, infrastruktūros gerinimui iš 2015-ųjų biudžeto panaudota 77 tūkst. eurų. Globalinių dalykų už tokius pinigus negalėjome padaryti, bet padarėme nemažai, visko ir
nesuminėsi: nutiestas takas į miesto kapines, suremontuoti piliakalnio laiptai, tiltas per Aukštupio upelį, pirkome šiukšlių dėžių, įrengėme šunų ekskrementų surinkimo stovus, remontuojame Kupiškio atramines sieneles Gedimino gatvėje ir prie Savivaldybės (beje, pastatytos jos labai nekokybiškai; jas vertė pats gruntas), rekonstravome laiptus su pandusu Jono Černiaus aikštėje, pastatėme suolų, vaikų žaidimo aikšteles Antano Purėno ir Gedimino gatvėse, lauko treniruoklius prie Kupos…
Beje, šių pinigų ankstesnioji valdžia rajono biudžete nebuvo numačiusi.
– O iš kur radosi tie 77 tūkst. eurų?
– Tai požiūrio reikalas. Imta kitaip dėlioti prioritetus, racionaliai naudoti lėšas, vertinti rėmėjų galimybes. Esu labai dėkingas „Lelijos” vadovei Genei Zaveckienei už pagalbą, pernai ir šiemet suteiktą Savivaldybės pastato, kuriame bendrovė nuomoja siuvyklai patalpas, remontui. Ir tikrai: Kupiškio – ir ne tik Kupiškio – organizacijos rajoną pagyvino nemenkomis lėšomis. Ieškome, raginame, prašome, ir įmonės ar pavieniai žmonės atsiliepia. Kažin ar labai jau daug kupiškėnų yra priešiški Kupiškiui?
Iš 2016 m. biudžeto miesto ir rajono gražinimui, infrastruktūrai gerinti, avarinėms situacijoms likviduoti panaudota per 18 tūkst. eurų.
– Rašinių komentatorių demokratijos vardan turėčiau paklausti: „Negi tai dideli pinigai?”
– Žinoma, ką opozicijai reiškia pataisytas drenažas Kapų gatvėje? Bet ir čia gyvena žmonės, juos labai ilgai vargino sulūžęs lietaus vandens rinktuvas. Tokią pat bėdą kentė ir skapiškėnai.
Be to, už tuos pinigus įrengėme pandusą neįgaliesiems nusileisti ant pontoninio tilto marių salos link. Apšvietėme patį tiltą.
Esame kaltinami, kad kertame miesto medžius, bet turbūt neįmanoma nepastebėti A.Purėno gatvės liepų eilės: sodinukų miestui buvo nupirkta už 1 500 Eur.
Atnaujintas keltas į Bagdonių salą. Tai nekainavo daug, bet senasis, pasirodo, buvęs privatus, jį pasiėmė. Žmonėms patogu, kad toks būtų, o ir mes nenorime, kad kupiškėnai ir jų svečiai prarastų galimybę patekti į salą. Lynas liko tas pats, o keltą įrengėme biudžeto lėšomis. Jis truputį mažesnis už buvusįjį, bet pagamintas kupiškėnų, todėl ir kainavo pigiau.
Rekonstruotos dvi autobusų stotelės Gedimino ir Povilo Matulionio gatvėse, aplink išklota trinkelėmis; stotelės šiuolaikiškos, su priedanga, ir mokiniams nebereiks stirksoti lietuje.
Įsigyta stebėjimo kamerų, padidinta rajono ligoninės automobilių stovėjimo aikštelė, numatyta praplėsti keletą Krantinės gatvės daugiabučių kiemų automobilių stovėjimo aikštelių. Juk tai jau seniai yra tapę viso miesto problema, nes mašinomis užstatyta nemenka Krantinės gatvės dalis trukdo eismui.
Manau, darom daug ir nuosekliai. Aš stengiuosi vykdyti savo, žmonių rinkto mero, visuomenei duotus įsipareigojimus, bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų Kupiškio skyrių bendru sutarimu numatytas veiklas, padaryti įsipareigotus darbus.
Mus galėtų kaltinti dar prieš savivaldos rinkimus iš Kupiškio išvykęs žmogus, nežinantis, kaip keičiasi miestas, bet ne rajono Tarybos narys. Juk jam ne paslaptis, kad buvo priimta ir daugybė sprendimų, kurie tiesiogiai nėra matomi. Vienas tokių – mokyklų tinklo optimizavimas. Panašų sprendimą priima ir kitos Lietuvos savivaldybės. Jis nepopuliarus, bet reikalingas, taupo lėšas ir jau duoda efektą.
– O kaip dėl verslo investicijų į Kupiškio rajoną?
– Bendrauju su kelių Norvegijos komunų atstovais. Susidomėta mūsų rajono žaislų gamintojais, kelių medžio perdirbimo įmonių produkcija. Atrodo, kad kupiškėnams teks susitaikyti su norvegų pomėgiu – naudotis elektronine parduotuve. Dažnam mūsiškiui tai tebėra naujiena, vis dėlto, galinti tapti verslo dalimi.
Laukiu atsakymo iš Friojos komunos dėl norvegų verslininkų vizito į mūsų rajoną. Susitikimas buvo planuotas rugpjūtį, bet kol kas jis truputį nusikelia.
Nepraradau vilties ir dėl rokiškėnų „Duguvos” įmonės atėjimo į Kupiškį.
Verslas kursis Šimonių ir Alizavos seniūnijose.
– Rūpi aptarti ir kultūros reikalus. Kuriama nuomonė apie valdančių planus išdeginti tarptautinio folkloro festivalio „Lingaudala” pavadinimą. Taip ir bus?
– Niekas nieko neketina deginti. Buvo svarstymas, ar „Lingaudalos” reikia būtent tokios – tokio dydžio ir tokios apimties, kiek šis festivalis rajoną daro žinomesnį, ar ši šventė padeda verslui. Paanalizuokime skaičius.
Festivalio „Stichijos” akimirka
2016-ųjų „Stichijų” festivalio kaina – 26 240 Eur. Paramos lėšų buvo surinkta per 19 tūkst. eurų. Biudžeto lėšos sudarė 6 tūkst. eurų. Šie pinigai – renginiams, iškilmingų švenčių minėjimams – buvo numatyti biudžete.
2015-ųjų „Lingaudalos” režisierė parašė projektą ir laimėjo 7 tūkst. eurų Kultūros tarybos lėšų. Savivaldybė, beje, kofinansavo šį projektą, todėl minėtoje sumoje – ir jos dalis. Dar 1 400 Eur „Lingaudalai” skyrė Kultūros centras. Apie 3 tūkst. eurų surinkome paramos lėšų. Pats asmeniškai skambinau įmonių vadovams, darbdaviams.
Blogiausia tai, kad „Lingaudala” neturėjo jokios realios sąmatos: festivalis vyko pagal režisierės iš anksto nesuplanuotus kai kuriuos sumanymus, neaptartus su Kultūros centro vadovybe. Dažnai būdavome statomi prieš faktą – reikia, jau kažkas susitarta, duokit pinigų! Ir ieškojom jų. Ir radom. Iš rajono Savivaldybės iždo „Lingaudalai” dar teko atseikėti 9 821 Eur. Pabrėžiu: ši suma nebuvo numatyta biudžete. Iš viso šis festivalis kainavo 21 221 Eur.
Taip, renginys buvo dviejų dienų. Bet dabar palyginkim, kiek kuris davė žinomumo, kiek per tas dvi „Lingaudalos” dienas suvažiavo į Kupiškį svečių, kiek savų susirinko. Matėm, kiek žiūrovų buvo, kiek šis festivalis nugriaudėjo, nuaidėjo ir ko galime tikėtis iš kito tokio renginio.
O kiek žmonių sukvietė „Stichijos”? Per keturis tūkstančius. Nenoriu suabsoliutinti, ne viskas tobula ir „Stichijų” festivalyje: buvo organizacinių, viešinimo nesklandumų, reiktų dar aukščiau kelti atlikėjų kartelę. Kai ką buvo galima daryti kitaip. Priekaištus išsakiau. Bet „Stichijos” sudomino žmones. Manau, kad kitais metais ir šis festivalis gaus projektinį finansavimą, gal už eurą kitą bus imta prekiauti bilietais, todėl šis renginys dar labiau atpigs.
– Tai „Lingaudala” dar bus?
– Va, matot, kaip veikia propaganda: jau ir įsėdusi abejonė dėl šio festivalio. Visas Tarybos nario rašinys tam ir skirtas: viską jaukti, sukurti klaidingą nuomonę. Atsakau: mes niekada neprisivysime „Skamba skamba kankliai!” ir kitų panašaus žanro festivalių, todėl turime pasukti galvą, kaip sudominti žmones savąja „Lingaudala”.
Gal tiktų šį festivalį rengti Baltų vienybės dienos, gal Joninių proga.
Nemalonu tai, kad į viešumą metama niekuo nepagrįsta informacija.
Suklaidinti žmones ir laukti, kas iš to bus – pono Zigmo taktika. Kitas dalykas – jis pats labai jautrus kritikai: būtų gerai, kad jo ir „Lingaudalos” režisierės Vilijos Morkūnaitės niekada niekas nekritikuotų.
– Bet kritikos dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus neišvengsite…
– Štai įdomus atvejis. Mane aplankė ukrainietis, čia, Kupiškyje, renovavęs namą. Jis su žmona savo vaiką jau registravo miesto lopšelyje-darželyje. Anot šio žmogaus, iš Ukrainos į Kupiškį mielai persikeltų ir daugiau šeimų. Nematau tame nieko blogo – tai gerokai pagyvintų rajono gyvenimą.
– Jūs pats ar patenkintas savo darbu?
– Nemanau, kad užteks ketverių metų įgyvendinti sumanymams. Norėtųsi, žinoma, padaryti daugiau. Labiausiai neramina tai, kad pati valstybė vilkina daugelį dalykų, vėluoja vykdyti pažadus. Aš mėgstu greitą darbą, tačiau tvarkant savivaldos reikalus, viskas sukasi lėtai ir varginančiai.
Tačiau mano ir Kupiškio rajono savivaldybės valdančiosios daugumos nuostatos išliks tos pačios – didinti darbo drausmę, gerinti darbo, Savivaldybės paslaugų kokybę – daryti viską, kad Kupiškio rajono žmonės turėtų kuo džiaugtis ir didžiuotis, kad jiems čia gera būtų gyventi, kad kitų rajonų gyventojai norėtų atvykti į Kupiškį, rajono miestelius ir čia viešėti.
– Dėkui už pokalbį ir už tai, kad ne visi kupiškėnai verkšlena.
Rita Briedienė
Vilmanto Bieliūno ir temainfo.lt archyvo nuotraukos