Režisierė Neringa Danienė
Lapkričio 18 d. Rokiškio rajono Panemunėlio universaliame daugiafunkciame centre įvyko spektaklio „Nutildytos mūzos” premjera. Apie šį kūrybinį sumanymą ir kalbėjome su spektaklio režisiere Neringa Daniene.
– Jau pats pavadinimas nežada linksmo žiūrėjimo. Apie ką šis spektaklis?
– Spektaklyje „Nutildytos mūzos“ – Panemunėlio miestelio vaistininko Naumo Olkino šeimos tragedija, arba Holokausto Lietuvoje dalis. N.Olkino ir jo artimųjų gražaus gyvenimo ir tragiškos jo baigties istoriją užrašė iš šio miestelio kilusi Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Ji surinko duomenis apie vaistininko dukterį Matildą, jauną poetę, žavėjusią visus savo eilėmis. Skaičiavusi 20-uosius savo gyvenimo metus ji buvo sušaudyta kartu su kitais šeimos nariais vieni pirmųjų, mat vietiniai baltaraiščiai skubėjo dalintis jų turtą. Užkasta Olkinų šeima buvo tiesiog pakelėje, kapavietę mums parodė vienas senas panemunėlietis. Ši vieta niekaip nepažymėta, apaugusi eglėmis, dilgėlėmis.
Mūsų asociacija „Rokiškio teatras“ išsikėlė užduotį – sutvarkyti kapavietę, pastatyti paminklinį akmenį. Po premjeros pakvietėme prie šios akcijos prisijungti Panemunėlio bendruomenę. Bet noriu akcentuoti štai ką: mūsų spektaklis – apie gyvenimą, ne apie mirtį. Jis šviesus prasideda, šviesus ir baigiasi – niekas nesunaikins nuostabių Matildos eilių, jos išliko, ir mes visi turime pasistengti, kad M.Olkinaitės kūryba gyvuotų ir toliau.
– Jūs – ir pjesės autorė?
– Pjesė dėliojosi iš istorinių dokumentų, amžininkų prisiminimų, Matildos dienoraščio nuotrupų. Buvęs Rokiškio liaudies teatro režisierius Rytis Saladžius buvo mano jungtis su Vilniaus žydų bendruomene, tad abu ir tarėmės, ką įterpti į spektaklį. Nesinorėjo nuslysti paviršiumi.
Ko gero niekada nepamiršiu, kaip skausmingai pasakojimas dėliojosi į pjesę. Negali gilintis į anų dienų tragediją neperkošdamas per save to siaubo, kurį išgyveno žmonės. O jei pasikartotų tokios masinės žudynės? Juk tai neišgalvotas pasakojimas, ir tai tik vienos šeimos istorija…
Lapkričio 17 d. buvo generalinė repeticija.Visi verkėm… Mano aktoriai nuostabūs… Panemunėliečiams viskas taip arti, jog rodos, tai vyko už lango… Nepaprastai tikra emocija.
– Kodėl ėmėtės tokios sunkios temos?
– Gera jausti, kad prisilietei prie kažko prasmingo. Po premjeros bendravome su Panemunėlio žmonėmis. Mes prašėme jų papasakoti tų dienų įvykius. Tikimės, jog mums pavyks išleisti M.Olkinaitės poezijos knygą, iš užmaršties prikelti žydų kultūros palikimo dalelę.
– Kas išsaugojo Matildos eilėraščius?
– Matildos dienoraštis šiuo metu yra pas literatūrologę teatrologę Ireną Veisaitę, gyvenančią Vilniuje. Šis dienoraštis turi savo istoriją. Niekas nežino, kada Matildos tėvas jį perdavė Panemunėlio kunigui Matelioniui. Šis slėpė mergaitės užrašus po grindimis už Panemunėlio bažnyčios didžiojo altoriaus. Vėliau perdavė jį vargonininkui Andrijauskui, o jis – Irenai Veisaitei. Kalbėjausi su garbaus amžiaus literatūrologe telefonu: būtinai važiuosim pas ją į svečius, pačiupinėsim relikviją. Gaila, kad tam neradome laiko iki premjeros. Dienoraščio ir eilėraščių kopijos saugomos Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekoje ir Rokiškio krašto muziejuje.
– Kas tie žmonės, scenoje perteikę žydų tragediją?
– Pagrindinį vaidmenį atliko rokiškietė, puikaus balso savininkė Viktorija Krivickaitė. Jos mažąją sesę vaidina trečiokė Sofia Pikasi. Didžiuojuosi ja: mergaitė prieš spektaklį susirgo, nedalyvavo generalinėje repeticijoje, tačiau premjeroje vaidino su didžiausia atsakomybe, tarsi būtų profesionali aktorė.
Spektaklyje vaidino rokiškėnai moksleiviai Meda Volkutė ir Jokūbas Lukošiūnas. Tai buvo jų debiutas. Vaistininko N.Olkino vaidmenį sukūrė Kęstutis Deksnys, A. Olkinienės – Rima Bielovienė. Spektaklyje vaidino Rokiškio liaudies teatro aktoriai Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, Nijolė Čirūnienė, Marytė Vaitkevičiūtė, pirmus vaidmenis sukūrė Artūras Raščius ir Jonas Volodko. Iš viso „Nutildytose mūzose” vaidino 11 aktorių.
– Kas kūrė scenos aplinką, scenografiją?
– Scenografijos ir kostiumų autorė – Vaiva Kirstukienė, choreografiją kūrė Rima Bielovienė. Dainuoti kolektyvą mokė Rasa Šakalienė.
– Kas finansiškai parėmė spektaklį?
– Asociacija „Rokiškio teatras” Kultūros tarybai parengė projektą ir gavo finansavimą, prisidėjo ir Rokiškio rajono savivaldybė. Todėl esame įsipareigoję keletą spektaklių parodyti nemokamai, planuojame vaidinti Rokiškio ir aplinkinių rajonų gimnazijose.
– Kada spektaklį pamatys Rokiškio publika?
– Lapkričio 30 d. Rokiškio krašto muziejaus menėje vyks uždaras projekto pristatymas. O vasario 3 d. visuomenę pakviesime į Rokiškio kultūros centrą.
Kalbėjosi Rita Briedienė