Pradžia » Aktualu » Rokiškio muziejininkus geležinkelininkai ėmė vadinti kolegomis

Rokiškio muziejininkus geležinkelininkai ėmė vadinti kolegomis

Publikavimo data: 2013-11-13

Lapkričio 8 d. Rokiškio krašto muziejininkai miesto geležinkelio stotyje surengė šventę: čia buvo paminėtos geležinkelio ruožo  Radviliškis-Daugpilis 140-osios metinės.

Prisirinko pilnutėlė geležinkelio stotis. Kažkas net tarstelėjo:

– Kaip gerais laikais…

Per 140 metų visos šalies geležinkeliai, Radviliškio-Daugpilio ruožas, o ir Rokiškio geležinkelio stotis matė visokių laikų – kupinų monotoniško dundėjimo ir netylančio kūkčiojimo, draskančio naktį labiau, nei signalizuojantis traukinys…

Dalindamiesi mikrofonu geležinkelio istoriją pasakojo Rokiškio krašto muziejininkas Valius Kazlauskas ir muziejui renginiuose nuolat talkinanti Danguolė Bulovaitė.

XIX a. viduryje geležinkelis buvo technikos priemonių modernumo viršūnė. 1873 m. nutiesus geležinkelio atkarpą  Radviliškis-Daugpilis prasidėjo ir Rokiškio krašto intensyvus ekonominis augimas. Rokiškėnai tuo metu garsėjo linais: geležinkeliu jų derlius keliaudavo į Daugpilį, iš jo – į Rygą, Klaipėdą, o iš ten – į Vakarų Europą.

Pirmieji Rokiškio stoties darbuotojai – viršininkas, du budėtojai, trys iešmininkai – buvo Rusijos specialistai.

Per parą pravažiuodavo du-trys keleiviniai ir tiek pat prekinių traukinių mažos talpos mediniais vagonėliais. Prekinis traukinys jų tempdavo nuo 20 iki 30.

Rokiškio geležinkelio stotis buvo pastatyta 1878 m. Ji buvo medinė, mėlynai dažyta. Nuo jos iki miesto – apie 3 km kelio. Lietingu metu žmonės, norintys važiuoti traukiniu, turėjo bristi per purvą ir balas. 1921 m. gavęs savivaldos teises Rokiškis išsigrindė kelią nuo miesto iki stoties.

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui senoji medinė geležinkelio stotis sudegė; 1927 m. buvo pastatyta mūrinė. Ją suprojektavo kaunietis inžinierius Edmundas Alfonsas Frykas.

Beje, šis architektas (1876-1944) projektavo ir Marijampolės, Tauragės, Vilkaviškio bei Kretingos geležinkelio stotis, Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soborą, Sasnavos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią, Kauno Saulės gimnaziją, Teisingumo ministerijos rūmus (dabartinė Kauno filharmonija) bei daugelį kitų žymių pastatų.

E.A.Fryko projektuota Rokiškio geležinkelio stotis buvo labai moderni, patogi keleiviams.

Antrojo pasaulinio karo metais šis pastatas vėl degė…

Mena geležinkelis ir 1940-1953 metų trėmimus. Šį laikmetį liudija ant stoties sienos prikalta memorialinė lenta.

Kroviniai iš Rokiškio buvo gabenami į visą Sovietų sąjungą: į rytus keliavo „Rokiškio sūrio“, Žemės ūkio mašinų gamyklos, Juodupės audinių fabriko „Nemunas“  ir kitų gamyklų bei fabrikų produkcija.

– Jūs tikriausia suprantate, kad ne dėl Rokiškio buvo tiesiamas geležinkelis, – lyg juokais,  lyg ir rimtai klausė renginio svečias – beje, kilęs iš Rokiškio, – buvęs valstybinės geležinkelių inspekcijos viršininkas Jonas Savickas.

Radviliškio-Daugpilio geležinkelio ruožas, nutįsęs 187 varstus (1 varstas – 1,067 km), – tai linijos, kurią carinė Rusija nutiesė nuo Romnų (Ukraina) iki neužšąlančio Liepojos (Latvija) uosto, atšaka. Ji skaičiavo 7 stotis, kurios, nepaisant Lietuvos ekonominių ar geografinių sąlygų, buvo išdėstytos kas 22 varstai. Šiose vietose ošė miškai, geležinkelininkai juos kirto ir statėsi trobesius.  Radviliškio-Daugpilio geležinkelio atkarpa lėmė Subačiaus, Panemunėlio atsiradimą…

Beje, pirminiame projekte geležinkelis ėjo bent 18 km šiauriau Rokiškio. Panevėžio valdininkai ir verslininkai per Lietuvos gubernatorių  Rusijos valdžią įkalbėjo tiesti jį būtent šiuo pakraščiu.

Šiaulių  geležinkelių infrastruktūros direktoriaus pavaduotojas Linas Liaudanskas visiems priminė: Romnų-Liepojos geležinkelio ir jų atkarpų atsiradimą lėmė Europos geopolitinė situacija – pralaimėtas Krymo karas, paaštrėję carinės Rusijos santykiai su Austrijos-Vengrijos imperija; frontas atskirtas nuo užnugario, neliko galimybės tiekti amuniciją. Atsargus, bet energingas Rusijos caras Aleksandras II suprato – būtina vystyti vakarinės imperijos kelių tinklą: pradėta statyti automobilių kelius, tiesti geležinkelių linijas. Tik taip Rusija galėjo išeiti į Vakarų pasaulį.

Geležinkelininkai dėkojo muziejininkams – Valiui Kazlauskui, Onutei Mackevičienei  – už didžiules pastangas renkant duomenis, dokumentus ir nuotraukas – už visa tai, kas liudija Rokiškio geležinkelio stoties istoriją.

– Kol rengėmės šiai šventei, su geležinkelininkais tapome kolegomis, – šypsojosi V.Kazlauskas.

L.Liaudanskas muziejininkams padovanojo dviejų dokumentų kopijas. Pirmajame – geležinkelio ruožo Radviliškis-Panevėžys-Daugpilis (Kalkūnai) planas projektuojant geležinkelį 1873 m.; antrajame – pirmoji telegrama, 1873 m. lapkričio 1 d. 6.56 val. siųsta iš Radviliškio į Sankt Peterburgo Paryžiaus viešbutį inspektoriui Lindui. Joje rusų kalba pranešama, kad keleiviniai traukiniai iš Radviliškio ir iš Kalkūnų  lapkričio 1 d. išvyko pagal grafiką ir laiku. Po telegramos tekstu pasirašė Berchmanas.

Anuometinė Kalkūnų (Kalkuonės) geležinkelio stotis buvo ties Daugpiliu.

Dokumentų originalai saugomi Šiaulių geležinkelininkų muziejuje.

Lapkričio 1-oji ir laikoma šio geležinkelio ruožo gimimo diena. Ją paminėjo Subačius ir Radviliškis. Pastarasis šiek tiek anksčiau, 2011-aisiais, mat čia stotis pradėjo veikti 1871 m.

Rokiškio muziejininkams geležinkelininkai padovanojo ir neseniai pačių išleistą albumą „Lietuvos geležinkelių garvežiai“. Lyg susitarę net du tokius albumus įteikė ir šiauliečiai, ir radviliškiečiai. Tiksliau, nesusitarę…

Radviliškio regiono Stočių skyriaus Radviliškio stoties viršininko pavaduotojas Valdas Adomaitis pasidalino šių dienų skaičiais: Rokiškio stotyje dirba septyni žmonės, jie atsakingi už krovinių dokumentų forminimą, jų ekspedijavimą, eismo kontrolę.

Didžiulę rožių puokštę bendradarbiams išdalino 25 metus Rokiškio geležinkelio stoties viršininku dirbęs Viktoras Jakubovičius. Pirmasis žiedas atiteko vyriausiai darbuotojai Zosei Survilienei. Muziejininkų parengtoje foto parodoje ji prie stoties stovi dar jaunutė 1955-aisiais.

 

Susirinkusiuosius šventėn sveikino Radviliškio regiono stočių profsąjungos pirmininkas Vytautas Rasimavičius, Rokiškio rajono meras Vytautas Vilys, Seimo narys Vytautas Saulis, istorikas Algis Kazulėnas, Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė, „Romuvos“ gimnazijos moksleivių trio.

Tą dieną veikusiame stoties bufete dar spėję užkrimsti „sasyskų su garstyčiomis“ mokinukai  „Lietuvos geležinkelių“ traukiniu išvyko edukacinėn kelionėn. Traukinukas, švelniai pavadintas „baronkiniu“ – taip jį rokiškėnai vadino dar tada, kai bene kas savaitę važiuodavo į Daugpilį „barankų“, – nuūkė į Panemunėlį. Čia mokinius pasitiko miestelio Daugiafunkcinio centro specialistai: vaikai žaidė stalo tenisą, biliardą, kompiuterinius žaidimus… O grįždami namo jie vėl vaišinosi geležinkelininkų saldainiais ir AB „Rokiškio sūris“ šokoladu glaistytais sūreliais.

Muziejininkų ir geležinkelininkų renginį rėmė ir UAB „Rokiškio mėsa“ („Daivida“) bei UAB „Ivabaltė“.

Rita Briedienė

Jovitos Kalibataitės nuotr.

 

Komentarai (2)

  1. Daiva parašė:

    Visa Europa džiaugiasi traukiniais, tik Lietuvos valdžia traukinį padarė technikos stebuklu.

  2. Daiva parašė:

    ir dar: o ko Kupiškis negali padaryti tokių švenčių?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *