Pradžia » Aktualu » Smagu žaisti Kamajų Respubliką

Smagu žaisti Kamajų Respubliką

Publikavimo data: 2016-10-15

Strazdas atiteko Prezidentui

Kai Kamajų Respublikos Prezidentas Vytautas Vilys paskelbė, kad ordinas už nuopelnus Kamajų kraštui atitenka Lietuvos ekonomistui, kraštotyrininkui, monografijos „Kamajai“ leidėjui Petrui Venantui Mačiekui, pilnutėlė miestelio bendruomenės salė nugriaudėjo plojimais. Tik Pats Prezidentas dar nežinojo, kad bronzinė Strazdo skulptūrėlė, nukaldinta Aukštakalnių kalvio Audriaus Baltrukėno, atiteks jam pačiam, V.Viliui, už jo viso gyvenimo nuopelnus Kamajams. Tai jo idėja – kartą metuose, per „Kuc kuc Kamajuos!“ šventę, grąžinti Kamajų kraštui Respublikos statusą, apie kurį 1905 m. iš centrinės miestelio aikštės skelbė kamajiškis Jurgis Smolskis, pašalinęs vietinę carinę rusų administraciją. Anot kamajiškių, jei ne V.Vilys, ir šio renginio, šios miestelio didžiausios metų šventės „Kuc kuc Kamajuos!“ nebebūtų pavykę išsaugoti. Jis išmokė žmones susitelkti: pats V.Vilys, seniūnė Laimutė Vilimavičienė, vyresnioji specialistė kultūrai Sigita Gasiūnienė, klebonas Audrius Šukys, Kamajų Antano Strazdo gimnazijos mokytojai ir mokiniai šiemet vėl ėmėsi organizacinių šventinių užduočių, ir miestelis vėl gyveno vienu ritmu. Kamajų Respublika minėjo 111-ąsias metines.

 

Kamajų Respublikos radijas

„1983 m. buvo surengta pirmoji rudens ir amatų šventė, o eilutė iš vaikiškos dainelės „Kuc kuc Kamajuos!“ puikiai pritiko šventei pavadinti. Pasak tuometinių organizatorių, pagrindinis tikslas ir buvo – atgaivinti senąjį Kamajų kermošių. Nors apie pirmąją šventę straipsnių laikraščiuose ir žurnaluose nėra, tačiau dažnai kamajiškiai šiltai prisimena šventines pramogas – parodas, konkursus, dūdų orkestrų, estradinių ansamblių pasirodymus, ūkišką loteriją, kurioje buvo išloštas avinas, deficito laikais turguje klebono gaspadinės nupirktus karakulio kailinius“, – skelbė Kamajų Respublikos radijas.

Pats radijas buvo tokia miela naujiena, jog, kaip žmonės sakė, net prekyba sustojo visiems besiklausant diktorių Giedrės Dagienės, Tomo Pajuodžio ir Monikos Nakaitės pranešimų.

Kamajų Respublikos radijo sumanytoja – S.Gasiūnienė. Dirbo kūrybinė Daivos Mickūnienės, G.Dagienės, Arno Zolubos, Vaidos Mickūnaitės – grupė.

Radijas skelbė suaugusiųjų ir vaikų nuomonę apie šventę, išvardino visus, pelniusius dailininko Jokūbo Zovės sukurtą ordiną „Už nuopelnus Kamajų Respublikai“, teikiamus nuo 2011 m. ir įteiktus jau 26 žmonėms.

Tarp muzikinių intarpų, šventės renginių apžvalgos, padėkų rėmėjams, reportažų iš Respublikos bendruomenių – Salų, Duokiškio, Kalvių, Aukštakalnių ir Kamajų, arbatinės ir dainininko Edmundo Kučinsko koncerto reklamos, radijo klausytojai buvo raginami dalyvauti ir viktorinoje.

– Kiek sveria monografija „Kamajai“? – buvo ir toks viktorinos klausimas.

 

Dvi šventės knygos

Gal ir šventvagiška, o gal ir visai ne – pavadinti vienodai reikšmingomis abi knygas, kurių sutiktuvės buvo surengtos „Kus kuc Kamajuos!“ šventėje: ir bene 5 kg sverianti „Versmės“ leidyklos parengta ir išleista 1580 psl. monografija „Kamajai“, ir jaunų kamajiškių Ievos Kilienės ir Linos Matiukaitės, ko gero, svarstyklių nė nemačiusi knygelė vaikams „Jei mėnulis būtų nulis“.

Ir vienos, ir kitos knygų sutiktuvėse – pilnutėlė salė. Nuoširdų bendravimą su auditorija, kokį demonstravo dvi jaunos rašytojos, ilgai atsimins ir maži, ir suaugusieji šio renginio dalyviai, noriai pirkę matematinių istorijų knygą. O P.V.Mačiekaus pasakojimą apie monografiją, apie 12-os metų kelią ją rengiant, ekspedicijas į Kamajų kraštą, leidybos rėmėjų paieškas kiekvienas jautė kaip monografijos sudarytojo didžiulę pagarbą ir padėką visiems 106 autoriams, sudėjusiems savo žinias į šį istorijos ir kultūros leidinį.

Argi ne simboliška? Tądien 70-ąjį gimtadienį šventė Kamajų miestelio biblioteka, Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos filialas. Be visų gražių linkėjimų ir gėlių, bibliotekos vedėjai tądien buvo įteiktos knygos „Jei mėnulis būtų nulis“ ir „Kamajai“.

 

„Baronkos skylė“

Kamajų Respublika savo didžiąją šventę švenčia tris dienas. Šįkart pirmą dieną kamajiškiai skyrė orientacinėms varžyboms. Aštuonių komandų 34 dalyviai ieškojo punktų po visą Kamajų Respubliką.

Tik išsprendęs užduotis galėjai orientuotis, kuriame seniūnijos pakraštyje įrengtas punktas. Tokių buvo 12. Maždaug per 1,5 val. įveikta apie 50 km. Laimėjo kamajiškių Jurgitos Kilienės, Arvydo Žilio, Giedriaus Ruželės ir Ritos Kaupienės – seniūnijos pastato – komanda.

Orientacinių varžybų užduočių sudarytojos Irena Davainytė ir Jolanta Lašienė parengė ir šventinio Protų mūšio klausimus. Tiesa, šįkart joms talkino kunigas A.Šukys ir šio konkurso apipavidalintoja Paulina Lašaitė.

Kas sieja Lionginą Neniškį, šv. Oną, balades ir „Vieversynę“? Duokiškis.

Koks seniūnijos objektas, tinkantis poilsiui, pavadinimu primena krepšininko, „Žalgiryje“ žaidusio 1982-1995 m., pavardę ir Pietų Amerikos valstybės pavadinimą?

Turizmo sodyba „Brazylija“.

Kamajietiškas fraziologizmas, apibūdinantis nieko nepešusį žmogų?

„Baronkos skylė“.

Trys komandos trijuose turuose po 10 klausimų rungėsi žiniomis apie Kamajų kraštą.

 

Labai nauja ir neįprasta

Turbūt labai sunku būtų išskirti, kuris renginys tapo šventės „Kuc kuc Kamajuos!“, organizuotos jau 33 kartą, vinimi: kamajiškiai ir jų svečiai išsibarstė sporto, kultūros, edukacijos renginiuose ir mėgavosi jais.

Krepšinio varžybų nugalėtoja tapo Kalvių komandą. Kupiškėnams gerai žinoma trenerė, sportininkė Diana Balužytė – iš Kamajų krašto!

– Kas iš kur susirinkom į savo Kamajų šventę, subūrėm komandą, iškovojom pergalę, – temainfo.lt sakė D.Balužytė.

Šaškių varžybas laimėjo Aivaras Karosas, šachmatų – Virginijus Uoka.

Taip ir bėgiojo visi iš renginio į renginį. Vos spėjai į kolegės, „Gimtojo Rokiškio“ žurnalistės, istorikės, politologės paskaitą apie Dievą, tikėjimą ir vertybes šiandieninėje visuomenėje.

Pašnekesiams bažnyčioje – vis skirtingose jos nišose – kvietė klebonas A.Šukys, teologas sielovadininkas Raimondas Gleiznys, pedagogė, filosofė Vilma Steputaitienė, sielovadininkė Elvyra Baltakienė. Kalbėta apie tai, jog tikėti Dievą madinga, apie bažnyčios vaidmenį tikinčiojo gyvenime, apie bendruomenę mažiesiems…

Tai labai nauja, šiek tiek neįprasta, truputį nedrąsu. Tačiau pakalbėti tokiomis temomis ir tegali su specialistais: pasitikrinti save, kitų žiniomis pasitikslinti kai kuriuos dalykus.

Po pašnekesių kvietė sakralinės muzikos – saksofonisto Petro Vyšniausko ir vargonininkės Agnės Petrašiūnaitės – XVI-XX a. kompozitorių kūrinių koncertas.

Štai tokie kamajiškai, kaip skelbė „Kamajų radijas“, smagiai žaidžiantys Respubliką, į vakaro sceną sukvietę talentingas ir jaunas dainininkes Ramintą Rimiškytę, Austėją Kiliūtę, Deimantę Sadauskaitę, grupę „Husarai“, į rytmečio pamaldas – Svėdasų bažnytinį chorą; kulinarinį smalsumą mokantys žadinti bendruomenių kiemeliais, aplinkinių rajonų dėmesį – labai įvairiaplaniu kermošiumi.

Kamajų šventę saugojo „pimpačkiukai“. Tai kamajiškio Simo Juodakio išmonė. Juk viskas, ką siūlo Kamajų Respublika, net namisėdas traukia į „Kucą“. Taip jaunimas ėmė vadinti šventę „Kuc kuc Kamajuos!“

 

Rita Briedienė

Emilijos Briedytės nuotraukos

Užsk. Nr. A16-44

Komentarai (6)

  1. Buvusi kamajiske parašė:

    O, kokie mieli prisiminimai! 🙂

  2. Danguolė parašė:

    Belieka vėl laukti kitų metų…

  3. Ro parašė:

    Kas Merui į aki davė? 😀

  4. Viskas ok parašė:

    Tik kad skanių barankų nebebūna……..

  5. Anykščių Trolis parašė:

    Dar čia! Respublika atsirado pamanyk

  6. Jūratė parašė:

    Šaunuoliai kamajiškiai! Bravo organizatoriams!
    Šaunuolės Rita Briedienė ir Emilija Briedytė (už puikų straipsnį).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *