Tereikėjo ateiti ir pasakyti: „Mere Antanai, dirbkime toliau”

Priešistorė

Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis.

Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė atleista iš darbo. Jai, net negavusiai oficialaus Savivaldybės pranešimo, Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Regina Strumskienė pranešė: „Nuo šiandien nebedirbate.”

Tą pačią dieną pietų atsirado keturių puslapių raštas: periodiškai besikartojantis tekstas direktorę kaltina dėl 250 eurų, Kultūros centro apmokėtų už tarptautinę stažuotę-kvalifikacijos kėlimo seminarą Lenkijoje ir Slovakijoje „Kultūros centrų kultūros ir meno kūrėjų kompetencijų didinimas: tarptautinis bendravimas ir bendradarbiavimas rengiant didelės apimties kultūros projektus“.

Seminarą organizavo Lietuvos kultūros centrų asociacija ir Slovakijos liaudies kultūros centras Bratislavoje; jį dalinai rėmė LR Kultūros ministerija; į jį su kitais šalies kultūros centrų vadovais buvo pakviesta ir N.Lungienė.

 

Kaltinimai

Direktorė kaltinama ir už tai, kad Savivaldybės paprašė paramos: per skubėjimą atsiųstą ne tą dokumentą. Komisija – juristė Rūta Dilienė, savivaldybės finansininkė Reda Dūdienė, Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis bei Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius – prilygino baudžiamajam nusikaltimui be jokių lengvinančių aplinkybių. Kojų Savivaldybėje dar nespėjęs apšilti meras greitomis nebesurado kito sprendimo, kaip tik atleisti direktorę iš darbo, išvaryti ją be jokių išeitinių.

 

Taigi

Buvusi Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė.

Rokiškio meras pirmasis Lietuvoje pasinaudojo savivaldos naujove – mero teise atleisti savivaldybei pavaldžios įstaigos vadovą. O N.Lungienė kaip dirbo Rokiškio kultūros centre, taip ir dirba…

– Kodėl direktorė nepalieka kabineto? – temainfo.lt teiravosi mero A.Vagonio.

– Dirba? Nežinau, kodėl. Gal tvarkosi daiktus, perduoda materialų turtą… – spėliojo jis.

– Atleidote žmogų, tiek daug nusipelniusį rajonui. Gal Komisija Jus tyčia įstūmė į tokią situaciją?

– Dėl nuopelnų aš neprieštarauju, bet kažkodėl mes matome, kad mūsų aplinka, visas ūkis nėra tobulas, tiesa? Mes gi sakėme, kad mūsų įstaigos yra valdomos nelabai tinkamai. Ir tas pats verslas aplinkui visą laiką priekaištavo, kad yra blogai su mūsų vadyba, ir taip toliau. Šiai dienai vadovas, kaip Jūs sakot, nesuvokia, ką jis čia padarė.

Aš taip nesakiau.

– Jeigu tai yra visiška normalybė, tai mes tokio lygio esam vadovai ir visa tai priimam, kaip savaime suprantamą dalyką. Kaip ji sako, o kas čia tokio?

 

Pranešimas

Per neapsižiūrėjimą buvo prisegtas ne tas dokumentas. Tai net ne dokumentas, o Kultūros centrų asociacijos direktoriaus Romo Matulio išplatintas pranešimas apie komandiruotę. Atsiųstajame Savivaldybei trūksta teksto dalies apie tai, kad seminare nebus apmokėtas maitinimas. N.Lungienė dėl to ir prašė Savivaldybės paramos.

Jei kelionės organizatoriai būtų planavę apmokėti kultūros darbuotojų maitinimą, o kas nors būtų bandęs tai nuslėpti, dar kartą prašydamas komandiruotpinigių, tada ir būtų klastotė. Šįkart buvo pateikta ne pilna, bet nieko neapgaunanti informacija. Pateiktas originalus dokumentas neiškraipė pirmojo nepilno teksto, o tik pastarąjį papildė ir paaiškino situaciją.

 

Klastotė…

Mero A.Vagonio klausėme:

Jūs pats šį įvykį vertinate tyčine klaida?

Aš tikrai nepriėmiau šito sprendimo pats. Priėmiau tokį sprendimą remdamasis Komisijos išvadomis. Jau buvau pasirašęs leidimą patenkinti prašymą. Asmeniškai pamatęs tokį dalyką pasijutau labai įžeistas. Iš pateiktų Komisijos išvadų man buvo galimybė skirti dvi bausmes: arba papeikimą, arba atleidimą. Aš taikiau atleidimą.

Aš tikrai su didžiausia pagarba… aš kalbėjau ir su pačia Nida Lungiene. Ji išėjo iš to pokalbio nė nesupratusi, ką padarė.

Tai kad niekas nesupranta, ką jau čia tokio ji padarė.

– Prie ko čia niekas? Kas tas niekas?

Jūs – valdžia. Mes – tik visuomenė, norinti žinoti atsakymą, už ką atleidote žmogų iš darbo. Pateiktuose dokumentuose nėra klastotės.

– Tai kad klastotė.

Gal suklydo.

– Tai kad nėra suklydimo požymių.

Negi iki šiol nesuabejojote komisijos kompetencija, jei jos narį Petrą Blaževičių irgi grasinate bausti?

– Aš nesudarinėjau. Dėl komisijos kompetencijos aš neabejoju, dėl to, kad kitų žmonių, negu tie, kuriuos radau čia atėjęs, aš neturiu. Jūs supraskit, arba aš jais turiu pasitikėt, arba nepasitikėt. Pasitikėjimas atsiranda per darbą. Jūs supraskit, iš mano pusės nėra jokios pozicijos: jau šiandien aš užsimaniau neteisingai elgtis su vienu ar kitu darbuotoju? Aš gi neturiu jokios išankstinės nuostatos. Kada man buvo pateikta visa to tyrimo medžiaga, aš pamačiau, kad net to paties Blaževičiaus, kuris yra kuruojantis specialistas, yra tokio pat neatsakingumo: va, taip greitai – duodam paramą, ir viskas?

– O Jūs kur skubėjote? Rokiškio kultūros centras, kaip ir visos savivaldybės įmonės, yra kasmet audituojamos. Ar bent kartą buvo rastas šios įmonės bent menkiausias trūkumas?

– Savivaldybėje aš dirbu dar labai trumpai.

Nežinant situacijos žmogų galima viešinti kaip nesąžiningą?

– Aš neviešinu, tai Jūs viešinat.

Ką tik sakėt, kad pateikti dokumentai – klastotė.

Aš to neįvardinu kaip klastotė. Aš tik galiu pasakyti savo nuomonę. Aš negaliu kaltinti. Todėl ir subūriau Komisiją. Pavadinimus jau Jūs sukūrėte, korespondentai. Niekada nesakiau – klastotė. Kada aš pamačiau tą patį dokumentą, tuo pačiu numeriu, tuo pačiu parašu, du egzemplioriai – vienas toks kitas toks, mielieji, tai kaip dar galima jį pavadinti? Aš išsikviečiau juristą bei finansininką ir klausiu: „Vienos pastraipos nėra?” Jei lapo vieno trūktų dar suprantu, bet kai trūksta teksto viduryje…

– Jei neįžvelgiat klastotės, tai kodėl atleidote?

Bet jūs matėt šias klastotes!

– Ką tik sakėt, kad tai – ne klastotė…

 

Komentarai

– Dėl tokio – nieko neapgaunančio ir materialinės žalos niekam nepadariusio – dalyko iš darbo nemetama. Šiuo atveju pati Savivaldybė sugriovė komandiruotę; kažin, ar Kultūros centro darbuotojams pavyks susigrąžinti kelionės organizatoriams sumokėtus 250 Eur. Šie pinigai – iš pačių darbuotojų susirinktos 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio sumos. Kur juos išleisti – ne A.Vagonio, ne R.Dūdienės ir R.Dilienės, o pačios įstaigos reikalas. Turbūt tik juristai ir finansininkai nežino, kad Paramos ir labdaros įstatymas šiuos pinigus leidžia naudoti savo nuožiūra Biudžetinių įstaigų nuostatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti. Kaltinti direktorę išleidus šiuos pinigus negavus Savivaldybės leidimo tėra kai kurių žmonių susireikšminimas, arba kažkokio tikslo siekimas, arba nekompetencija, – situaciją komentavo nepriklausomas juristas.

– Per dvi dienas nežinia už ką atleisti žmogų iš darbo – ne principingumas. Tai – chamizmas, – teigė rokiškėnas verslininkas.

– Gal Jūs turite dar kažkokios informacijos, verčiančios abejoti Kultūros centro vadovės nesąžiningumu? – klausėme mero A.Vagonio.

– Ne, neturiu. Aš pirmiausia jums galiu pasakyti taip; to prašau ir visų įstaigų. Dabar buvome susitikę su medicinos įstaigų vadovais. Aš jų prašiau vienintelio – atsakingo ir nuoširdaus darbo, nebijojimo pripažinti savo klaidų.

– O Jūs pats nebijosite pripažinti klaidos, jei paaiškės, kad N.Lungienę atleidote neteisingai?

– Ne, nebijosiu. Prisipažinsiu, kad suklydau ir atsiprašysiu.

– Tik jau būsite kaltas ne Jūs, o Komisija?

– Aš nenusišalinu nuo atsakomybės. Ir dar kartą sakau ir jums, ir visiems vadovams, kurie dirba čia, kartu su mumis. Norint, kad kažkas keistųsi, mes turime būti bent truputėlį principingi. Kitas dalykas: vadovas daro klaidas ir nesupranta, kad jas daro.

– Direktorė mano, kad Jūs nesate įsigilinęs į situaciją.

– Tiesą sakau: aš ir nesigilinau į situaciją.

– Jei nusižengimas vertas atleidimo iš darbo, ar ne prokuratūra turėtų aiškintis šią situaciją?

– Tai gerai, galėsime kreiptis į prokuratūrą. Tegu padaro tas išvadas. Juk tai – ne Pasaulio pabaiga. Jeigu aš būčiau padirbęs ilgiau, tai aš galėčiau turėti kažkokias išankstines nuostatas. Sakysim, mane vieną kartą pavedė, antrą kartą pavedė… Vienas yra pagrindinis dalykas: kas nedirba, tas neklysta.

– Būtent.

– Bet mes ateinam ir sakom: rajone yra problemų ir jas matom. Ir tos problemos – ne dėl mus aptarnaujančių žmonių, o jų vadovų. Ant jų pečių krinta didžiulė atsakomybė. Bet jie turi pasiteisinimus: ministerija mums parašė ne tuos raštus; mums moka per mažus atlyginimus, aplinka bloga, gyventojai skundžiasi dėl to, kad… šiaip, pikti gyventojai, nepatenkinti viskuo. Suprantat? Man padaro tokią opiniją ir man pasako, kad nieko negalim padaryt. Ir viskas. Ir vėl ramus gyvenimas eina. Mes norėjom pokyčių? Jūs juos ir gaunat. Nenorit pokyčių? Turėjote išsirinkti kitus žmones.

– Kas, Jūsų supratimu, tie pokyčiai?

Mes turime tikslą, kad Rokiškio mieste kažkas tai keistųsi: požiūris į darbą, požiūris į vadovavimą. Kad požiūris į paprastą žmogų čiut čiut pasikeistų. Nors čiut čiut. Šiai dienai jis net negalvoja keistis. Ir aš galiu pasakyt, kodėl. Jei aš padariau klaidą, kaip jūs sakot, ir tai yra juridinė, finansinė, darbo klaida, tai ateikim ir sakykim: „Aš padariau klaidą.” Antanai, mere kaip norit pavadinkit. Susidėliokim. Tas žmogus, kuris suvokia klaidą, daugiau niekada jų nebedaro. Nie-ka-da. Kodėl man reikėjo tos komisijos? Nes aš negaliu čia gilintis. Aš neišmanau jų to darbo. Komisija ir pateikė išvadas.

 

Patirtis

N.Lungienė turi 20 metų projektų rengimo Atviros Lietuvos, Kultūros ministerijos, Kultūros ir Sporto, Kultūros tarybos bei Europos Sąjungos fondams patirtį, gavo jų finansavimą ir yra daugelio projektų pagrindinė organizatorė.

Šiemet už 15 metų Lietuvos profesionalių teatrų festivalio ,,Vaidiname žemdirbiams“ organizavimą ir darbą vertinimo komisijoje jai buvo įteiktas Žemės ūkio ministrės padėkos raštas (už šį darbą 2007 m. ji buvo apdovanota Žemės ūkio ministerijos medaliu); vos prieš mėnesį Rokiškio rajono savivaldybės mero padėka jai įteikta ,,Už reikšmingus pasiekimus puoselėjant Rokiškio teatrinį gyvenimą ir etnokultūrą“.

2003 m. įgyvendino „Rokiškio rajono gyvųjų tradicinės kultūros židinių fiksavimo”, 2004 m. – Lietuvos regionų folkloro šventės „Kur aisiu aisiu“ ir garso publikacijos „Rokiškio krašto folkloras“ leidybos, projektus; 2005-2006 m. vykdė „Keptinio alaus tradicijos gaivinimo” projektą; nuo 2005 m. iki šiol įgyvendina visoje Lietuvoje Rokiškį garsinantį Langinių tapymo plenerą. Nuo 1991 m. vadovauja folkloro ansambliui „Gastauta”. 2006 m. šio ansamblio vadovams N.Lungienei ir Egidijui Kundrotui buvo skirta Kultūros ministerijos, Liaudies kultūros centro ir Dainų švenčių fondo nominacija „Geriausiam suaugusiųjų folkloro kolektyvui ir vadovams” ir įteikta „Aukso paukštė-2005 “.

Nuo 1992 m. N.Lungienė yra Etnomuzikos instituto jaunesnioji bendradarbė; knygos „Senosios kanklės ir kankliavimas“ (1990 ir 1994 m.) bendraautorė, 20032008 m. Lietuvos kultūros centrų asociacijos tarybos narė Panevėžio apskričiai, 20092012 m. Kultūros centrų tarybos prie Kultūros ministerijos narė, nuo 2008 m. iki šiol Lietuvai pagražinti draugijos Rokiškio skyriaus narė; 20052010 m. Aukštaitijos regioninės Etninės kultūros globos tarybos narė Rokiškio rajonui, nuo 2012-2014 m. Rokiškio krašto etninės kultūros plėtros komisijos pirmininkė.

N.Lungienei vadovaujant 2003 m. tuometiniai Rokiškio kultūros rūmai pelnė aukščiausią kultūros centrų apdovanojimą Lietuvos ministerijos ir Liaudies kultūros centro nominaciją „Geriausias rajono kultūros centras“.

 

Dainininkas

Meras A.Vagonis sakė, pats stovėjęs prie „Gastautos” kūrimo ištakų, dainavęs šiame ansamblyje.

– Koks Rokiškio kultūros centro europinis projektas Jums – žmogui ir vadovui – yra pats reikšmingiausias?

– Šiai dienai?

– Taip.

– „Tėvo gitara”. Bet tai ne Kultūros centro, tiesa?

– Turiu omenyje tarptautinį projektą, atnešusį pinigų ne tik pačiam renginiui, bet rajonui.

– O tai tie projektai dar atneša ir pinigų? Ne, kaip gyventojas tokio nepamenu.

 

Pinigai

2006-2007 m. ES fondų INTERREG programos projekto „Baltai” buvo suremontuota Rokiškio kultūros rūmų dalis, surengtos folkloro šventės ,,Aušta aušrela” ir dailininkų seminaras ,,Namų buities daiktų puošybos ypatumai”, pasiūti tautiniai kostiumai, nupirkti instrumentai.

Kultūros centro renginiams Rokiškio rajono savivaldybė neskiria nė lito. Pernai už teikiamas paslaugas (parduotus spektaklių, koncertų, renginių bilietus, salės nuomą) Centras (neskaitant rajono kultūros namų) surinko 147 tūkst. litų. Tai pati didžiausia suma apskrityje, neskaitant Panevėžio miesto. Biržiečiai už paslaugas surinko 49 tūkst., pasvaliečiai 35 tūkst.; net kultūriniai Anykščiai už suteiktas paslaugas skaičiuoja 50 tūkst. litų.

Rokiškio kultūros darbuotojai pirmauja ir pagal gaunamą rėmėjų paramą: 2014 m. jos suteikta už 58 tūkst. litų. Biržiečiai paramos gavo 9 tūkst., kupiškėnai – 6 tūkst., anykštėnai apie 10 tūkst. litų; pasvaliečiai negavo nė lito.

2014 m. projektinių lėšų Rokiškio kultūros namai gavo 133 tūkst., kupiškėnai 75 tūkst., biržiečiai 27 tūkst., pasvaliečiai –21 tūkst., kaimynai anykštėnai – 125 tūkst. litų.

 

Ar tikrai žino, ką daro?..

– Kaip vertinate „Gastautos” ansamblio veiklą? – klausėme A.Vagonio.

– Žiauriai gerai.

– O festivalį „Vaidiname žemdirbiams”?

– Tai mūsų renginių karūna.

– Koks šių metų festivalio spektaklis Jums labiausiai patiko?

Nebuvau šiemet nė vienam spektakly. Turėjau kitų užsiėmimų.

– Gal labai daug laiko atėmė direktoriavimas Rokiškio komunalininkui? Gal ribojo mažas atlyginimas?

Prie ko čia pinigai? Žmogus kitaip rikiuoja prioritetus. Tai buvo asmeninės priežastys, kodėl aš šiemet ir pernai nesilankiau festivalyje.

– Tai gal iš tiesų mažokai išmanote rajono kultūros reikalus?

Kaip mažai? Jei kalbėtume apie medicinos problemas, tai jūs manęs klaustumėt, ar esu įsigilinęs į medicinos reikalus?

– Taip.

Reikia tik vieno paprasto žingsnio: jeigu padariau, tai ateinu ir sakau: „Aš padariau nusižengimą. Rimtą nusižengimą. Atsiprašau. Sorry. Mere, galime dirbti toliau. Jūs pasitikėsite manim? Patikėkit. Aš norėjau… Na, tikrai, gaunu ne per didelį atlyginimą…” Visa tai suprantama. Kodėl jūs manote, kad žmogus negali suprasti pagal žmogiškąjį suvokimą. Bet, kai man pateikiama kaip – netrukdyk mums dirbti; nieko aš čia tokio nepadariau… Man pritrūko šio pagrindinio dalyko. Visiems vadovams tai pasakysiu.

– Ir tai Jūs vadinate principingumu? Šį reikalą tikrai turėtų tirti…

– Ir ištyrė.

– …prokuratūra.

 

Principingumas

– Aš pasirengęs Nidą Lungienę paremti finansiškai, jeigu jai prireiks juridinių paslaugų. Mes turime žinoti tiesą, už ką žmonės metami iš darbo, – temainfo.lt sakė verslininkas, UAB „Legra” vadovas Valdas Pipikas.

– Net nenoriu gilintis į smulkmenas. Už tokius niekalus žmonės iš darbo nemetami. Mes patys samdysim advokatą, jei jo prireiks Nidai Lungienei apginti, – teigė UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius Irmantas Tarvydis.

– Aš net nebelankysiu festivalio „Vaidiname žemdirbiams”, jei Nidos Lungienės negrąžins į darbą. Festivalio rėmėjai apsitarėme: jei taip, neberemsime šio renginio. Didžiule Nidos dėka Rokiškis žinomas visai Lietuvai. Bene aštuonerius metus remiu festivalį; galiu atnešti visus dokumentus, tai patvirtinančius. Kartą, sutikęs Nidą, sakau: „Imk grynais, neturiu kada atlėkt į kultūrnamį. Neėmė. Turėjau surasti laiko ir ateiti išsirašyti sąskaitą. Va, tokio ji yra sąžiningumo žmogus. O čia kas? Iš darbo! Kartu su Antanu Vagoniu jau tokie laikai atėjo? – kalbėjo bajorų ūkininkas Petras Markevičius.

Meras A.Vagonis ne iš karto suprato, kodėl N.Lungienė, jo atleista iš darbo, nepalieka Kultūros centro. Puse etatu ji tebedirba Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Gastauta” vadove, tad pasikeitė tik jos kabineto iškaba. Kaip už tai ją nubausti? Reikės naujos Komisijos.

 

Rita Briedienė

Autorės nuotraukos