– Be rašytinės sutarties darbas yra laikomas nelegaliu. Darbo sutartis – tai darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos specialybės darbą ir paklusti nustatytai tvarkai, o darbdavys – mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti įstatymais numatytas saugias ir sveikas darbo sąlygas bei vykdyti kitus įstatymų reikalavimus. Asmeniui, gundomam dirbti be Darbo sutarties, siūlomas didesnis atlyginimas, nes nereikės mokėti mokesčių, tačiau atsitikus nelaimei šis žmogus yra socialiai visiškai nuskriaustas, – tokia informacija konferenciją Kupiškio darbo biržoje pradėjo Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Asta Gudonienė.
Štai plačiai nuskambėjusi istorija: pas Panevėžio rajono ūkininką 21-erių metų vaikinukas neteko abiejų rankų. Jis dirbo nelegaliai. Jam teks praeiti visas teismų instancijas bandant išsireikalauti neturtinės žalos atlyginimą dėl prarastos sveikatos. Gydymo išlaidos jam neapmokamos. Gerai, jei ūkininkas iš karto pripažįsta nelegalaus darbo atveją, tačiau taip būna labai reta.
Arba Pasvalio rajono miškuose nelegaliai dirbęs žmogus buvo sužalotas griūvančio medžio. Teismo procesas vykto dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo. Metus vyksta teismai, o darbdavys kartoja vieną ir tą patį:
– Jis pas mane nedirbo.
Jei darbo inspekcija nustato, kad žmogus dirba be darbo sutarties arba vykdo veiklą neturėdamas dokumento – verslo liudijimo, individualios veiklos pažymos – visa informacija perduodama Darbo biržai arba savivaldybės Socialinės paramos skyriui. Visoms savivaldybėms – nuo šių metų jos pačios skirsto socialines išmokas – aktualu turėti informaciją: kiekviena suinteresuota paramą teikti tik tiems, kuriems ji iš tiesų priklauso.
Kaip patikrinimus atlieka Valstybinė darbo inspekcija?
Nelegalūs darbuotojai bėga iš darbo vietos, slepiasi, sako netiesą. Žmogus įspraudžiamas į rėmus, jis priverstas žemintis, meluoti. Derėtų žinoti, jog į tam tikrą objektą pareigūnai neatvažiuoja nei iš šio, nei iš to. Jie vyksta pas tuos, apie kuriuos jau yra surinkta informacija: vykdomi stebėjimai, pareigūnai turi teisę ir filmuoti, ir fotografuoti. Štai prieš mėnesį asmuo pabėgo iš darbo vietos, o kai inspektoriai atvažiavo antrą kartą, jis sėdėjo ramus, pateikė darbo pažymėjimą. Tačiau šiam žmogui buvo surašytas protokolas už praėjusį kartą: filmuotoje medžiagoje aiškiai matosi, kad jis dirbo.
Nelegalus darbas tinka tol, kol mokami pinigai. Į Darbo inspekciją žmogus kreipiasi tada, kai nebegauna užmokesčio. Padėti tokiam nėra paprasta: reikia surinkti visus įrodymus, nurodyti, kur ir su kuo dirbo, kaip buvo atliekamas darbas, kas vadovavo tam darbui; inspektoriai rašo darbdaviui protokolą, bylą atiduodama nagrinėti teismui, ir kai teismas konstatuoja faktą, kad darbdavys naudojo nelegalų darbą, jam skiriama bauda. Ji nemaža – nuo 3 iki 10 tūkst. litų, pirmą kartą už vieną nelegalų asmenį baudos vidurkis siekia 6 500 Lt. Taigi įsiteisėjus sprendimui darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją, o šį turi teisę priimti sprendimą, įpareigojantį darbdavį sumokėti asmeniui bent jau už tris mėnesius jam priklausantį atlygį bei socialinio draudimo įmokas. Šiai dienai darbuotojas nėra baudžiamas už tai, kad jis dirbo nelegaliai.
Bedarbiams buvo priminta, kad darbo sutartį privalu pasirašyti prieš dieną iki darbo pradžios; darbas be rašytinės darbo sutarties, darbas nepranešus „Sodrai“ yra traktuojamas kaip nelegalus.
– Vertėtų net pasitikrinti, ar darbdavys apie jūsų įdarbinimą pranešė „Sodrai“. Žmogus netiki ir negalvoja, kad taip gali būti, kol jis nesusiduria su tuo. Yra buvęs atvejis, kai po mėnesio darbdavys anuliavo pranešimą: „Apsirikau. Žmogus neatėjo į darbą“ – pranešė jis „Sodrai“. Moteris apie tai, kad ji socialiai neapdrausta, sužinojo tik tada, kai į „Sodrą“ kreipėsi dėl ligos pašalpos, – pasakojo seminaro pranešėja A.Gudonienė.
Prieš darbo pradžią darbdavys privalo išduoti darbuotojui Darbo pažymėjimą – dokumentą, kurį darbuotojas privalo turėti darbo metu darbo vietoje; jam įteikiamas antras Darbo sutarties egzempliorius, ir tai savo parašu jis privalo patvirtinti Darbo sutarčių registracijos žurnale. Taip pat darbuotojas turi būti supažindintas su visais norminiais dokumentais, galiojančiais įmonėje: darbo saugos reikalavimais, pareigybės aprašymu, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Jokie įstatymai darbuotojui nedraudžia paprašyti darbdavio šių dokumentų kopijų.
Kiekvienas pasirašantysis privalo suvokti parašo reikšmę: pareigas turi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. Darbo kodekse pasakyta: ir darbdaviai, ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, elgtis sąžiningai, draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis.
Darbo sutartyje turi būti įrašyta atlyginimo suma: jei joje – 1 000 Lt, vėliau nebeverta įrodinėti, jog buvo žadėtas 3 000 Lt atlygis; kiek kartų bus mokamas darbo užmokestis – jei nepateiktas prašymas mokėti jį kartą per mėnesį, jis per tą patį laiką turi būti mokamas 2 kartus, nustatomos konkrečios išmokėjimo datos; jei atlyginimas nemokamas laiku, darbuotojas turi teisę po 7 dienų reikalauti, kad jam būtų mokami delspinigiai; jų dydis 0,07 proc.
Darbo sutartį galima nutraukti nenurodant darbdaviui jokių priežasčių prieš 14 darbo dienų. Šia teise gali naudotis ir darbdavys, nesuteikdamas darbuotojui galimybės palikti darbo vietą tą pačia dieną, kai tik jis užsinori.
Pilnas darbo laikas – 40 darbo valandų per savaitę, 8 val. – per dieną. Tai, kas yra daugiau, vadinama viršvalandžiais; jie suteikiami tik darbuotojui prašant. Viršvalandžiai neturi viršyti 4 valandų per dvi darbo dienas iš eilės. Jei pats žmogus neprašo, o darbdavys neduoda sutikimo dirbti viršvalandžių, tai prarandama ir galimybė prašyti užmokesčio už papildomą darbą.
Negalima sutikti su primestomis sąlygomis. Jei darbdavys pareiškia, kad darbuotojas jam nebetinka, jis turi paaiškinti, kodėl. Mažinant etatus apie tai darbuotojui turi būti pranešta oficialiai prieš keturis arba du mėnesius. Darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu.
Darbdavys turi teisę pareikalauti grąžinti patirtas išlaidas darbuotojo kvalifikacijos kėlimui. Jei darbuotojas gavo naudą, ji gali būti išieškota teismo keliu darbdavio naudai.
Dažnai taikomas darbuotojo išbandymo terminas. Sutartyje jis irgi gali paprašyti įrašyti sąlygą, jog ir jis nori patikrinti, ar jam tinka ši darbo vieta ir, jei nusprendžia išeiti nepasibaigus bandymo terminui, darbo vietą gali palikti prieš tris darbo dienas.
Visus ginčus, kilusius tarp darbdavio ir darbuotojo, nagrinėja Darbo ginčų komisija, įkurta 2013 m. sausio 1 d. Per visą Lietuvą yra 13 tokių komisijų. Panevėžio darbo ginčų komisija aptarnauja Panevėžio ir Utenos apskričių rajonus. Per praėjusius metus visos komisijos išnagrinėjo 5 tūkst. ginčų. Pagrindiniai skundai – dėl galutinio atsiskaitymo.
temainfo.lt
Reginos Aukščionytės nuotr.