Vyriausybė Rokiškiui nelinki tiesioginio valdymo

„Jums ne gėda?”

Kaip jau skelbė temainfo.lt, Rokiškyje lankėsi ir su rajono Tarybos nariais susitiko vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministras Darius Urbonas, į Rokiškį atvykęs kaip kuruojantis VRM jam pavestą savivaldos sritį. Su juo atvyko ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento (VVPD) direktorius Paulius Skardžius, VVPD Viešojo administravimo politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė ir VRM ryšių su žiniasklaida specialistė Ieva Dirmaitė.

Rokiškėnams perdavęs VRM ministro Eimučio Misiūno linkėjimus, D. Urbonas išdėstė susitikimo tikslus: išsiaiškinti ir, pagal galimybes, sureguliuoti vietos savivaldoje susidariusią situaciją. Jo įžanginė kalba neleido abejoti – bus bandoma išvengti tiesioginio valdymo.

Ko gero, to paties tikėjosi ir rajono meras Antanas Vagonis. Iš pradžių jis akivaizdžiai jaudinosi, nepristatė svečių, tepasakė: „Aš nežinau jūsų pavadinimų.” Tačiau pastebėjęs, kad viceministras labiau kritiškas Tarybai, o ne jam, meras atsipalaidavo, ir netrukus įprastu pedagogišku, situaciją neva valdančio žmogaus tonu nuskambėjo jo klausimas: „Jums ne gėda?”

 

O jei iškiltų eutanazijos klausimas?

Pagal vietos savivaldos įstatymą kovo 23-oji buvo paskutinė diena patvirtinti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir mero pavaduotojo kandidatūroms bei tęsti darbą įprastu ritmu, arba rajone turi būti įvestas tiesioginis valdymas.

– Negalima, kad vietos savivalda neveiktų taip, kaip numato Įstatymas, – sakė Vyriausybės pareigūnas.

Anot viceministro D. Urbono, važiuojat į Rokiškį buvo svarstyta: juk žmonių paskyrimas į tam tikras pareigas – tai ne eutanazijos klausimas. Ką rokiškėnai darytų, jei iškiltų rimtesnių problemų?

Vyriausybės atstovo – kaip aukštesnio pareigūno – tonas nebuvo nei įsakmus, nei moralizuojantis. Viceministras kalbėjo:

– Yra sukurta tokia sistema: Taryba – atstovaujamoji institucija ir jos kompetencijos, meras, tiesiogiai renkamas kaip Savivaldybės tarybos vadovas, ir Savivaldybės administracija – vykdomoji valdžia. Sistema sukurta tenkinti rajono gyventojų lūkesčiams ir poreikiams, užtikrinti demokratinių principų įgyvendinimui ir veikimui, politiškai orientuotam procesų skaidrumui. Savivalda negali veikti be tam tikrų pareigybių. Nėra gerai, ir jūs man pritarsit, kad per tam tikrą laiką nerandama sprendimų – į administracijos direktoriaus ir vicemero pareigas nepaskiriami asmenys. Bet ar tikrai Savivaldybės taryba, gavusi bendruomenės įgaliojimus ir turinti jos pasitikėjimą, geba susitarti ir rasti politinį sprendimą net ne itin sudėtingoje situacijoje?

Taip, anot viceministro, pagrindas įvesti tiesioginį valdymą yra, bet situacija nėra ekstremali, pavyzdžiui, pažeistas teritorinis vientisumas, santvarka ar Konstitucija. Tad ar reikia to tiesioginio valdymo?

 

Ar dar teisėta pati Taryba?

Anot opozicijos atstovų, viceministras vis dėlto nebuvo konkretus. Jeigu viskas – pagal Įstatymą, jeigu meras A. Vagonis naudojasi Įstatymo teise neteikti siūlomo kandidato, kodėl neįvedamas tiesioginis valdymas, kodėl neveikia Įstatymo visai konkretūs tiesioginio valdymo straipsniai?

Dalykas visai paprastas: tiesiog netobulas Vietos savivaldos įstatymas. Mero institucija jame išvis neapžvelgta. Vadinasi, A. Vagonio viešas pasakymas „meras – ne žmogus, o institucija” neteisingas. Meras tėra Tarybos narys: netekęs mandato, jis netektų ir mero kėdės.

Kitą savaitę turėtų įvykti Vyriausybės ir savivaldos atstovų susitikimas; bus svarstoma, kaip tobulinti Įstatymą, kad jame liktų kuo mažiau spragų opozicijos piktnaudžiavimui ar daugumos perdėtam dominavimui…

Visame tame netobulume vietos politikams kilo klausimas – ar bėra teisėta pati Rokiškio rajono taryba, ar ji turi teisę šaukti posėdžius, priimti sprendimus, galų gale, ar daugumos pasiūlyti kandidatai bus teisėti, ar jie nebus skundžiami, jei laiką jau skaičiuoja tiesioginis valdymas?

Bene keturis kartus viceministras D. Urbonas aiškino, kad Rokiškio rajono Taryba teisėta, kol nenuspręsta priešingai: tiesioginis valdymas neįsigalioja automatiškai; jis įvedamas Seimo sprendimu, Vyriausybės teikimu, o šis procesas nė nepajudėjęs.

– Dviejų mėnesių terminas – tik orientyras. Tarybos sprendimai būtų neteisėti tik tuo atveju, jei pati Taryba būtų neteisėta, sudaryta iš narių, neturinčių Tarybos nario mandato. Taip nėra, – vis aiškino viceministras.

 

Kaip iš bėdos gauti naudos?

– Tarybos 15 narių pasiūlėme kandidatą į vicemerus, į administracijos direktoriaus vietą. Bet jie buvo arba ignoruojami, arba įžeidinėjami net viešai, per spaudą; žeminama viena partija, iš kurios ir atėjo meras. Du mėnesius žaidėm žaidėm, bet tai vyko ne naujos daugumos dėka, – teigė Tarybos narys Gintaras Girštautas.

– Žmonės prisiims įsipareigojimus, atsisakys darbo, kas už juos garantuos? – klausė Irmantas Tarvydis, siūlęs VRM pačiai prisiimti įsipareigojimą už tą žmogų, kuris ryšis aukotis dėl neaiškios situacijos.

– Gal galėčiau prisidėti prie tų garantijų? Galėčiau pagarantuoti ir pasirašyti, jei tas žmogus praras darbą, aš jam galėsiu mokėti, – pasiūlė meras – kad tik atsirastų norintis aukotis.

Salė net suūžė.

– Paties darbas ant plauko, – kažkas tarstelėjo.

Anot Tarybos nario Algio Kazulėno, anksčiau daugumos balsais buvo galima merą pašalinti iš pareigų, o dabar 24 Tarybos nariai tapo jo įkaitais.

Tarybos narys Stasys Meliūnas išdėstė, ką reiktų tobulinti Vietos savivaldos įstatyme, ir buvo paprašytas teikti siūlymus raštu.

Egidijus Vilimas priminė: mero kompetencija – teikti kandidatus; jis rinktas žmonių, juo reikia pasitikėti.

Vytautas Vilys klausė, ar Rokiškis nebūtų gera proga suvokti Vietos savivaldos įstatymo nesklandumus ir juos taisyti – iš bėdos visi turėtų naudos.

Tarybos narys Virginijus Lukošiūnas klausė, kieno, galų gale, yra prerogatyva siūlyti kandidatą į pareigybę.

Anot viceministro, Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymo nuostatas, susijusias su kandidato skyrimu, ne kartą pabrėžė, kad tai nėra teisinis klausimas, tai – politinio proceso dalis, ir ji vystosi dialogo forma.

– Žiūrėdamas į Jus, mieli Tarybos nariai, siūlau ieškoti to geriausio sprendimo, – kvietė viceministras.

 

Salė dar kartą suūžė

Viceministras kalbėjo apie pasitikėjimą.

– Kai nėra pasitikėjimo, reikia detalaus reguliavimo – saugiklio ant saugiklio, kontrolės ant kontrolės. Mes turime pasitikėti, nes kitaip nieko nebus, toli nenueisim. Kaip Savivaldybės taryba gali dirbti be pasitikėjimo? Galima turėti skirtingas nuomones, bet reikia išsaugoti pasitikėjimą. Spontaniškai gimė kolegės (vedėjos D. Masaitienės, aut. past.) mintis: kad neatsirastų noro piktnaudžiauti, reikėtų įvesti tokią nuostatą – jeigu buvo įvestas tiesioginis valdymas, nė vienas asmuo, kuris buvo Savivaldybės taryboje, nebegali pretenduoti į Tarybos veiklą, – sakė viceministras, pats sau prieštaraudamas pasiūlęs saugiklį ant saugiklio.

Rokiškėnai vėl suūžė. Kita vertus, A. Vagonio nepasitikėjimas daugumos siūlymu ir privertė organizuoti šį susitikimą. Iki jam prasidedant kai kurie Tarybos nariai skaičiavo, kiek žmonių teko atitraukti nuo darbo, ir kiek per tuos du mėnesius konkretaus laiko kainavo šio klausimo sprendimas.

O viceministras klausė: kaip Lietuva su savo tiesioginiais valdymais atrodys prieš Europos Sąjungą, regionų tarybas? Jis teigė neginąs mero, ir nekritikuojąs Tarybos, bet sprendimą rasti reikės.

– Mes jau kaip ir turime tą susitarimą. Su socialdemokratais susitarti man pavyko. Tas kandidatas, kuris yra paskirtas daugumos, man yra tinkamas. Galime reziumuoti – susitarimas yra, – paskelbė A. Vagonis.

– Socialdemokratai savo kandidato į vicemerus nepateikė! Apie jį sužinota iš spaudos! Jis neaptartas ir daugumos nesiūlytas! Nepadėti parašai, kad jis apskritai bus siūlomas! – pasigirdo G. Girštauto replikos.

– Jums ne gėda? – tada ir uždavė savo klausimą meras.

 

Tegu atsakys raštiškai

– Visi kalbame apie pasitikėjimą. Manau, tai labai svarbus dalykas, – kalbėjo Tarybos narys, į vicemero postą du mėnesius siūlytas Tadas Barauskas, ir – neįtikėtina! – viceministro jis paprašė raštiškai patvirtinti dabartinės rajono Tarybos ir jos sprendimų teisėtumą.

– Gausite jūs tą raštą, kad viską, ką darote, yra teisėta, – pažadėjo viceministras.

Į temainfo.lt klausimą, kokiose dar šalies savivaldybėse yra tokia sudėtinga situacija, kokia susiklostė Rokiškyje, viceministras D. Urbonas atsakė:

– Oficialiai į ministeriją kreipėsi Kelmės, Druskininkų ir Rokiškio rajonų savivaldybės.

 

Neužtenka vien A. Vagoniui patikti

Nors meras A. Vagonis spaudai teigė, kad neeilinio posėdžio nebebus, balandžio 17 d. jis dar bandė tokį sušaukti, bet dabartinė Tarybos dauguma kategoriškai atsisakė jame dalyvauti.

– Mes pareikalavome, kad būtų parengti vicemero pareiginiai nuostatai. Pasitikėjimą praradęs vicemeras E. Vilimas dirbo be jų. Merui, vis dėlto, reikėtų bent kiek susikonkretinti darbus ir atsakomybes. Tarybos narys Stasys Dambrauskas (VĮ „Kelių priežiūra“ Panevėžio padalinio Rokiškio kelių tarnybos viršininkas, aut. past.) gal ir sutiks eiti vicemero pareigas, bet jis irgi nori žinoti, už ką bus atsakingas. Be to, kandidatas į vicemerus turi turėti programą, kurią teiks Tarybai. Juk neužtenka vien to, kad A. Vagoniui patinka. Programai paruošti reikia laiko. Mums, Tarybos daugumai, reikia rezultato. Tikimės, kad iki eilinio posėdžio datos užteks laiko vicemero pareiginiams nuostatams paruošti. Šiam kely ir pasimatys, kaip meras supranta vicemero pareigybę, – temainfo.lt sakė I. Tarvydis.

 

Rita Briedienė

Emilijos Briedytės nuotraukos

 

Rašiniai panašia tema:


Stasys Meliūnas: „Norime, kad viskas kuo geriau susiklostytų Rokiškio rajonui“ »


Rokiškio rajono taryba teisėta, kol nenuspręsta priešingai »