Adomynės parapijos atlaidai prasmingi ir choro „Jauna muzika” koncertu


Šią progą pažymi ypatingai

Rugsėjo 15 d. Adomynės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia kvietė į atlaidus – katalikišką šventę, raginančią atgailai, namo sukviečiančią gimtinę palikusius vaikus. Atlaidus vedė Šimonių ir Adomynės parapijoms neseniai pradėjęs tarnauti klebonas Virginijus Taučkėla.
Atlaidus adomyniečiai visada pažymi ypatingai: kviečia šalyje žinomus kolektyvus, rengia agapę. O šiemet tokiam renginiui dviguba proga: Adomynė – Panevėžio apskrities mažoji kultūros sostinė.
Koncertui buvo pakviestas Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“, vadovaujamas Vaclovo Augustino.


Įvairiapusė asmenybė

V. Augustinas – įvairiapusė asmenybė. Jis – choro dirigentas, nuo 1992 m. vadovaujantis Vilniaus savivaldybės kameriniam chorui „Jauna muzika”; populiarus choro muzikos kūrėjas bei aranžuotojas, jo kompozicijas, tarptautiniuose konkursuose pelniusias daugybę premijų, noriai į savo repertuarą įtraukia įvairūs chorai bei muzikos leidyklos.
V. Augustinas grojo ir dainavo roko grupėse „Saulės laikrodis” ir „Antis”, po pastarosios grupės atsikūrimo 2007 m. dalyvavo jos veikloje kaip klavišininkas ir muzikos autorius.
V. Augustinas – ir žymus pedagogas.


Sutemos tikrai gali būti šviesios

Koncertas Adomynėje – dalis kūrinių iš V. Augustino pirmojo autorinio kompakto „Tau bet kokios sutemos šviesios“.
Rami chorinė muzika labai tiko sekmadieniui, nors tiesą sakant, persipinančių balsų harmonija, solinių balsų skaidrumas jau nuo pirmų dainų ėmė virpinti sielos strypus… Stiprino jausmą ir muzikologės Vaidos Urbietytės-Urmonienės pasakojimai apie kūrinių atsiradimą. Štai „Priesakus sūnui“ pagal kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio priesakus 14-čiui sūnui Irenėjui Oginskiui, 1822 m. išvykstančiam studijuoti į Italiją, choro muzikos kūrėjas V. Augustinas dedikavo žymiam kompozitoriui Faustui Latėnui, 2014 m. netekusiam savo 26 metų sūnaus. Pasakojimas aitrino neseną Kupiškio išgyvenimą ir, rodės, šis kūrinys čia atliekamas specialiai.
Choras transformuodavosi: dalis choristų išeidavo į priekį, ir balsai suskambėdavo tarsi iš kelių stereo kolonėlių. Ypatingas balsų jungimasis Adomynės bažnyčios mediniuose skliautuose vyko atliekant dainą „Tau bet kokios sutemos šviesios“. Keturi solistai dainavo bažnyčios galerijoje – „viškose“, ir daina, skambanti iš dviejų pusių, nebeleido abejoti – bet kokios sutemos gali būti šviesios. O kai dainuodamas „Anoj pusėj Dunojėlio“ choras išsirikiavo abiejuose bažnyčios pasieniuose ir leido išgirsti dainą iš labai arti ir iš toliau bei pajusti šių abiejų dainavimų bendrumą, ašarų žmonės nebelaikė…


Agapė vyko dvare
Adomyniečiai prikepė „pagrabinių“ bandelių, visokiausių pyragų, išvirė arbatos ir sėdo vaišintis Adomynės dvaro valgomajame. Jungėsi visi bendravimui: „Jaunos muzikos“ choristai, savo buvimu visus pagerbęs kaimyninio rajono Kamajų parapijos kunigas Andrius Šukys, tokių iškilių renginių niekada nepraleidžiantis kupiškėnas, buvęs dirigentas Pranciškus Jankauskas…
Visus ragino vaišintis Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė ir kultūros vadybininkė Rima Lapienienė.


Rita Briedienė
Autorės nuotraukos