Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos bendruomenė projektu „Skaitymo džiaugsmas: vakar, šiandien, rytoj“ susipažįsta su Knygos istorija. Tai skaitymo skatinimo projektas, dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Kaip sudominti vaikus istorinėmis knygomis? Kaip priversti mokinius perskaityti sudėtingą mokslinį tekstą? Ką padaryti, kad vaikai jį išgirstų?
Pasikvietėme meno kūrėją, aktorę, režisierę, rašytoją, lėlių teatro „Žalia varna“ vadovę Aureliją Čeredaitę.
Garsi lėlininkė savo lėles kuria iš medinių šaukštų, plastikinių butelių, šluotų. Iki 19 a. buvo manoma, kad lėlių teatras kilo iš vaikų noro žaisti su lėlėmis. Gaminti lėles – labai įdomus užsiėmimas.
Atlikę teatrinę mankštą pradinių klasių mokinukai buvo pakviesti gaminti lėles – raganas iš šaukštų. Paskui visi persikėlė į Aktų salę, kur viešnia teatralizuotai papasakojo apie Ryčio Daukanto knygutę „Jonas Basanavičius – barzdota varna“.
Lietuvių tautos milžino Jono Basanavičiaus biografijos faktai buvo pateikti smagiai žaidžiant ir vaidinant improvizuotame interaktyviame spektaklyje. Visi tapo aktyviais proceso dalyviais: vieni valdė šešėlių teatro personažus, kiti, aprengti to laikmečio rūbais, vaidino J. Basanavičių, jo šeimos narius, draugus.
Vaikai vaidino įdomiausias knygos situacijas. Interaktyvus knygos analizavimas nepaliko abejingo nė vieno. Lietuvos patriarcho J. Basanavičiaus vaikystės, mokslo dienų, darbo istorijos, jo artimųjų bei draugų portretai ilgam pasiliks vaikų atmintyje.
Už aktyvumą pamokoje mokiniai buvo pavaišinti obuolių pyragu, kokį taip mėgo J. Basanavičius. Šį skanų pyragą iškepė technologijų mokytoja Audronė Užtupienė.
Kartu su vyresnių klasių mokiniais A. Čeredaitė darė atsipalaidavimo ir koncentracijos pratimus pagal Johno Brittono kamuoliukų metodą. Šie pratimai padėjo susikoncentruoti Liberto Klimkos knygos „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ skaitymui ir klausymui. Anot lietuviškų papročių žinovo, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus L. Klimkos, viena įdomiausių senojo Vilniaus tradicijų – vadinamieji Raganų turgeliai. Tai dvi dienas prieš Jonines sostinėje vykdavęs žolininkių kermošius.
Su vienais moksleiviais sukūrusi žolių turgaus vaidinimą, kitiems mokiniams pasiūliusi tapti skirtingų mokslo sričių žinovais paaugliams viešnia perteikė tekstą „Istoriniai pakilimai į Vilniaus padangę“. Jiems patiko ir sudėtingas mokslinis skaitinys iš skyriaus „Vilnius – Lietuvos mokslo lopšys“, ir linksmos istorijos „Iš senųjų kalendorių“, apie „Žvaigždes ir kavą“, „Magą Tvardauską“.
Aptariant renginį mokiniai kalbėjo, kad mokslinius tekstus skaityti buvo sunku, tačiau vertėjo, nes sužinojo įdomių dalykų, ir jiems toks skaitymo būdas patiko. Viešnia pasidžiaugė, kad mokiniai įsijautė į skaitomą medžiagą, stengėsi suprasti ir įvaldyti tekstą.
– Tik iš pradžių buvo truputį nusigandę, o vėliau viskas buvo gerai, – sakė viešnia ir nuoširdžiai padėkojo renginio organizatoriams ir mokyklos mokytojams.
Danutė Miknevičienė
Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė