Alizavos pagrindinės mokyklos ypatinga geografijos pamoka

Vasario 15 d. Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos 6–8 klasės mokiniams buvo surengta netradicinė geografijos pamoka „Gedimino idėjos gyvos ir šiandien!“

Pamoką pradėjome pokalbiu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Suvedę savo mobiliojo telefono interneto naršyklėje adresą vks.mmcentras.lt/ge (veikia tik mobiliajame įrenginyje) išgirdome Gedimino skambutį tiesiai iš Šventaragio slėnio (MO muziejaus projektas „Vilniaus kalbančios skulptūros“). Tai buvo įspūdinga! Didysis kunigaikštis nustebo, kad šiandien nebereikia rašyti laiškų – pakanka paspausti mygtuką, ir tave girdi visas pasaulis. Kunigaikštis patarė niekada nepasitikėti žiniuoniais. Sakė, jei būtų žinojęs, kokie sunkumai laukia, būtų nė nepradėjęs didžiojo miesto statybos. Tačiau nesigaili tai padaręs: šiandien Vilnius – tvirtas ir stiprus miestas, stovės dar ilgus šimtmečius ir jame pakaks vietos visiems.

Pamokoje mokiniai nagrinėjo ištrauką iš didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laiškų Europai, rašytų 1322–1324 m. Mokiniai turėjo atsakyti į klausimus, kokią Lietuvą siekė sukurti Gediminas, kviesdamas visus čionai, ir kokios vertybės atsispindi jo laiškuose? Mokiniai atsakinėjo: „Gediminas siekė pastatyti miestą iš skirtingų žmonių ir kultūrų, kad galėtų dalintis savo gebėjimais. Visi turėjo gyventi draugiškai“, „Gediminas kvietė mokančiuosius kalbėti užsienietiškai, į skirtingą dievą tikinčius žmones – visus, kurie yra dori.“

Mokiniai įsitikino, kad kunigaikštis Gediminas garsėjo ne kaip tironas, kardu ir prievarta siekiantis valdžios, bet kaip puikus diplomatas. Gedimino valdoma Lietuva tapo galingiausia Rytų Europos valstybe. Jis siekė ne tik apsiginti nuo užkariautojų, bet ir suburti visuomenę – nesvarbu, kokios tautybės ar tikėjimo būtų jos žmonės. Vilnių jis regėjo ne tik kaip lietuvių sostinę, bet ir kaip priebėgą kitoms kultūroms – miestą, atvirą pasauliui.

Planšetinių kompiuterių pagalba pamokos dalyviai vaikščiojo po Vilnių ir ieškojo kitų kultūrų pėdsakų, fotografavo (PrintScreen) juos. Tai buvo paminklai, atminimo lentelės, įvairūs gatvių, aikščių pavadinimai, įvairių tikėjimų – katalikų, stačiatikių – maldos namai.

Grįžusiems iš „kelionės“ mokiniams reikėjo paieškoti informacijos internete ir paaiškinti, kaip atradimas yra susijęs su mūsų daugialype visuomene? Mokiniai aiškino: „Vilniaus universitetas rodo mūsų įvairialypę visuomenę, nes čia mokėsi ir mokosi labai daug skirtingų viso pasaulio studentų“; „Šventos Onos bažnyčia yra gotikos stiliaus, o gotika atsirado Prancūzijoje. Šią bažnyčią Napoleonas norėjo delnu parsinešti į Paryžių“ ir kt.

Netradicinėje pamokoje mokiniai sužinojo, kokias idėjas skleidė Gediminas ir kaip jos gyvos šiandien mūsų Lietuvos sostinėje; išsiaiškino, ką reiškia sąvoka „daugialypė visuomenė“.

Pamokos metu mokiniams buvo priminta, kad Lietuvos valstybės istorija prasidėjo ne 1918 m vasario 16 d. Mokiniai, peržiūrėję Lietuvos sienų 1009-2009 m žemėlapį https://www.youtube.com/watch?v=PR3NZJeaIWI, akivaizdžiai matė Lietuvos teritorijos istorinę kaitą. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad didžiausią teritoriją Lietuvos didžioji kunigaikštystė turėjo XIII–XV a. ir net 123 metus žemėlapyje Lietuvos visai nebuvo. Tik pasibaigus pirmajam Pasauliniam karui Lietuva atgavo nepriklausomybę.

Mokiniams, nepaisant individualių jų gabumų, buvo suteikta galimybė pažinti savo gimtą šalį.

 

Inga Inapienė

Alizavos pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja, metodininkė