Anot alfa.lt, taurų populiacijai atkurti pasitarnaus kupiškėnai…

Kupiškėnai dalinasi šiandien, balandžio 1-ąją, pasirodžiusiu www.alfa.lt straipsniu „Lietuvoje bus siekiama atkurti išnykusią taurų populiaciją”, labai sureikšminančiu pačius kupiškėnus.

Netikėtumas buvo malonus

Kolegos rašo: „Dėl numatomo stumbrų (Bison bonasus) perkėlimo iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų į aptvarus prie Varėnos ir Telšių buvo išsamiai ištirta šių gyvūnų genetika. Sulyginus gautus duomenis su taurų (Bos primigenius) genetika (medžiaga tyrimams paimta iš archeologinių kasinėjimų metu ar atsitiktinai rastų taurų kaulų), paaiškėjo, kad šios dvi rūšys tarpusavyje susiję. Lietuvoje gyvenantys stumbrai iš tiesų yra gryniausi išlikę Europos taurų ir stumbrų hibridai (Bison Bos hybrida).

Mokslininkus genetinių tyrimų rezultatai nustebino, tačiau netikėtumas buvo malonus, nes atsiveria galimybė imtis naujų, įdomių projektų, atkurti tai, kas buvo metams bėgant gamtoje prarasta. Todėl ateityje numatomos dvi Lietuvos stumbrų apsaugos ir veisimo Lietuvoje kryptys: išgryninti stumbrų bandą eliminuojant iš jos stumbrų ir taurų hibridus, o iš hibridų bandos, sparčiai besivystančio taikomojo genetikos mokslo pagalba, palaipsniui išgryninti ir atkurti taurų populiaciją. Trūkstama taurų genetinės mozaikos dalis bus paimta iš Šiaurės Anglijoje dar išlikusių Šorthornų (Bos taurus) veislės jaučių.

Prie ko čia Kupiškis?

„Rečiau sulaukiama žinių apie taurus, paskutinį kartą žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ buvo rašoma apie 2011 m. Kupiškio r., vykdant Skapiškio ežero valymo darbus, surastus puikiai išsilaikiusius tauro ragus.

Kupiškyje surasti tauro ragai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su taurų populiacijos atkūrimo galimybėmis, tampa dar vertingesni. Lietuvos mokslininkai jau nuo 1975 m. kaupia ir tiria kanopinių gyvūnų ragus, iš esmės todėl vystoma ir gamtininkų palaikoma medžioklės trofėjų apžiūrų, parodų rengimo tradicija. Gyvūnų ragai – tarsi jų sveikatos pažymėjimai, kurių nesuklastosi, iš jų galima nustatyti ne tik rūšiai būdingas genetines savybes, bet ir konkretaus ragus nešiojusio individo sveikatos būklę, kuo jis maitinosi, kokia jo gyvenamuoju metu buvo ekologinė situacija gamtoje – visa ši informacija sukaupiama nuolat augančiame ar ataugančiame ragų kauliname audinyje. Todėl Kupiškyje surasti tauro ragai tapo ne tik vertingu išlikusiu praeities reliktu, tačiau ir naudingu informacijos šaltiniu atpažįstant buvusią ir atkuriant naująją senųjų raguočių taurų populiaciją.

Manome, kad tai buvo balandžio 1-osios pokštas.

 

Parengė Adelija Varnaitė

Siekiančių atkurti taurų populiaciją organizatorių nuotraukos