Antano Tyzenhauzo šaknys –Skapiškyje, paminklas – Baltarusijos Pastoviuose

 

„Antonijus Tyzenhauzas grįžo į Pastovius“ – rašo baltarusių spauda. Ar Ignotui Tyzenhauzui rokiškėnai statys paminklą?


Paminklas Antanui Tyzehauzui

Praėjusių metų gruodžio 27 d Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė ir rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Matelienė dalyvavo paminklo Antanui Tyzenhauzui atidengimo ceremonijoje Baltarusijos Respublikos Pastovių mieste.
Su Pastoviais rokiškėnai bendrauja jau gerą dešimtmetį, o ši partnerystė, kaip teigia muziejininkai, ir vystoma Tyzenhauzų giminės dėka.


A. Tyzenhauzo šaknys – Skapiškyje

Antaną Tyzenhauzą baltarusiai vadina Antonijumi.
Kaip teigia šaltiniai, 1733 m. A. Tyzenhauzas gimė Onos Apolonijos ir Benedikto Tyzenhauzų šeimoje, gyvenusioje Žaludkų dvare, Lydos paviete, dabartinėje Vakarų Baltarusijoje, o tuomet tai buvo Abiejų Tautų Respublikos teritorijos Vilniaus vaivadija.
Antano tėvas B. Tyzenhauzas buvo trijų kartų (nuo XVII a. pirmų dešimtmečių, arba žiauriojo Vilhelmo Tyzenhauzo laikų) Kupiškio, Skapiškio ir Mirabelio dvarų valdytojas, o 1726 m. tapo pilnateisiu Žaludkų dvaro savininku. Šaltiniai teigia, kad čia ir gimė Antanas. Nėra žinoma jo gimimo diena, tad gal ir vieta nėra labai tiksli. Pavyzdžiui, Antano vyresnė sesuo Teresė Tyzenhauzaitė 1731 m. gimė Vilniuje.


A. Tyzenhauzas – „Lietuvos karalius“

Antanas mokslus baigė Vilniaus jėzuitų kolegijoje, dabar tai – Vilniaus universitetas. Teigiama, jog jis buvo linkęs į artistiškumą: sakytum, – tikras skapiškėnas, juk nediduką miestelį garsina net du režisierės Vitos Vadoklytės teatrai.
Būdamas 28 metų A. Tyzenhauzas tapo Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovu, o po ketverių metų – paskirtas valdyti Gardino seniūniją bei karaliaus ekonomijas Lietuvoje. Vėliau jis tapo karaliaus rūmų iždininku, nuo 1775 m. – senatoriumi. „Jo veikla buvo tokia plati, kad amžininkai jį vadino „Lietuvos karaliumi“ ir lygino su caru Petru I“, – rašo istorikai.
A. Tyzenhauzo iniciatyva didžiulės reformos vyko Šiauliuose, Joniškyje. 1774 m. buvo pradėta Šiaulių miesto centro rekonstrukcija, pagal klasicistinės architektūros principus pertvarkoma centrinė aikštė ir gatvių tinklas. 1780 m. A. Tyzenhauzas buvo nušalintas nuo pareigų, todėl nespėjo įgyvendinti visų savo sumanymų, bet pradėtas Šiaulių plėtros procesas jau buvo nebesustabdomas.


Iš naujo suformavo visai kitokį miestą

A. Tyzenhauzas išpirko dviejų brolių dalis ir tapo vieninteliu Pastovių šeimininku. Kaip www.geni.com teigia Tyzenhauzų geneologijos tyrinėtojai, tai turėjo didelės reikšmės šio atkampaus miestelio vystymuisi. Iki tol čia buvo tik mediniai pastatai, o A. Tyzenhauzas iš naujo suformavo visiškai kitokį miestą, paversdamas jį ūkio ir kultūros centru. Čia išaugo popieriaus, lino audinių, odinių diržų fabrikai – sukurtos 33 manufaktūros.1760–1780 m. A. Tyzenhauzo užsakymu buvo suformuota turgaus aikštė, suprojektuota architekto Džiuzepės Sakko. Aikštės centre buvo pastatytas turgaus pastatas, kuriame po vienu stogu buvo sutalpinti 26 nedideli kioskai, o aplink aikštę ėmė kilti mūriniai visuomeninės paskirties pastatai ir gyvenamieji namai; aštuoni jų išlikę iki šiol. 1760 m. buvo pradėta ir klasicistinio dvaro rūmų ansamblio statyba.


Tyzenhauzas grįžo į Pastovius…

Paminklas pastatytas A. Tyzenhauzo dvaro prieigose, Pastovių Sovietskoje, arba lietuviškai – Tarybinė, gatvėje.
Apie paminklą A. Tyzenhauzui baltarusių spauda praneša: „Antonijus Tyzenhauzas grįžo į Pastovius“, ir vadinamas jis vienu garsiausių Baltarusijos finansininkų. Architekto Aleksandro Finskio sumanymui baltarusiai nepagailėjo 600 kg bronzos. Vis dėlto, kai kurių komentatorių manymu, Antonijus – ryški, tačiau Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos istorijoje pilnai neįvertinta asmenybė.


Idėja Ignotui Tyzenhauzo paminklui
A. Tyzenhauzas neturėjo vaikų. Vieni šaltiniai teigia, kad Pastovių dvaras atiteko jo brolio Kazimiero dukrai Sofijai Chominskai, kiti – sesers Barboros Kosakovskienės sūnui, Rokiškio dvaro valdytojui Ignotui Tyzenhauzui. Manoma, kad Ignotas Rokiškį tvarkė dėdės Antano atliktų darbų Pastoviuose pavyzdžiu.
Rokiškio rajono savivaldybė 2017-ųjų pabaigoje ragino žmones aukoti Ignoto Tyzenhauzo paminklui statyti. Rodės, jog kol kas išsipildė tik pranašystė: kiškučiui paminklas pastatytas anksčiau nei I. Tyzenhauzui. Betgi ne. Anot Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto centro vyriausiosios specialistės Janinos Komkienės, buvo suaukota 300 Eur. Suma paminklui per maža, tad ją ketinta aukotojams grąžinti. Vis dėlto susilaikyta. Anot specialistės, rokiškėnų VšĮ „Tyzenhauzų paveldas“ dar turi vilties, kad visuomenę pavyks suburti paminklo statybai.
Na, o kupiškėnų dėmesio Tyzenhauzams neteko pajusti.


Rita Briedienė
Rokiškio krašto muziejaus nuotr.