Anykščiai būtų pirmasis Lietuvos miestas, išlaisvinęs upę

Kaip praneša Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vasario 21 d. Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje rengiama vieša diskusija apie Šventosios upės užtvankos ateitį: yra abejonių, ar ji iš viso reikalinga.

Kaip teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, užtvankos turi didžiulį neigiamą poveikį vandens gyvūnams bei augalams: mažėja natūralus upės apsivalymas, kaupiasi teršalai, mažėja deguonies, didėja vandens temperatūra, nyksta šaltamėgės, tauriosios žuvys. Gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu Šventoji yra viena vertingiausių Lietuvos upių: čia neršia lašišos, aptinkama daug kitų Europoje nykstančių, saugomų gyvūnų ir augalų.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, užtvanką prižiūri Anykščių rajono savivaldybė. Ji privalo rūpintis ir žuvitakio priežiūra, ir užtvankos remontu.

Šventosios užtvanka pastatyta 1987-aisiais. Per 30 metų jos įrenginiai susidėvėjo. Prieš kelerius metus čia buvo planuota statyti hidroelektrinę. Ji kainuotų keletą milijonų eurų, tačiau dėl mažo patvankos aukščio greičiausiai niekada neatsipirktų – statyba taip ir nebuvo pradėta. Pernai Anykščių rajono savivaldybė nutraukė užtvankos nuomos sutartį su investuotoju, nevykdžiusiu įsipareigojimų.

Šliuzo tipo žuvitakio eksploatavimas kainuoja nemažai, o duoda labai menką efektą. Šliuzą numatyta rekonstruoti, pasinaudojant ES investicijomis. Tačiau ir gerai veikiančiu žuvitakiu gali pakilti tik dalis žuvų, todėl svarstoma ir alternatyva – paguldyti užtvankos skydus ir atverti laisvą kelią žuvims, o ES paramos lėšas panaudoti upės krantams sutvarkyti ir kitoms aplinkosauginėms bei estetinėms reikmėms, susijusioms su pasikeitusiomis sąlygomis nuleidus tvenkinį.

Aplinkos ministerija laikosi požiūrio, kad ūkiškai nenaudojamos užtvankos neužtikrina upės vientisumo, efektyvios žuvų ir kitų vandens organizmų migracijos, kelia pavojų aplinkai ir žmonių saugumui. Todėl, pasinaudojant ES investicijomis, turėtų būti išmontuojamos.

Europoje per pastaruosius tris dešimtmečius išmontuota jau keli tūkstančiai užtvankų. Lietuvoje kol kas – nė viena. Anykščiai būtų pirmasis Lietuvos miestas, išlaisvinęs upę, tačiau šios užtvankos likimą pirmiausia turėtų nuspręsti patys anykštėnai.


Parengta pagal am.lrv.lt inf.