Anykščių rajono VVG strategija artima viso rajono strategijai: ji skatina kultūrą ir turizmą

Mačionių bendruomenės arcgyvo nuotr.


2014–2020 metų VVG strategijos etapas eina į pabaigą. Ta proga nusprendėme pakalbinti Anykščių rajono vietos plėtros strategijos administravimo vadovą Jurijų Nikitiną. Kalbėjome apie šio laikotarpio strategijos sėkmingiausias iniciatyvas bei tolimesnę VVG kryptį naujame etape.


– Ką žymi etapo pabaigos riba?
– Etapas kol kas nesibaigė: per šiuos metus ketiname išdalinti pinigų likučius, užpildyti visus strategijoje numatytus projektų šaukimus. Be to, ne visi finansavimą laimėję projektai jau užbaigti, jų vykdymas turėjo tęstis iki 2023-ųjų vasaros, tačiau dėl pandemijos laikotarpis pratęstas.

– Nuo balandžio 2 dienos paskelbtas kvietimas naujoms paraiškoms teikti. Ar tai jau paskutinis besibaigiančio etapo šaukimas?
– Priešpaskutinis. Dar vienas planuojamas rudenį, tačiau tai bus labai mažos apimties kvietimas.

– Kokioms sritims galima teikti projektą šiuo baigiamuoju etapu?
– Bendruomenės arba Nevyriausybinės organizacijos (NVO) gali teikti projektus, skirtus kultūrinėms veikloms, pilietinėms iniciatyvoms skatinti.
Kita priemonė yra skirta jaunimo iniciatyvoms. Ši priemonė mūsų rajone stringa: iš septynių numatytų projektų šiuo metu turime tris. Todėl rajono bendruomenes, turinčias idėjų, nukreiptų į jaunus žmones arba jaunuolius, norinčius įgyvendinti savo sumanymus, kviečiame suskubti.
Dar turime priemonę, skirtą vietos produkcijai ir paslaugoms plėtoti. Šiame veiksme, be viešojo sektoriaus organizacijų, gali dalyvauti subjektui keliamus reikalavimus atitinkantys ūkininkai arba privatūs juridiniai asmenys.
Daugiau apie kvietimus: http://anyksciuvvg.lt/?page=7&amount=10&current=1&id=277

– Pakalbėkime apie praėjusią 2014–2020 metų kaimo plėtros strategiją. Kokie buvo jos tikslai?
– Vienas šios strategijos reikalavimų – inovatyvūs verslo projektai, jų kūrimas ir plėtra. Lėšos buvo skiriamos inventoriui įsigyti bei darbo vietoms įrengti. Priemonėms, kurios padėtų įdarbinti naujus žmones, buvo skirta 1,2 mln. eurų. Kitas uždavinys – kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas skatinant socialines, kultūrines ar viešųjų erdvių atnaujinimo inovacijas. Pavyzdžiui, sutvarkyti rajono parkus, įrengti žaidimo aikšteles bei sporto treniruoklius, organizuoti bendruomeniškus renginius, veiklas, netgi įrengti darbo vietas, kad gyventojai galėtų realizuoti savo pomėgius ir hobius.
Svarbus prioritetas buvo veiklos, skirtos jaunimui bei pačių jaunų žmonių iniciatyvoms. Pagrindinis visiems projektams keliamas reikalavimas – inovatyvumas. Didžiausio pasisekimo susilaukė projektai, kurie seniūnijose dar nebuvo vykdyti.

– Kuo Anykščių strategija skyrėsi nuo kitų rajonų?
– Kadangi Anykščių rajonas orientuotas į turizmą bei kultūrą, tai VVG strategiją ir kūrėme ta linkme. Nemažai lėšų gavo tokios iniciatyvos kaip „Labirintų parko“ vandens mūšio valtelės, karklų labirintas, arba kultūra persismelkusios bendruomeninės idėjos, pavyzdžiui, Troškūnų bažnyčios rūsio renovacija. Pastaraisiais metais labai stipriai padaugėjo projektų, orientuotų į sveiką gyvenimo būdą.Tai irgi svarbi kryptis, įsibėgėjanti mūsų rajone.Taip pat, buvome numatę privataus socialinio verslo skatinimo iniciatyvas. Tik aštuonios Lietuvos VVG savo strategijose tokią priemonę įtraukė.

– Kas yra – socialiniai verslai?
– Kai vyko strategijos kūrimas, socialinio verslo gairės nebuvo aiškios, koncepcija neapibrėžta. Dažnas įsivaizdavo: jei bendruomenė ar NVO daro verslą, tai jis ir yra socialinis. Pasirodo, socialinis verslas turi savitą reikalavimą, jis ne tik turi uždirbti pelną, bet ir spręsti socialinę, visuomeninę ar ekologinę problemą. Vystant tokį verslą atsiranda papildomų sunkumų, retas tam ryžtasi.

– Ar Anykščių mieste atsirado socialinių verslų, kurie savo veiklą vystė per VVG?
– Šiuo metu patvirtinti ir vykdomi du tokio tipo projektai. Abu orientuoti į jaunimą. MB „Poligonas“ organizuoja sukarintas vaikų vasaros stovyklas „Geležinis vilkas“. Stovyklos kainuoja, tačiau dalis vaikų priimami nemokamai. Tai jaunimas, turintis elgesio sutrikimų, kartais netgi linkęs nusikalsti. Šie vaikai dalyvauja vasaros stovyklose, su jais dirbama, jiems skiriamas papildomas dėmesys, suteikiama reikiamas pagalba. Kitą socialinį projektą vykdo VšĮ „Mickūnų motokrosas“. Jaunimas kviečiamas pažinti automobilių sportą – padėti organizuoti renginius, dalyvauti susitikimuose su sportininkais, savanoriauti įstaigos veikloje. Šiomis priemonėmis jauni žmonės skatinami geriau save pažinti, suprasti, ką reiškia dirbti organizacijoje, keisti požiūrį į gyvenimą; jaunuoliai bus supažindinti su darbo rinkos subtilybėmis, mokysis rašyti CV, motyvacinius laiškus. Šiuo metu yra dar keletas šio tipo projektų, kurie laukia patvirtinimo. Tikimės, kažkuris verslas gaus finansavimą ir galės startuoti šiais arba ateinančiais metais.
Sunkumas socialiniam verslui, gavusiam finansavimą iš VVG fondo, – kontrolės laikotarpiu – (trejus metus) privalu ne mažiau 80 proc. pelno reinvestuoti į problemos, kurią išsikėlė pati įmonė, sprendimą.

MB „Poligonas“ organizuoja sukarintas vaikų vasaros stovyklas „Geležinis vilkas“
Stovyklos archyvo nuotr.

– Be socialinio verslo iniciatyvų, kokio dar pobūdžio projektai vykdomi šiuo etapu?
Elmininkai krepšinio aikštelę įsirengė, Burbiškis išvalė miesto tvenkinį, aplink nutiesė pėsčiųjų takus, pastatė suoliukus – taip susikūrė rekreacinę zoną. Asociacija „Raguvėlės juosta“ ir Ažuožerių moterų klubas įgyvendina jaunimo iniciatyvų projektus: perkamos priemonės, įranga, baldai, reikalingi jaunimo veikloms vykdyti.
Šia vasarą VšĮ „Aktyvi panda“ organizuos ilgalaikius vandenlenčių užsiėmimus jaunimui. Daujočių bendruomenė ir Kavarsko bendruomenės namai atliko patalpų remonto darbus, t.y pritaikė juos bendruomenės poreikiams. Levaniškių bendruomenė sutvarkė aplinką aplink bendruomenės namus: pastatė tvorą, įsirengė mašinų stovėjimo aikštelę. Skiemonių, Budrių, Katlėrių, Leliūnų bendruomenės taip pat Bubiškio bendruomenės fondas įgyvendina taip vadinamus, bendruomenės aktyvinimo projektus, kurie yra skirti kultūrinei veiklai, pilietinių iniciatyvų ir bendruomeniškumo skatinimui.
Šiuo metų Anykščių rajono VVG teritorijoje yra įgyvendinama 12 verslo pradžios ir plėtros projektų.

– Kokie projektai Jums asmeniškai labiausiai įstrigo?
– Troškūnų bažnyčios rūsio rekonstrukcija. 2007–2013 metų etapą bendruomenė pradėjo dalies rūsio tvarkymo darbais. Šiuo laikotarpiu vykdoma antra dalis renovacijos, bus užbaigta likusi žemutinė statinio dalis. Tai neobarokinio stiliaus rūsys, kultūros paveldo objektas. Yra tik du tokie visoje Lietuvoje. Dabar čia vyksta puikūs renginiai, sutraukiantys lankytojų iš visos Lietuvos. Įdomus šiuo metu vykdomas projektas kelio Kaunas–Zarasai atkarpoje, ties Staškūniškiu. Ten vyksta statybos darbai, prikeliama sena „kašarka“, arba kitaip – pašto stotis. Mat Kauno–Zarasų kelias yra pirmas carinės Rusijos Lietuvoje finansuotas ruožas, kas keliasdešimt kilometrų turėjęs statinius, įrengtus arkliams girdyti. Tai senas palikimas. Vienur „kašarkos“ buvo maži namukai – tik pririšti arkliui ir duoti jam vandens, o kitur jos didesnės, su nakvynės paslaugomis, apeigomis. Tokia didesnė išlikusi ties Staškūniškiu. Ją įsigijusi įmonė bandys atkurti autentišką aplinką, teiks maitinimo paslaugas, o šiam reikalui naudoja VVG strategijos lėšas.

Troškūnų bažnyčios rusyje
Justino Mačio nuotr.

– Kokio tipo žmonės, organizacijos pasiryžta dalyvauti VVG projektų veikloje?
– 2007–2013 metų laikotarpyje projektai labiausiai buvo nukreipti į infrastruktūros gerinimą. Savivaldybė pagal panaudos sutartį kone kiekvienai bendruomenei atidavė pastatus, kurie buvo sutvarkyti ir įrengti VVG lėšomis. Dažnai 2014–2020 metų etapo pinigai buvo skiriami šiems pastatams įveiklinti: bendruomenės pirko baldus bei užimtumui reikalingas priemones, pavyzdžiui, siuvimo mašinas, virtuvės įrangą. Buvo organizuojami mokymai.
Vis dėlto kūrybingos bendruomenės požymis – darbai ir be projektų. Pavyzdžiui, mūsų valdyba ir Budrių bendruomenė – jos pirmininkas Valentinas Gudėnas – gavo finansavimą vasaros plenerui. Tačiau daugeliui dalykų bendruomenė pinigų neprašė: kasmetinį Joninių laužą kūrena, rekordus fiksuoja, rengia patiekalų konkursus, žvejų varžybas…
Labai daug reiškia lyderis, t. y. žmogus bendruomenėje, kuris turi savo viziją, jam įdomu kurti, įgyvendinti bendruomenines iniciatyvas.
Idėją galima pradėti mažais žingsneliais: pradžioje išbandyti veiklas, kurios nereikalauja daug finansų. Įsitikinus, kad sumanymas turi potencialo, pats laikas pasižvalgyti į fondus. Kitas svarbu dalykas – projektų nereikia išsigąsti. Pradžioje jie gali pasirodyti painūs, tačiau įsigilinus bei konsultuojantis viskas pradeda po truputį aiškėti.

– Kokių projektų, iniciatyvų Anykščiuose galėjo būti daugiau? Ko, manote, pritrūko?
– Truputį pasigedau verslų įvairovės. Galėjo atsirasti socialinių verslų, susijusių su sveikatinimu ar ekologija. Tiesa, vieną turime projektą, kuris jau patvirtintas, bet dėl techninių kliūčių kol kas neprasidėjęs: įmonė įsigys įrangą ekologiškoms servetėlėms gaminti.
Aktyviau galėtų kurtis bendruomeniniai verslai. Nevyriausybinio sektoriaus įstaigoms vertėtų įsigytų priemonių, reikalingų paslaugoms teikti arba gaminti ir parduoti įvairią produkciją – taip rasti būdų išsilaikyti pačiai.

– Kas nutiks, kai 2014–2020 etapas galutinai išsisems? Ar ilgai reikės laukti naujo VVG finansavimo?
– Atsižvelgdama į pandeminę situaciją Europos Komisija nusprendė paleisti pereinamojo laikotarpio šaukimus, kurie turėtų startuoti nuo šių metų rudens. Bus koreguojama 2014–2020 metų strategija: prioritetai liks panašūs, tačiau didesnis dėmesys bus skiriamas privačiam ir bendruomenių socialiniam verslui, kurį plėtojant lėšų intensyvumas bus didesnis. Tai reiškia, kad projektas gaus daugiau balų.
Išsiplės priemonės, skirtos nevyriausybinėms organizacijoms, didės bendruomeninio verslo galimybės. Galbūt, dar kažkokių nežymių pakitimų atsiras.

– Ko galime tikėtis pereinamajam laikotarpiui pasibaigus ir startavus naujam?
– Dabar pagrindinės „ore sklandančios“ gairės – „žaliasis kursas“, „žiedinė ekonomika“, „trumposios tiekimo grandinės“. Dar intriguojanti naujiena – išmanieji kaimai. Kol kas patys turime susipažinti su šia koncepcija, daug pasakyti sunku. Tai ir išmaniosios technologijos, verslo kompiuterizavimas, elektroninės parduotuvės. Nemažas dėmesys bus skiriamas bendradarbiavimo projektams, siekiantiems apjungti rajonus, įstaigas ar net skirtingų šalių kaimiškas vietoves. Kaip konkrečiai atrodys ši strategija, dar sunku pasakyti, bet jai bus skirti kito etapo pinigai.

– Kiek iš viso 2007–2013 metų laikotarpiu Anykščių rajonas įsavino VVG pinigų?
– 2007–2013 metų strategijai skirta 8 130 000 Lt. Su pareiškėjų indėliu suma siekė per 10 mln. litų. 2014–2020 metų strategija įsavins 2 049 937 Eur.


Kalbėjosi Paulius Briedis