Anykštietė fotografė Jovita Uzdraitė: „Tikrai verta stebėti dangų“

Visas internetas švyti šviesos stulpais. Niekada neteko matyti šio įdomaus reiškinio. Tad ne mažiau įdomu buvo atrasti anykštietę fotografę Jovitą Uzdraitę, fiksavusią šviesos stulpus ir mėnulio halą, lietuvišką šiaurės pašvaistę ir Zodiako švytėjimą, sidabriškuosius ir „Mammatus“ debesis. Su ja ir kalbėjomės apie gamtos reiškinių fotografavimą.

– Pirmą kartą šviesos stulpus užfiksavote šių metų sausio 18 d. Kokia tai buvo vieta?
– Sausio 18-osios ryte buvo matyti šis atmosferos reiškinys – saulės stulpas (Lights pillar).Ties horizontu jis susiformuoja saulei kylant arba leidžiantis: šaltame ore susidaro ledo šešiabriauniai kristalai, jie krinta žemyn, todėl, saulei esant ties horizontu, stulpas matosi virš jos.

– Ar jau buvote girdėjusi apie šį reiškinį? „Gaudėte momentą“ ar tai buvo atsitiktinai pastebėtas dalykas?
– Fotografavau vaikštinėdama Siauruko bėgiais, priešais Kalitos kalną. Ten dažnai vaikštinėju: rami ir graži vieta. Dažniausia ir stengiuosi fiksuoti tai, ką galiu pamatyti aplink savo miestą – Anykščius.
Apie šį reiškinį – šviesos stulpus – žinau jau kelerius metus. Vis pastebėdavau juos pati ar internete nuotraukas matydavau. Pradėjau domėtis, kas tai.
Galima sakyti, kad pažiūrėjus pro langą jau gali spėti – matysis saulės stulpas ar ne. Vienas ar daugiau jų susiformuoja, jei oras vėsus, jei toje pusėje, kur saulė, ties horizontu, yra debesų ar rūkas – tuomet galima tikėtis pamatyti šį reiškinį. Tada jau reikia keliauti į atviresnę vietą ir fotografuoti. Reiškinys trunka neilgai.
Pastarosiomis dienomis vėl galima pamatyti šviesos stulpus. Jie susiformuoja krintant temperatūrai žemiau 10 l.: danguje skraido plokščios formos ledo kristalai, jie išsidėsto horizontaliai ir atsispindi nuo šviesos šaltinių – nuo bet kokių, net nuo mašinos šviesų. Tai labai retas reiškinys, todėl džiaugiuosi jį užfiksavusi.

– Kuo fotografuojate? Ar seniai domitės fotografija?
– Šiuo metu fotografuoju veidrodiniu pilno kadro fotoaparatu „Canon 6D“. Turiu įsigijusi daug įvairių objektyvų. Tačiau senąjį fotoaparatą, kuriuo pradėjau fotografuoti, vis dar saugau. Fotografuoju penkerius metus, bet rimtai – trejus.

– Panašu, jog mėgstate fotografuoti naktį? Kodėl?
– Taip, be galo mėgstu fotografuoti nakties metu. Galima sakyti, jog dauguma reiškinių ir vyksta naktį. Man labai patinka žvaigždės. Tad vasaromis pradėjau fotografuoti žvaigždėtą dangų. Taip ir sužinojau, kada geriausiai matoma švytinti, žvaigždėta juosta, vadinama Paukščių taku. Buvo svajonė padaryti gražių Tako nuotraukų. Ją išpildžiau ir vis kasmet papildau nuotraukų kolekciją. Bet, pasirodo, galima pamatyti ir užfiksuoti daug daugiau įspūdingų reiškinių. Mokytis man labai padėjo kolegų patarimai, Youtube vaizdo įrašai, pavyzdžiai.

Jovita Uzdraitė

– Užfiksavote ir mėnulio halą. Kartą teko matyti šį reiškinį: mėnulis buvo aukštai, aureolė tokia didelė, jog nesugebėjau fotoaparatu jos aprėpti. Kokie buvo Jūsų šio reiškinio fotografavimo įspūdžiai?
– Mėnulio halas – tikrai įspūdingas reiškinys. Jį nesenai nufotografavau paryčiais. Jis nėra dažnas, per metus susidarantis iki 20 kartų. Tai pastebėjau kelis sykius, nenumanydama, jog tai – retas reiškinys. Kitą dieną pamačiusi kolegų darbus internete supratau, kad tai tikrai verta fotografuoti. Pasidomėjau daugiau, kaip tai atpažinti. Halas susidaro danguje esant vėsiai oro temperatūrai ir krintant kristalams, tuo pačiu tvyrant lediniam rūkui ar plaukiant plunksniniams debesims. Krisdami kristalai atsispindi mėnulio šviesoje – taip sudarydami šviesius ratilus, vaivorykštę. Tai reiškia orų permainas – atodrėkį arba kritulius. Sunku jį nufotografuoti, nes ratilas aplink mėnulį dažniausia yra labai platus – reikalingas plataus kampo objektyvas fotoaparatams, o telefonams – plataus kampo režimas.

– Širdis labiau linksta žmogaus ar gamtos fotografijai?
– Mėgstu ir gamtą fotografuoti, ir žmones. Tačiau buvimas gamtoje man – visiškas atsipalaidavimas, jos pažinimas ir neapsakomi įspūdžiai. Kartais pasitelkus žinias, bendraminčių pagalbą ar patarimus galima užfiksuoti tai, ko šiaip nė nepamatysi. 2019 m. rugsėjo 28 d. nuo Bijeikių (dar vadinamo Rubikių) apžvalgos bokšto užfiksavau lietuvišką Šiaurės pašvaistę.

Reklama

Visais metų laikais įmanoma fotografuoti gamtos reiškinius. Žiemą įspūdingos yra šalčio išdaigos, gražūs saulės ar mėnulio halai, šviesos stulpai. Pavasaris stulbina Zodiako švytėjimu. Vasara graži sidabriškaisiais ar retai, tik prieš audrą, pasirodančiais „Mammatus“ debesimis ir dar daugybe įspūdingų reiškinių.
Todėl tikrai verta stebėti dangų.


Kalbėjosi Rita Briedienė
Jovitos Uzdraitės nuotraukos