zhEQtj9xHz8

Verslininkas Saulius Gintautas – rokiškėnas, UAB „Zirzilė“, teikiančios skaitmeninės televizijos ir šviesolaidinio interneto paslaugas, savininkas. Dar vienas jo verslas – langų apsaugos priemonės. Šiai savo veiklos sričiai jis sukūrė reklaminį vaizdo klipą, kurį peržiūrėjo jau beveik 15 tūkst. žmonių. Jį pastebėjo ir žurnalistai: šie verslininką giria arba peikia.

– UAB „Zirzilė“ savo „Facebook`e“  reklaminį reportažą arba reportažinę reklamą paskelbė sausio 30 d. RTVi televizija tądien skelbė: Euromaidanas stiprina gynybą: palapinės apkraunamos smėlio maišais, šie, aplieti vandeniu, virsta ledo tvirtovėmis… Kokius jausmus išgyvenote atsidūręs Kijevo širdyje?

– Šiandien to baisumo nebėra. Centre vaikšto žmonės, skuba į darbą. Tarp  barikadų padaryti praėjimai. Tačiau čia tvyranti energetika neleidžia suklysti – dar niekas nesibaigė.  Tai, ką pajuntu atvykęs į maidaną, prilyginu Sausio 13-osios įvykiams, kuriuos irgi teko išgyventi. Euromaidane labai panašūs jausmai: juntamas žmonių susikaupimas, susitelkimo stiprybė, bendro tikslo siekis.

– O grėsmė?

– Jos lyg ir nesijaučia. Tačiau tose vietose, kur vyko kovos, šiurpas virpina kūną: visa kelio danga juoda, gal nuo tų skysčių, langai užkalti. Kai žinai, kad čia, prie ukrainskij dym (namas) vyko šturmas, žuvo žmonės, o kai kuriose vietose kelio danga juoda ir nuo kraujo, negali nejausti siaubo: supranti žmogaus trapų laikinumą, neteisybę prieš žmones, jų gyvybę. Čia tavęs nereikia įtikinėti, jog viskas buvo iš tikrųjų.

– Ukrainoje atsidūrėte neatsitiktinai. Šioje šalyje Jūs vystote verslą. Papasakokite šiek tiek apie tai.

– Vienas iš verslų, kuriuos vystau Ukrainoje, ir yra prekyba langų apsaugos priemonėmis. Kijeve turime savo ofisą, bent savaitę per mėnesį praleidžiu šioje šalyje.

– O kas nubloškė į patį Kijevo centrą?

– Buvo, kaip sako rusai,  paryv dušy (sielos polėkis). Tądien turėjo atvykti daugiau lietuvių, planuojančių verslą Ukrainoje. Neatvyko, lyg ir išsigando įvykių. Į Euromaidaną vykau vienas.

– Ir operatorius?

– Neturiu tokio. Mano telefonu mane filmavo ukrainietis. Paprašiau ir nufilmavo. Viskas įvyko kažkaip spontaniškai, nieko prieš tai neplanavau ir nerežisavau. Taip jau yra: čia dirbi, čia – tavo verslo dalis. Juk daugiausia ir kalbame apie tai, kuo gyvename, ką geriausiai žinome.

– Esate, ko gero, vienintelis rokiškėnas, pabuvojęs šiame karštame taške.

– Gal. Nežinau.

–  Ar neapmaudu: korespondentai sėdi šiltuose kabinetuose ir vertina situaciją, moralizuoja?

–  Aš nelinkęs kitų kritikuoti. Jie mano, kad elgiasi teisingai, aš manau , kad aš elgiuosi teisingai; dirbame – aš savo,  jie savo – darbą.

– Mūsų politikai tvirtino: Lietuva – istorinio momento priešaušryje; yra vilčių – Viktoras Janukovičius atvyks į Vilnių ir pasirašys Ukrainos stojimo į ES sutartį. Tai pagreitintai brandino ir ukrainiečių viltis. Ar Jums neatrodo, kad Lietuva gyvena principu: po mūsų – nors ir tvanas?  Dėl Ukrainoje kilusio chaoso niekas nesijaučia atsakingas.

– Buvau rajono tarybos nariu, tačiau politiku nebesiskaitau ir nebesijaučiu. Kaip žmogus gerai žinau vieną dalyką: kiekviena tauta turi teisę pati spręsti, ko jai reikia. Geriau nesikišti. Politikams rūpi tik politiniai jų dividendai.
Kai Viktoras Janukovičius lankėsi Vilniuje, kaip tik buvau Ukrainoje. Mačiau maidaną, mačiau žmones, laukusius žinių iš Lietuvos. Mačiau nepaprastą nusivylimą. Žmonės buvo nusiteikę išsivaikščioti, tačiau kažkas paskubėjo: davė įsakymą juos išvaikyti. Tai įvyko naktį iš penktadienio į šeštadienį:  šeštadienį staiga pajutau tą susitelkimo energetiką. Šiandieninė kova – ne dėl ES, o dėl to, kad valdžia su savo piliečiais nesielgia kaip su žmonėmis. Negali nekovoti, kai muša tavo vaikus. Ukrainiečiams nėra taip svarbu – Rusija ar ES. Jų reikalavimai – atsakyti už pralietą kraują, už dešimtis dingusių mitingo organizatorių.

– Ar saugu Jums dirbti ir gyventi Kijeve?

– Jaučiuosi taip pat, kaip ir Lietuvoje. Be to, 500 m nuo maidano nepasakytum, kad visai netoli vyksta revoliucija.

– Jūsų reklama tarsi įspėja: atverti sienas dar anksti. Jau 20 metų pažįstate Ukrainą. Kaip manote, ar pati ES jau pasirengusi turėti ją savo sudėtyje?

– Sienos jau seniai atvertos, kas kur nori, tas ir važiuoja. Gal tik Šiaurės Korėja tebeturi sienas. Jei ne lietuviškas , tai lenkiškas Šengeno vizas žmonės gauna, jei ne lenkiškas , tai – slovakiškas. Tik politikams atrodo, kad jie tebelaiko pasaulį uždarą.

– Korespondentai jus kaltina šventvagiškumu.  Ar kada nors esate svarstęs pačių laikraštininkų darbo kokybę?

– Aš labiau rūpinuosi savo darbuotojų ir savo paties darbo kokybe.

– Tai Jūsų bendrovės siūlomos langų apsaugos priemonės tikrai labai patikimos?

– Langas –  pats lengviausias kelias patekti į mūsų namus. Aš pats tuo įsitikinau, nes buvau apvogtas: vagis pateko vidun per plastikinį langą. Ir šiandien galiu teigti, kad langų apsaugos priemonė „ Defas“  šiuo metu pati patikimiausia. Asmeniškai įsitikinau –  apsaugos tvirtos.
Esu žmogus, kuris daiktą dešimt kartų tikrina, išbando ir tik po to jį  siūlo kitiems. Yra prekeivių, kurie nevalgo savo produkcijos arba nenešioja drabužių, kuriuos siūlo pirkti kitiems. Aš naudojuosi savo produkcija, ją vertinu ir drąsiai siūlau kitiems.

Kalbėjosi Rita Briedienė