Ar „Senovinės kupiškėnų vestuvės” dar garsina Kupiškį?

Trijų dienų renginys, matyt, išvargino

Kaip turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2017″ sekėsi kupiškėnams, klausėme VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) turizmo vadybininkės, laikinai einančios direktoriaus pareigas, Vaidos Laučinavičės. Jai šiemet teko didžiausia atsakomybė supažindinti Lietuvą su Kupiškiu ir – atvirkščiai.

– Buvo labai smarkus pasirodymas Kupiškio krašto. Pagrindinė mintis – reprezentuoti kraštą per „Senovines kupiškėnų vestuves”, – sakė V. Laučinavičė.

Ir tikrai: šiųmetei „Adventur 2017″ temai „Paragauk pasaulio. Paragauk Lietuvos“ Kupiškis pasiūlė „Senovinių kupiškėnų vestuvių” potėmę. Tai puikus Kupiškio rajono TVIC sumanymas, leidžiantis patiekalais, tradicijomis, pokštais, kultūra sudominti Lietuvą ir visą likusį pasaulį. Kupiškio rajono TVIC laikinai vadovaujanti V. Laučinavičė labiau buvo linkusi apie parodą pasakoti chronologine tvarka: renginio analizė – kas pavyko, kas nelabai, – ko gero, atliekama vėliau, jau bent kiek pailsėjus.

– Tris dienas kalbėjus, ketvirtą nebe taip ir lengva kalbėti, – sakė V. Laučinavičė, parodoje vaidinusį, šokusį ir dainavusį Skapiškio suaugusiųjų teatrą „Stebulė” , turbūt, iš nuovargio vadinusi „Stebūkle”.

 

Kupiškį, kaip ir pasaulį, išgelbės kultūra

Iš tiesų Kupiškio kultūros centras, jo kolektyvai, direktorė Jolita Janušonienė nemažai prisidėjo, kad parodoje „Adventur 2017″ Kupiškis būtų kuo labiau pastebimas.

Pirmą parodos dieną Almos Pustovaitienės folkloro ansamblis „Kupkėmis” Aktyvaus laisvalaikio salėje rodė spektaklio „Vėsėlios anoj šaly” fragmentus.

Almanto Totorio vadovaujama Salamiesčio kapela „Dvaras” prie Kupiškio stendo muzikavo ir dainavo visą šeštadienį.

Sekmadienį Laisvalaikio salėje vaidino „Stebulė”, parodžiusi režisierės Vitos Vadoklytės spektaklį „Pasakoja kupiškėnai”. Šis spektaklis buvo pastatytas 2012 m. „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisieriaus Povilo Zulono 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Tais dviem kolektyvais – „Kupkėmiu” ir „Stebule” – kupiškėnai palaiko P. Zulono ir jo „Vestuvių” atmintį; tačiau nepavyksta 1966-1992 metų scenos reiškiniu pasinaudoti taip, kad jis vėl garsintų Kupiškį kaip anuomet.

Ką „vėsėliško” turistas rastų Kupiškyje?

Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė temainfo.lt sakė, jog buvo proga įkurti „Senovinių kupiškėnų vestuvių” ekspoziciją, bet idėjos įgyvendinti nepavyko. Nuolatinėje ekspozicijoje yra integruoti tik keli eksponatai, liudijantys scenos fenomeną: P. Zulono – piršlio – drobiniai marškiniai, spektaklio nuotrauka, vestuvių šiaudinis sodas. Yra ir daugiau eksponatų, bet jie saugomi fonduose.

Dėl tiek turistas į Kupiškį nekeliaus.

Penktadienį, „Adventur” atidarymo šventei, kupiškėnai pasipuošė tautiškai: atvažiavo meras Dainius Bardauskas, vicemeras Aurimas Martinka, Kultūros centro direktorė J. Janušonienė. Puošnumas kūrė turtingų vestuvių nuotaiką.

Kas yra karvojus? Kur jo gauti?

Taigi penktadienį parodoje Kupiškiui atstovavo bitininkas, aludaris, dešrų gamintojas, pienininkas ir duonos kepėja.

Sandros Gabrėnaitės-Juknienės, Uoginių amatų centre organizuojančios duonos kepimo edukacinius užsiėmimus, vardas dar nėra garsus Kupiškyje.

– Penktadienį ji atsivežė daug duonelės, vidury stalo gulėjo karvojus – šventinis pyragas, kupiškėnų kepamas krikštynoms, Velykoms ir vestuvėms. Netrūko ir kasdienio ragaišio. Ji yra puiki senųjų Kupiškio krašto vestuvinių tradicijų žinovė, pasakorė, – teigė TVIC vadovė.

Tie, kurie nežino, kas yra karvojus, būtinai ners į šaltinius. Jie ras informaciją, kad karvojus – tai vestuvių apeiginė duona, būsimos jaunavedžių gerovės, buities, gyvenimo ir duonos simbolis. Kokiu tikslu jis kepamas per Velykas ir krikštynas?

Pati informacija gali tapti patrauklumo garantu. Jei ji netiksli, gali tokiu ir netapti. Bet smagu vien tai, kad – šiaip ar taip – nuskambėjo unikalaus Uoginių muziejaus pavadinimas, gal net šviesios atminties kolekcionieriaus Adomo Petrausko vardas.

Tik nežinia, ką kupiškėnas pasiūlytų turistui, į Kupiškį atvažiavusiam paragauti karvojaus. Gal palaukti Velykų?

 

Ar kviesti žmones kupiškėniško alaus?

Kupiškio įmonė „Pieno puta” tris dienas vaišino savo produkcija.

Vytauto Uzdro įmonė pateikė parodai rūkytos dešros.

– Kur įsikūrusi V. Uzdro įmonė? Kur gaminama jo gardžioji dešra? – klausėme V. Laučinavičės.

– Tai jie ten, prie „Tau” parduotuvės, įsikūrę, – sakė ji.

Šepetos aludaris Jonas Goštautas atvežė dvi bačkas naminio alaus.

– Kuo ypatingas jo alus? – klausėme TVIC laikinosios vadovės.

– Pagal senąsias tradicijas virtas, gyvasis, kupiškėniškas, – sakė ji ir siūlė skambinti aludariui smulkesnės informacijos.

Aludaris Jonas – aludario Petro sūnus ir aludario Jono anūkas – parodos lankytojams siūlė miežinio salyklo alaus.

– Penktadienio 30 l bačkutė buvo likusi dar nuo Kalėdų. Tai puikiai išsistovėjęs, stiprėlesnis alus. Jei bačkutė „neparušiota”, alus neliestas nuo pat supylimo, jis gali stovėti ir porą mėnesių, – temainfo.lt sakė aludaris.

Paroda, anot J. Goštauto, jam buvusi nebloga reklama, tik jo miežinio reikėtų užsisakyti prieš kokias tris savaites.

Net kupiškėnas turistui nepasakytų, kur Kupiškio rajone nusipirkti naminio alaus.

 

Kokios būtų vestuvės be sviesto!

Panevėžietis bitininkas Zenonas Vezbergas atsigabeno avilį, pilną korių, ir medsukį – čia pat varvėjo gintarinis medus.

Parodos organizatoriai įmonei „Pieno puta” dėkingi už grietinę.

– Šeštadienį buvo mušamas sviestukas. Tai tokia atrakcija, kad pritraukti žmones. Jie galėjo paragauti sviestuko su duonyte, ar net pasukas ragauti, – pasakojo V. Laučinavičė.

Kokios būtų vestuvės be sviesto! Ir jei ne sviestas, kokio ir turguje nevisada gausi, šeštadienio kupiškėnų vestuvės būtų buvusios su tuo pačiu: sūriu, dar neišgarsinta duona ir panevėžietišku medumi.

 

 

Adomynės bendruomenė tampa vis žinomesnė

Sekmadienį į parodą atkeliavo Adomynės dvaro pagrabinės bandelės ir karštas viralas.

– Kas tai per viralas? – klausėme laikinosios TVIC direktorės.

– Reikia paragauti, kad suprasti. Jame – kaip ir miltiniai skryliukai, bet jie savotiški, naminiai, – sakė ji, smulkesnės informacijos vėl pasiūliusi kreiptis į Adomynės bendruomenės pirmininkę Virginiją Pakalniškienę.

Adomynė save garsina vis plačiau: bendruomenės pastangomis gauta projektinių lėšų dvarui restauruoti, tvenkiniui išvalyti, poilsiavietėms įrengti.

Adomyniečiai unikalūs, žinoma, pagrabinėmis bandelėmis. Šiurpokos savo pavadinimu jos masina pajusti jų nuostabų skonį. Kulinarinis paveldas, kaip ir kažkur dvare paslėptas lobis, tampa dar viena adomyniečių legenda.

Ar pagrabinės bandelės buvo tiekiamos ant kupiškėnų vestuvių stalo? Gal nebe taip ir svarbu – Adomynę aplankyti verta, o dėl bandelių irgi galima susitarti.

Paskutinę parodos dieną vėl atriedėjo šepetiškio bačkutė alaus. Jį žmonės noriai ragavo ir gyrė.

 

Siurprizas vaikams ir suaugusiesiems

Šių metų „Adventur`ui” buvo parengti ir išleisti trys leidiniai. Lietuvių ir anglų kalbomis pasirodė pakartotas leidinys „Top 10 vietų, kurias turite aplankyti”, nauja knygelė „Kupiškio kraštas” ir, anot laikinosios direktorės, – siurprizas vaikams ir suaugusiesiems – leidinukas „Nuspalvink dalelę Kupiškio”.

– „Kupiškio krašto” viršelis, papuoštas „Senovinių kupiškėnų vestuvių” nuotrauka, tiko prie mūsų sumanymo, – sakė V. Laučinavičė.

Anot laikinosios direktorės, metai buvę sunkūs: centrą paliko direktorius, todėl ir leidiniams pinigų nesukaupta – jie išleisti Savivaldybės lėšomis.

Kupiškio leidiniai buvo ženklinami rajono TVIC antspaudu, paliekančiu užrašo „Kupiškėnai geri žmonas, jų tiesūs kelaliai” ir Kupiškio herbo žymę.

Net buvęs įdomus sutapimas. Kauno regiono turizmo informacinis centras iniciavo smagų pasilakstymą – aplankyti apskrities jungiamų aštuonių rajonų ir miestų – Kauno ir Kauno rajono, Prienų, Birštono, Kaišiadorių, Raseinių, Jonavos ir Kėdainių – turizmo informacijos centrų stendus, pajusti jų siūlomą skonį ir gauti tų centrų antspaudą. Daugelis savo kolekcijoje pageidavo turėti ir kupiškėniškąjį.

– Džiugu, kad antspaudas pasiteisino. Be to, ir pačiame Kupiškyje šį mūsų antspaudą skolinasi įmonės ar mokyklos paženklinti svečiams skirtus atvirukus, bukletus. Mes juo mielai pasidaliname, – teigė V. Laučinavičė.

 

Nuoširdumas irgi viliojo minias

Kultūros centro dailininkė Rimgailė Laskauskaitė padėjo apipavidalinti stendą, sukurti jį kuo patrauklesnį, informatyvesnį lankytojams. Ne taip ir lengva tai padaryti, kai to ploto – vos 8 kv. m.

– Galima pabrėžti tai, kad tie, kas stovėjo stende, buvo tikrai nuoširdūs dalyviai. Labai jautėsi nuoširdumas, svetingumas, ir tai labai pritraukė nemažas minias žmonių, – sakė V. Laučinavičė.

Nuoširdumu kupiškėnai iš tiesų gali didžiuotis ir reklamuoti jį parodoje. Nuoširdumui garsinti galima išpirkti ir didesnį stendą. Dabartinis su registracijos mokesčiu Savivaldybei kainavo apie 600 Eur.

Žinoma, Kupiškio rajono TVIC specialistams dar reiks nuoširdžiai padirbėti, kad „Senovinėmis kupiškėnų vestuvėmis” galėtų reklamuoti ir turistui, ir vietiniams sunkokai atrandamus dalykus. Nieko blogo, žinoma, skatinti Lietuvą domėtis, kur apskritai yra Kupiškis.

 

Rita Briedienė

VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro ir Violetos Develienės nuotraukos