Ar tikrai „Rokiškio valdžioje – užburto ciklo ūkvedžiai“?

Kaip jau rašėme, visą vasario 18-ąją Rokiškio rajone viešėjo Seimo narys Andrius Kubilius. Apie valandą trukusiame jo susitikime su Rokiškio rajono savivaldybės Verslo plėtros komisija buvo pagarbiai išklausyta jo kalba, ir  niekas nė karto jo nepuolė klausimu: kodėl to nepadarėt, kai patys buvot valdžioj? Gal tik bėdas išsakydami kalbėjusieji priminė, kad kai kurios jų prasidėjo prieš ketverius metus…

Į susitikimą atėjo rajono meras Vytautas Vilys, jo patarėjas Valerijus Rancevas, savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Jočys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Švanienė, Verslo plėtros komisijos pirmininkas Stasys Dambrauskas, verslininkas Leonardas Šablinskas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovė Rokiškio regionui Ina Smalinskienė, rajono tarybos nariai Almantas Blažys, svečią lydėję TS-LKD Rokiškio skyriaus pirmininkė Diana Meškauskienė ir partijos narys Algis Kazulėnas, Susitikime dalyvavo ir su ekspremjeru atvykęs Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

Savo kalbą A.Kubilius pradėjo apie seną dviejų Lietuvų problemą: įvilkta į šiandieninės nelinksmos situacijos rūbą ji atrodo dar labiau spręstina ir aktuali. Jis kalbėjo:

– Vilnius, Kaunas ir Klaipėda patys vystosi sparčiai. Antrosios – mažų miestelių – Lietuvos vystymasis eina žymiai sunkiau. Būdami opozicijoje, o ir dėl to, kad netinginiautume, patys sau ėmėme kelti klausimą: kodėl taip yra? Atsakymas paprastas: iki šiol vykdyta regionų politika padėjo spręsti kai kuriuos dalykus, bet ne visus. Ji buvo nukreipta į infrastruktūrinių problemų sprendimą. Matom, ir jūsų aikštė graži, dvaras gražėja… Ir tai gerai. Čia nėra jokių abejonių. Tačiau tai nesprendžia pagrindinių problemų. O jos yra tokios: maži miestai, neturintys ekonominio vystymosi potencialo, praranda žmones – jaunus ir darbingus. Verslas, kuriam būtų galima siūlyti investuoti į Uteną, Ukmergę ar Rokiškį, pasidairo ir sako: „Pas jus nėra darbo jėgos.“ Privalome pralaužti užburtą ratą.

Konservatoriai keliauja po Lietuvą su žinia apie parengtą strateginį dokumentą „Vietinės ekonominės plėtros programą“,  kurią – kaip specialų įstatymo projektą – ketina  siūlyti svarstyti Seime. Jie mato keletą dalykų, kuriuos reikia pradėti įgyvendinti, išnaudojant ir naują Europos Sąjungos paramos 2014-2020 m. periodą.

Anot A.Kubiliaus, šalia to, kas buvo daroma – remontuojamos  gatvės ar atnaujinami šaligatviai, – reikia labai aiškios politikos: ES pinigai turi būti skiriami subsidijoms tam verslui, kuris eis į provinciją, ir čia numatyti skirtingą koofinansavimą. Jei verslas investuoja į Rokiškį, tai jam tereikia, sakysim, minimalaus – 10 proc. – prisidėjimo savo lėšomis, jei į Vilnių, Klaipėdą – 50 proc. Galima galvoti ir apie įvairias mokestines lengvatas, kvalifikuotų specialistų, kurie gali dirbti su investicijomis, rengimą, „Investuok Lietuvoje“ regioninius padalinius. Rokiškis tokį padalinį turi: svečiui taip niekas ir nepapasakojo, kokia iš jo nauda.

– Ar „Kamazas“ dar ketina ateiti į Rokiškį? Yra. Ir surenka dar kažką? Gerai. Deja, šiuo metu taip surėdytas biudžetas: jei ir būtų sukurta papildomų darbo vietų, tai tik pirmais metais iš Gyventojų pajamų mokesčio biudžetas pajustų papilnėjimą. Tačiau kitais metais Finansų ministerija nuimtų dalį centrinės dotacijos, ir jūs turėtumėt vėl tą patį biudžetą. Šiandienos Biudžeto formavimas nebekuria motyvacijos. Klausiau ir Ingridos Šimonytės apie galimus įstatymo pakeitimus. Ji sakė, kad  čia nėra taip paprasta: reikia keisti visą Gyventojų pajamų mokesčio struktūrą, dalinti mokestį į dvi dalis (viena dalis – centriniam, kita – vietos biudžetams). Ką gaunate daugiau, tas – jūsų. Tai – švediškas modelis. Ir jį reikia kurti.

Be to, svarbu kurti specialias programas, skatinančias jaunimą, baigusį mokslą, grįžti atgal. Nepasidomėjau, kaip pas jus su švietimu. Ar turit kokią kolegiją? Turit. Būtina susirūpinti ir profesiniu rengimu. Pabradėje įsikūrusioje britų kapitalo įmonėje  „Intersurgical“ dirba apie 1500 žmonių. Jiems trūksta specialistų, tačiau Švenčionių profesinio rengimo centras nesugeba persiorientuoti ir rengti specialistus savo rajono didžiausiam darbdaviui. Centras kaip gamino siuvėjus, taip ir gamina. Mus šiek tiek neramina, kad Vyriausybė savo mąstyme nė kiek nepažengė naujų priemonių svarstymo link. Keičiasi tik pavadinimai: nebebus probleminių rajonų, bus tiksliniai, –  baigė kalbą ekspremjeras.

Rajono meras V.Vilys, rodės, tuoj paprieštaraus: „Taigi konservatoriai ir atėmė viršplanines lėšas!“ Ne. Jis kalbėjo apie tai, kad verslo mokyklos galėtų mažinti teorinių ir didinti praktinių užsiėmimų trukmę.

– Bandėme per Darbo biržą, kad ji pafinansuotų praktinius moksleivių užsiėmimus. Sunku šią problemą perlipti. Valdžios pagalbos nėr, – sakė jis.

Čia pat meras užsiminė dar apie vieną dalyką:

– Va, Europos Sąjungos, kaip jūs kalbat,  pinigai gali būti skirti verslui. Daugeliu atveju mes girdim: didžiosios Europos valstybės kalba, kad geriau šaligatvius gražinti, o ne verslą remti…

– Čia yra visiškai mūsų pačių reikalas. Ir dabar nemažai pinigų buvo skirta verslui. Mes stengėmės daugiau pinigų duoti aukštųjų technologijų verslui: Vilniuje jis nemažai pajudėjo. Tačiau lėšų galima skirti ir tradicinei pramonei. Matau vieną problemą: jei nori pritraukti verslą į savo regioną, su juo turi labai aktyviai dirbti. Patys sau mes buvom sukūrę veiklos principą, kurį vadinom „Investicijų medžiokle“.  Į dešimt durų pasibeldus randi vieną ar du, kurie ima svarstyti tavo siūlymus. Iš tų vieno-dviejų vėl susidaro dešimt, ir, žiūrėk, vienas iš to dešimtuko atvyksta į Lietuvą. Bet reikia kalbėti ir apie mūsų šalies kapitalo investicijas, reikia ir labai aktyvios pozicijos.  Radome unikalų pavyzdį Tauragėje. Tiesa, šis rajonas yra iš tų tradicinių pramonės centrų, o Rokiškis šiai kategorijai nebuvo priskirtas… Buvo? Bet Tauragė turėjo stambių gamyklų. Ir kas įvyko? Savivaldybė ten irgi ne per daug aktyviai veikia, bet atsirado privatus industrinis parkas. Jo savininkai labai aktyviai ieško investuotojų ir jiems sekasi: priviliojo norvegų, švedų įmones; sukūrė apie 600 darbo vietų. Labai nustebau sužinojęs: Švedijos verslininkų asociacija, veikianti ir Baltijos valstybėse, apdovanojo savo sėkmingiausią verslą. Pasirodo, jis įsikūręs Tauragėje. Gamina, berods, vėjo jėgainių dalis. Verslininkai patys beldžiasi į galimų investuotojų duris. Tauragiškiai ėmė organizuoti konferencijas Londone, Kopenhagoje ir kitur – kviečia žmones atgal. Tas irgi veikia, –  kalbėjo A.Kubilius.

Apie praktinius moksleivių užsiėmimus svečias nebeužsiminė. Kita vertus,  Zarasų verslo mokyklos moksleiviai dirba pas rokiškėną verslininką Zenoną Akramavičių ir vargo nemato. Negi galėtų būti, kad meras to nežino?

Į diskusiją įsijungė rajono Verslo plėtros komisijos pirmininkas, VĮ „Panevėžio regiono keliai” Rokiškio  kelių tarnybos viršininkas S.Dambrauskas.

– Atstovauju kelininkams. Prieš ketverius metus finansavimą įmonei sumažino per pusę, nors mes ruošėme ir jaunus specialistus: stengėmės jiems mokėti stipendiją, viliojome juos grįžti. Dabar dalį jų reikia atleisti, kaip sakiau, finansavimas buvo per pus sumažintas. Dirbo 68 žmonės, liko 43. Jei kalbėtume apie žvyrkelius, jų priežiūrą, asfaltavimą, turėtume pripažinti – blogai. Europiniai projektai, nesakau, juda, bet kiti reikalai stovi. Ir net krenta žemyn, – dėstė jis kelininkų situaciją, susiformavusią po ekonominių reformų.

– Aišku, kad mes turėjome nupjauti akcizų dalį ir ją skirti kitoms programoms. Tačiau tai pamažu turi atsistatyti. Ekonomika atsigauna ir šiemet ji jau bus tokia, kokia buvo 2008 m. Krizė tikrai buvo skausminga ir sudėtinga. Galime pasidžiaugti tik tuo, kad į ankstesnį lygį mūsų ekonomika grįžta greičiau nei latvių ar estų. Turi grįžti ir biudžetai. Visi vairuojame, matome kelių būklę. Aš, tiesą sakant, manau, kad reikia stipresnių kelių tvarkymo strategijų, nes jau nebeužteks ir atstatyto biudžeto. Aš vis keliu kelininkams klausimą: „Kaip čia yra? Prieš dešimt metų Lenkiją pravažiuodavom kaip nelaimę ir tik įvažiavę į Lietuvą matydavom – čia keliai gražūs. Praėjusią vasarą man jau kilo abejonė, kur yra geriau? Lenkai per 10 metų padarė didžiulę pažangą: palei mus dar keliai prastesni, bet jau matai apvažiavimą aplink Bialystoką; nekalbu apie kelius nuo Varšuvos link Berlyno. Turėsim ir mes pajudėt. Lenkai įveda autostradų mokestį, baltarusiai, kaip suprantu, –  irgi. Ir ką? Sumoki nuo Varšuvos iki Vokietijos 70 zlotų, ir droži – malonu važiuot. Na, o jūsų kokie nauji investicijų planai? – pasiteiravo A.Kubilius.

Į svečio klausimą atsakė rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė G.Švanienė.

– Investicijų mes gausim, užbaigsim planuotus darbus. Turime susiplanavę Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos priestatą, žadame plėsti Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos bendrabutį: vienoje vietoje galėtų gyventi šios įstaigos, Verslo mokyklos ir kolegijos vaikai. Jau pernai parengėme projektą ir kreipėmės į Švietimo ir mokslo ministeriją, lėšų negavome. Tikimės gauti 2015-aisiais.

Yra padaryta daug investicinių projektų. Kol gauname finansavimą, jie sensta – vėl būtina juos koreguoti. Visi norim baseino, jau ketverius metus jo prašom. Kiekvienais metais gyventojų mažėja, vaikai išvažiuoja ir negrįžta. Per tuos ketverius metus, kai jūs vadovavot, nebuvo padaryta tokių dalykų, kurie skatintų vaikus sugrįžti namo. Aš pati užauginau sūnų ir dukrą. Abu įgijo aukštuosius mokslus – vienas studijavo žurnalistiką, kitas – veterinarijos akademiją. Ir tokių mūsų šalyje yra daug: jie negali įsidarbinti, iš jų reikalaujama trejų metų stažo. Juk pamenat, kaip būdavo, kai mokėmės mes: įsidarbinę gaudavom butus… Kur dabar gali eiti jaunas žmogus? Sakote: kurkite darbo vietas. Kuris verslininkas priims tik iškeptą specialistą? Ir išvažiuoja jis juodo darbo dirbti į Norvegiją. Išvažiavo ir mano. Mums, tėvams, skauda širdį. Rokiškis – toks užkampis. Man, jis, žinoma, gražiausias. Planuojam ir strateguojam taip, kad miestas gražėtų ir būtų patrauklus. Valdžios vyrai mus net bara: „Nebeprisigalvokit tų projektų, nes savivaldybė nebeturės iš ko prisidėti juos įgyvendinant!“ 2014-2020 metai rajonui vėl bus išbandymas: projektų esam sumanę nemažai.

– Skolinimosi riba jau pasiekta, – įsiterpė meras.

– Vis tiek tikimės, kad eisim į priekį. Esame probleminis rajonas, bet stengiamės, renovuojame namus; dabar turime tokių 12, naujajam etapui esame parengę 26. Kita bėda: nėra statybininkų. Nei iš pirmo, nei iš antro karto darbų nenuperka. Statybininkai nenorą pas mus dirbti motyvuoja tuo, kad esam kraštinis rajonas,  – nenusileido G.Švanienė.

– Renovacija judės. Gal iš pradžių verslas pasiims tai, kas skaniausia, bet imsis renovacijos darbų.  Dėl jaunimo įdarbinimo jūs visiškai teisi. Mes tą problemą irgi matom. Reikia mokytis ir iš kitų šalių. Man teko matyti Danijos patirtį: čia jaunimas studijuoja ir dirba pagal specialybę. Baigusieji lieka ten, kur dirbo, arba stiprios verslo asociacijos padeda jiems rasti darbą kitur. Pas mus labai sunku peržengti pirmąjį barjerą. Nemokame kopijuoti kai kurių šalių patirties, – kalbėjo A.Kubilius.

V.Rancevas pakomentavo savivaldybės Verslo rėmimo fondo galimybes, Verslo plėtros komisijos veiklą. Svarstomos paramos jauniems specialistams galimybės.

– Iš savo menko fondelio nesugebėsim daug padaryti. Mokestinę sistemą reikėtų keisti: gal pradedančiajam mokesčiai turėtų būti mažesni. Visi buvome jauni ir prisimename: energijos daug, o galimybių išbandyti jėgas nėra, – kalbėjo V.Rancevas.

Marijampolės savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos nario A.Vyšniausko manymu, savivalda turėtų turėti galimybę tam tikrą dalį lėšų ar tam tikrą krepšelių skaičių skirti studentams, o šie prisiimtų įsipareigojimą grįžti. Tačiau tokiam studentui savivaldybė privalėtų suteikti ir rimtas galimybes, pavyzdžiui, – galimybę neribotai praktikai. Anot jo, tai būtų geras modelis, be to, jau išbandytas: Vilkaviškio ir Akmenės savivaldybės teikia stipendijas, studentai grįžta.

Rokiškėnai turi patirtį, kokios neturi jokia kita savivaldybė. AB „Rokiškio sūris“ studentų rėmimo fondą finansuoja tokia suma, kokią fondui skiria pati savivaldybė: jei ši skiria 100 tūkst. litų, tai tiek pat duoda ir bendrovė. Apie tai svečiui pasakojo savivaldybės vadovai. Tiesa, „Rokiškio sūrio“ pavadinimas nenuskambėjo. Ir visai be reikalo.

Studentai remiami jau dešimt metų; šiemet fondo stipendiją gauna 20 buvusių Rokiškio moksleivių. Bendrovės įkūrėjas Antanas Trumpa  yra užprotestavęs prievolę baigusiesiems mokslus grįžti į Rokiškį: tegu žmonės važiuoja  ir semiasi patirties – sugrįš patys.

Jau ne pirmame politikų susiėjime savo siūlymą strateguoja verslininkas E.Šablinskas.

– Savivaldybė turi žemės sklypų, kurių niekas nenori pirkti. Gal juos galima siūlyti jauniems žmonėms, išvykusiems į užsienį – taip juos vilioti grįžti namo? Jei per penkerius metus jie pasistato būstą ir įsitvirtina, tai gal ta žemė gali pereiti jų nuosavybėn? Gal turite patirčių ir galite mums ką nors patarti?  – klausė jis.

– Pirmo būsto programa labai sėkmingai veikė iki krizės. Tačiau sustojo statybos, ir situacija pasikeitė. Mes manome, kad tokiose savivaldybėse kaip Rokiškis, kur nekilnojamasis turtas yra pigus, buto įsigijimą galėtų kompensuoti savivaldybė. O jei ji turi laisvos žemės, tai ši gali būti skiriama jaunoms šeimoms – tegul statosi ir kuriasi, – verslininkui pritarė A.Vyšniauskas.

Į pokalbį įsijungė buvęs Rokiškio rajono meras Almantas Blažys. Jis kalbėjo:

– Žmogus čia neužsibus, jei jis neturės  gero laisvalaikio. Emigrantas turi pinigų, jis pasistatys namą. Tačiau jam reikia ir kokybiško laisvalaikio: baseino, sporto salės, pirčių. Nereikia pamiršti, kad savivaldybė negali valdyti pinigų, skirtų verslui. Ji valdo tik infrastruktūrai skirtas lėšas. Su ponu Kubiliumi sporto komplekso problemas jau sprendžiame labai seniai.

– Teisingai. Reikia belstis, kol pavyks prisibelsti. Tik reikia realių planų. Projektas negali viršyti 15 mln. litų. Jei daugiau, valdžia sako ne. Centrinė valdžia laikėsi pozicijos žadėti. Merai prašydavo leisti į tarpdurį įkišti bent koją: pamatus iškasa, o tolesniam darbui pinigų nebėr. Per visą savo kadenciją beveik nepradėjome nė vieno projekto – stengėmės užbaigti Kirkilo pradėtus. Ėmiau sakyti: negalima remtis vien merų entuziazmu. Reikia teritorinio planavimo, – atsakė ekspremjeras A.Blažiui.

– Jau turime šansą: baseinui žadama 9 mln. litų,  –  pasidžiaugė G.Švanienė.

Susitikimą liūdnokai užbaigė D.Meškauskienė. Jos mokinys, baigęs politikos mokslus, rašė: „Rokiškio valdžioje – užburto ciklo ūkvedžiai.“

– Vadovas turi būti drąsus, mokėti užsienio kalbą, ko pas mus retas kuris moka. Nuvažiavęs ir nemokantis kalbos tu nieko nepritrauksi, – sakė ji.


Parengė Rita Briedienė
Autorės nuotraukos