Pradžia » Aktualu » Brolių Keliuočių palikimo studijų centro sukakčiai – rokiškėnų NVO forumas

Brolių Keliuočių palikimo studijų centro sukakčiai – rokiškėnų NVO forumas

Publikavimo data: 2014-04-21

Kaip jau rašėme, balandžio 15 d. Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka minėjo Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro veiklos 10-metį. Forumas „NVO patirtys, jungtys, iššūkiai ir lūkesčiai“ sukvietė aktyviausių rajono ir bibliotekos bičiulių nevyriausybinių organizacijų atstovus.

Ypatingą sėkmę mėgstama vertinti posakiu „Vienu šūviu – du zuikius“. Šį kartą – irgi: pažinti nevyriausybinių organizacijų sėkmingą veiklą ir pasidžiaugti J. ir A. Keliuočių palikimo studijų centro nedideliu, vis dėlto,  jubiliejumi, suteikė galimybę pakliūti ir į platų pažinimo lauką, ir pajusti šventės nuotaiką.

Centro dėmesys J. ir A. Keliuočių palikimui šiandien irgi vertinamas dvejopai teigiamai. Pirma, organizuojama daugybė renginių, padėjusių kaupti, tyrinėti, pateikti visuomenei bei garsinti kultūrinį brolių Keliuočių palikimą: saugoma ir prižiūrima asmeninė šviesuolių biblioteka, rankraščiai, pačių išleistos ir verstos knygos;  parengiama nuolatinė jų kūrybinio palikimo ekspozicija; centro pirmininkės, bibliotekos direktorės Alicijos Matiukienės iniciatyva 2006 m. pradedamas leisti žurnalas „Prie Nemunėlio“ –  įvykis, siejamas su žurnalo “Naujoji Romuva” – jo  įkūrėjas ir redaktorius Juozas Keliuotis – 75-mečiu bei vieno iš laikraščio redaktorių Alfonso Keliuočio 95-osiomis gimimo metinėmis; centro iniciatyva įsteigiama Juozo Keliuočio literatūrinė premija, stiprinamas ryšys su kraštiečiais bei kultūrą puoselėjančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, rengiamos tradicinės Juozinės, ieškoma lėšų centrui išlaikyti…

Antra, centro įkūrimas sukūrė galimybę ir atvėrė kelius naudotis kultūros rėmimo fondų parama – tai skatina, ugdo ir vysto pačios bibliotekos veiklą, didina jos prestižą, garsina vardą.

Apie tai, kiek daug bibliotekai ir Rokiškio visuomenei davė J. ir A. Keliuočių palikimo studijų centras pranešime „Kultūrinės veiklos dešimtmetis“ kalbėjo centro pirmininkė A.Matiukienė.

Anot forumo „NVO patirtys, jungtys, iššūkiai ir lūkesčiai“ dalyvės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centro vedėjos Angelės Mikelinskaitės, skaičiusios pranešimą „Juozo Miltinio palikimo studijų centro istorija, kultūrinė ir mokslo tiriamoji veikla“,  dviejų centrų – panevėžiečių ir rokiškėnų – veikla, tarsi savaime viena kitą  papildo, centrai vienas kitam yra pavyzdžiu. Ši mintis kuria prielaidą, jog nevyriausybinės organizacijos, puoselėjančios net negiminingas veiklas, savo sėkme skatina kitų aktyvumą, norą bendrauti ir bendradarbiauti.

Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“, šiemet irgi minėsiančios savo 10-metį,   pirmininkė Birutė Bagdonienė, suskaičiavusi, jog per visą veiklos laikotarpį klubas rajonui pritraukė per pusę milijono litų, taip ir sakė:

– Kultūrinės įstaigos dažniausia turi patalpas, darbuotojus, techniką, ko neturi nevyriausybinės organizacijos, tačiau pastarieji nestokoja širdžių degimo ir labai gerų idėjų. Abiem šioms institucijoms būtina bendradarbiauti.

„Panemunio angelo sindromas“ – kai kurias nevyriausybininkų ir bendruomenių veiklas pavadino Rokiškio rajono vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė.

Kas niekada nebuvo Panemunyje ir nėra matęs, beje, irgi prieš 10-metį čia atidengto Angelo paminklo (architektas Arūnas Eduardas Paslaitis, skulptorius Kazimieras Kisielis), tam derėtų ištaisyti šią klaidą. Kaip savo pranešime profesorių Vytautą Landsbergį cituodama sakė R.Stankevičiūtė-Vilimienė, tai kūrinys, tinkantis bet kuriai, net sostinės, erdvei.

Vis dėlto šis paminklas turi tik simboliškai mistinę paskirtį – saugoti Panemunį nuo menkiausios galimybės pasikartoti įvykiams: čia žuvo per 200 partizanų, iš čia buvo ištremti 659 žmonės, 188 tapo politiniais kaliniais. Gausesniems renginiams paminklas žmonių netelkia, kaip neturi rokiškėnus buriančios auros ir Struvės lanko Gireišių punkto apžvalgos aikštė, netoli Panemunėlio, šalia Rokiškio-Kupiškio kelio. Negimsta žaisminga idėja, kuri padėtų žmonėms atrasti šias vietas ir jas lankyti.

Rokiškio rajono VVG pirmininkė ir kalbėjo apie tai, kiek ir ką Rokiškio rajono kaimams davė 2007-2014 metų finansinio laikotarpio „Leader“ programa, ir kaip tai mažino krašto provincialumą.

– Vertinant ateinančio laikotarpio galimybes buvo išsakyta priekaištų, neva „Leader“ – tik kaimo moterėlių šventės, kainuojančios nepigiai, bet neturinčios paveikumo. Tai ir paskatino paanalizuoti kultūrinių projektų paveikumą visuomenei, – teigė pirmininkė savo pranešime „Inovatyvūs kultūros akcentai (kaimo strategijos patirtis)“.

Per praėjusį finansinį laikotarpį Rokiškio rajono VVG įsisavino per 8 mln. litų, įgyvendino ir šiuo metu įgyvendina 72  projektus, kurių pusė yra minkštieji – kultūriniai, sveikatinimo, sporto veiklų, –  o kita pusė –  investiciniai projektai. Įgyvendintas 21 kultūrinės veiklos projektas, kurių 10, manoma, įgavo arba įgaus paveikumo, išliekančio žmonių atmintyje, svorį: tai Justino Vienožinskio tėviškės bendruomenės du dailės plenerai, rajono J.Keliuočio viešosios bibliotekos projektas, apimantis 20 renginių, 38 edukacinius užsiėmimus, 10 ekspedicijų; Kriaunų miestelio skulptorių pleneras bei turizmo projektai; Pandėlio, skaičiuojančio vos 900 gyventojų,  gimnazijos miuziklas – gal tik vienintelis toks mažos bendruomenės renginys visoje šalyje; Čivylių vaikų dailės pamokos, Laibgalių gatvių gyventojus telkiantys renginiai; Aleksandravėlės bendruomenės šventė, skirta Pauliaus Širvio atminimui ir jo poezijos naktiniams skaitymams. Beje, pastarąją į savo projektinių renginių sąrašą įtraukė biblioteka – didesnė tikimybė puoselėti šio puikaus renginio tęstinumą.

Kunigo švietėjo Jono Katelės paramos ir labdaros fondo valdytojas Leonardas Šablinskas pranešime „Vardas, įpareigojantis kilniems darbams, budinant tautos, jaunimo gerąją dvasią“ apžvelgė J.Katelės indėlį Panemunėlio kraštui, rajonui, Lietuvai. Fondas, saugantis ir puoselėjantis šio žmogaus sukauptą ir mūsų dienas siekiantį kultūrinį palikimą, tampa ir mecenavimo pavyzdžiu.

2011 m. gegužės pabaigoje minint Panemunėlio Šv. Juozapo globos bažnyčios 100-ąsias ir kunigo 180-ąsias gimimo metines išsirutuliojo mintis –  įkurti fondą. Per tuos beveik trejus metus surengta nemažai švenčių, kuriuose, kaip yra sakęs vyskupas Jonas Kauneckas, girdi plakant J.Katelės širdį. Dailininkas Vidmantas Zakarka, gyvenantis švietėjo laikus menančioje klebonijoje, sukūrė jam koplytstulpį; fondas įsipareigojo išsaugoti ir 19 a. pabaigą menančią mokyklą.

Kunigo švietėjo Jono Katelės paramos ir labdaros fondas, turintis paramos gavėjo ir teikėjo statusą, remia socialines ekonomines veiklas. Jo steigėjai tiki, jog tik geranoriškas bendradarbiavimas gali atnešti naudą konkrečiam žmogui ir visai tautai,  tiki ir tuo, kad pavyks sukurti fenomenalią parapiją, vertą J.Katelės vardo.

Per 2012-2013 metus įvairioms programoms remti fondas išleido 30 tūkst. litų. Nors tai nėra labai didelė suma, bet už tuos pinigus susikūrė ir įsitvirtino įdomių veiklų: kasmet po 3-4 jaunuolius išvyksta į Taizė miestelį ekumeniniam bendravimui, įkuriamas Rokiškio Šv. Mato bažnyčios vaikų ir jaunimo choras, kurio išlaikymą jau perėmė bažnyčios parapija; finansuojamos Pandėlio „Balsiukų“ choro sakralinės muzikos koncertinės gastrolės po žymias šalies bažnyčias, šiam chorui suteikiama galimybė dalyvauti Lietuvos sakralinės muzikos konkurse – užimta antra vieta; sukuriama J.Katelės dramos studija, pastatomi spektakliai „Mindaugas“, ir „Mažvydas“, pastarasis rodytas jau 16 kartų; šių metų kovo pabaigoje J.Katelės dramos studija dalyvauja tarptautiniame jaunimo teatro festivalyje „Baltijos krantas“ Estijos sostinėje; pelnytos net trys – už geriausią vyro vaidmenį, jauniausio atlikėjo ir nacionalinės dramaturgijos – nominacijos. O štai spektaklis „Jaunos dienos“, skirtas Maironiui atminti,  puikiai įvertintas festivalyje Punske. Prieš pusmetį pastatytas spektaklis „Dainuojantis“, skirtas Kristijono Donelaičio atminimui.

Rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ veiklą apžvelgė klubo pirmininkė, bibliotekos Vaikų ir literatūros skyriaus vedėja Salvinija Kalpokaitė, o visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas” darbus – jos pirmininkas Raimondas Sirgėdas, save pristatantis – teko skaityti spaudoje – ūkininku-verslininku. Pirmoji – bene seniausia, antroji – jauniausia, dar metų neskaičiuojanti ir, anot pranešėjo, iš sauskelnių bandanti išlipti – nevyriausybinės organizacijos.

Pirmoji savo veiklą vysto tyliai ir kukliai, net ne visada ją viešindama spaudoje, nuoširdžiai besidžiaugianti „Prie Nemunėlio“ žurnalu, spausdinančiu vietos literatų kūrybą.

Antroji į visuomenę atėjo tarsi kultūros milžinė, iškėlusi sau tikslą vykdyti archeologinius ir istorinius tyrinėjimus, populiarinti Tyzenhauzų paveldą. Kadangi organizacijos veikloje dalyvauja du muziejininkai, R.Sirgėdas nesunkiai muziejaus atradimus priskiria savo vadovaujamai organizacijai; jeigu kultūros ir kultūringumo sąvokos čia nesusikerta, tai, vis dėlto, daugelis dalykų atrodo labai painiai. Visiškai nebeaišku kas – muziejininkai ar „Tyzenhauzų paveldas“ organizavo konferenciją „Ar tikslinga atkurti Rokiškio kalvarijas – kryžiaus kelią?“, kodėl muziejininkai, senosiose miesto kapinėse aptikę Elijeso Dijoto, dvaro muzikos mokytojo, kryžių, tolesnį jo likimą patiki R.Sirgėdo vadovaujamai organizacijai. Forume jis kalbėjo:

Rokiškio muziejininkų dėka senosiose kapinėse buvo atrastas kryžius Elijeso Dijoto. O kas tas Elijesas Dijotas? Šiai dienai kaip ir nelabai daug kas žino ir supranta tokį dalyką. Lymaną mes labai gerai žinome. Iš tiesų tai yra muzikos mokyklos įkūrėjas, tai yra mokytojas. Ir būtent situacija yra tokia, kad Elijesas Dijotas yra buvęs Tyzenhauzų muzikos mokytojas, kurio mirties data sutampa su atsiradimo naujojo mokytojo – Lymano –  Rokiškyje data. Turim tam tikrą kvintenciją, kad turim čia dar senesnio mokytojo kapą, kurio kol kas šiai dienai, prisipažinkim, atrasti iki galo nepavyksta. Tai mes dabar ir svarstom, kaip čia bus: pats kryžius tai yra, o kapo po rimtesnių tyrinėjimų atrasti kol kas nepavyko. Ir mes galvojam, kad reikėtų –  jeigu taip įvyktų, kad neatrasim, – statysim kenotafą, t.y. simbolinį kapą.

Rajono spaudoje teko skaityti: „Sensacinga organizacijos (turima omenyje „Tyzenhauzų paveldą“, aut. past.) narių „iškapstyta” naujiena – aptiktas seniausias iki šiol Rokiškio grafystės, tiksliau – Rokiškio ir Ignotiškio palivarkų žemėlapis.“ Rašinys net iliustruotas R.Sirgėdo nuotrauka. Tačiau šis atradimas priklauso tik muziejaus darbuotojams, tai jie tvirtina ir patys. Bandymas šildytis kitų darbais, turbūt ir tėra bandymas kapstytis iš sauskelnių.

Jai apie kompetencijas nutylima, tai bent jau R.Sirgėdo nuoširdumu niekas neabejoja.

Manau, kad mūsų miesto ir rajono grafai ir kunigaikščiai Rokišky paliko tikrai didžiulį savo dvasinį ir energetinį užtaisą, kurio nesugeba išdildyti jokios revoliucijos, jokie sovietiniai pliūpsniai ir visi kiti vandalai, kurie norėtų visa tai sunaikinti. Aš manau, kad mes, rokiškėnai, turėtume didžiuotis turėdami tokį labai stiprų paveldą, ir būtent tos dūšios, tos dvasios vedini, mes ėmėm ir sukūrėm tą organizaciją, – sakė jis.

„Laikas gyvena knygose“ – tokį pranešimą skaitė Dalia Poškienė, XXVII Knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, o  Rokiškio dailininkų klubo RODA pirmininko Arūno Augučio pranešimą „Rokiškyje gyvenančių dailininkų veikla ir kūryba Lietuvos dailės kontekste“ spausdinome netrumpintą:

http://www.temainfo.lt/juozo-ir-alfonso-keliuociu-palikimo-studiju-centrui-desimt/

 

Rita Briedienė

Alicijos Matiukienės nuotraukos

 


Komentarai 5 komentarai

  1. Romus parašė:

    Labai nebendrauja rajonų nevyriausybinės organizacijos. VVG užtat ir skatina regiono, tarptautinius projektus, kad žmonės pamatytų tarprajoninę bendravimo naudą.Kaip to išmokti? Lietuviai vis labiau užsisklendžia savyje.

  2. dalyvė parašė:

    Visiškai aišku, kad konferencijos apie Rokiškio Kalvarijas iniciatorius ir organizatorius buvo p. Leonardas Šablinskas.

  3. Rita parašė:

    Labai ačiū už pastabą. Nuotraukos būtinai bus sukeistos, o maketuotojui pareikštas papeikimas; jis gal net bus išmestas iš darbo.

  4. Piktas parašė:

    Girdejau per radija,kad dar pati valdzia tiksliai nezino,kas tas NVO yra ir kaip juo naudotis. Isskyrus tuos politikelius,kurie naudojas NVO savo veiklai pridengti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *