„Būna ir taip” – sakė Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis

Jau daugelį metų kiekvieno mėnesio antras antradienis Rokiškio rajono merui krašto situaciją pateikia kaip ant delno. Tądien rajono vadovas susitinka su visais 10 seniūnijų seniūnų, po to  – su švietimo, kultūros ir sporto darbuotojais, vėliau – su sveikatos specialistais.

Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis.temainfo.lt archyvo nuotr.

Šiuo metu ir be kasdienių darbų, rajone gerokai įtempta situacija. Apie tai ir kalbėjomės su Rokiškio rajono meru Antanu Vagoniu.

– Ką naujo pasakė rajono seniūnai?

– Kažko išskirtino nebuvo. Svarbu tai, kad artėja seniūnų metinės ataskaitos. Seniūnijų vadovų prašiau, kad pateiktų grafiką, kada bus susitikimai su bendruomenėmis. Ataskaitos turi būti patalpintos Savivaldybės tinklalapyje: žadu dalyvauti visų seniūnijų ataskaitų teikime – privalau parengti namų darbus.

– Ką sprendėte susitikime su medikais?

– Kažkokių naujienų irgi negalėčiau pasakyti. Buvo pateiktas Rokiškio psichikos sveikatos centro direktoriaus Sauliaus Jasiulevičius siūlymas praplėsti kai kurių įstaigų vadovų galimybę naudotis duomenų baze. Pavyzdžiui, išduodamas leidimą įsigyti ginklą psichiatras pratvirtina, kad asmuo turi teisę juo naudotis, bet vėliau atsiranda ligos požymių, žmogus nusikalsta, migruoja – tampa sunku susigaudyti. Manau, reikia pradėti šiuo klausimu formuoti teisinius aktus, nes, kaip sakė ponas Saulius, kažin ar ministras imtų nagrinėti įstaigos vadovo prašymą.

Aptarta ligoninės galimybė teikti prašymą akušerijos skyriaus įrangai pirkti. Savivaldybė nėra pajėgi viską nupirkti iš karto – ir kuris rajonas būtų toks pajėgus? Bet – svarbiausia – turime būti garantuoti, kad įranga tikrai bus naudojama.

– Argi šiuo metu šis skyrius nėra sustabdęs veiklos?

– Rokiškio ligoninė nebepriima gimdyvių, bet moterys tebeturi konsultacijų galimybę. Ir iš ligoninės direktorės, ir iš skyriaus vedėjos išgirdęs būgštavimus, kad čia gimdyti nesaugu, kitaip pasielgti ir negalėjau – praėjusių metų gegužę buvo priimtas sprendimas sustabdyti gimdymo paslaugos teikimą. Ligoninės direktorei Ramunei Markevičienei yra duotas nurodymas ieškoti gydytojų ir priemonių, garantuojančių pilną skyriaus veiklą.

Manau, didžiausia klaida – apie 2015-uosius iš Rokiškio buvo paleista gydytoja akušerė-ginekologė Jovita Šapolienė. Man tai buvo ženklas, kad skyrių bus sunku išlaikyti: paskui gydytoją į Uteną važiuoja Rokiškio moterys, jos naudojasi tenykštės ligoninės paslaugomis.

– Kiek per praėjusius metus gimė rokiškėnų?

– 2017-aisiais gimė 226 vaikai, dar 56 rokiškėnai – užsienyje. Pernai iki gegužės vidurio, iki Gimdymo skyriaus uždarymo, tebuvo apie 20 gimdymų. Tokie skaičiai skyriaus neišlaikys net geriausią aparatūrą nupirkus.

– Ar tiesa, kad iš Rokiškio bėga gydytojai?

– Netiesa. Atsisakė darbo du gydytojai, čia turėję budėjimus. Neseniai priimti trys jauni gydytojai: terapeutė, traumatologas ir chirurgas. Jei skaičiuotume, kiek ligoninė suteikė darbo Pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui, tai galėtume teigti, kad ligoninę papildė 10 gydytojų. Bet juk dėl šio fakto negalėčiau skelbtis, kad į Rokiškio ligoninę veržiasi gydytojai ir yra suburta labai stipri medikų komanda, tiesa?

Žinoma, didesnę problemą išgyvena Rokiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras: čia labai trūksta šeimos gydytojų – šios specialybės žmonėms per dideli darbo krūviai.

– Na, o pedagogų kolektyvai kaip išgyvena vadovų trūkumą?

– Juodupės vaikų darželis jau turi vadovą. Laukia konkursai Jūžintų, Juodupės ir Kamajų gimnazijų vadovų.

– Gal atsistatydinus Jūžintų ir Kamajų direktoriams žmonės tapo atviresni, pasakoja apie buvusią tenykštę tvarką?

– Man atrodo, kad užtenka nepagrįsto atvirumo ir dėl Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktoriaus konkurso rezultatų. Kaip žinote, konkursą laimėjo buvusi Juodupės gimnazijos direktorė Diana Guzienė. Ir štai ateina į mano kabinetą vienas asmuo ir pasako: „Ne tas laimėjo. Susitarinėjate.”

– Kas jums taip sakė?

– Tokių dalykų prie bylos neprisegsi. Man užteko laiko suprasti, kad pokyčiai nevyksta taip greitai. Konkurso į J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktoriaus postą komisijoje dirbo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Rokiškio rajono pirmininkas Erikas Gaigalas, Rokiškio rajono švietimo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkas Zenonas Pošiūnas, Švietimo skyriaus vadovas Aurimas Laužadis. Komisijai pirmininkavau aš pats – prisiimu visą atsakomybę dėl skaidrumo.

Taigi tie sąžiningi konkursai kai kuriems labai netinka. Taip ir vyksta kova su vėjo malūnais.

Nauja rajono tarybos dauguma (2017-ųjų gruodį socialdemokratai prisijungė prie opozicijos ir turi 15 balsų iš 25, aut. past.) tikiuosi padės organizuoti skaidrius konkursus be jokių „Ne tas laimėjo.”

– Pozicijų persiskirstymas labai trikdo?

– Ne. Aš nepartinis. Opozicijos vienas lyderių Stasys Meliūnas pasirengęs kovai su korupcija. Tai sustiprins ir išaiškins visų mūsų pozicijas. Teko kalbėti su Tarybos nariu, TS-LKD partijos – tos pačios kaip ir S. Meliūnas – atstovu Andriumi Burnicku. Svarstėme: visiškai būtų skaidru, jei konkursams samdytume atskirą kompaniją. Visiems būtų rami galva. O aš savo įsakymu pagal rekomendacinį kažkieno laišką nieko negaliu paskirti – įstatymas įpareigoja konkursą.

Galų gale, jei prisimintume tą patį Eriką Druskiną, buvusį Rokiškio kultūros centro direktorių. Jis yra gabus pateikti programas taip, jog liktume sužavėti. O tada prasideda darbas… Negalime apsisaugoti nuo žmonių, pasirengusių laimėti konkursą. Juk net galima pasisamdyti žmones, paruošiančius laimėti. Be to, konkurso metu viskas įrašoma ir, jei teismui bus pateikta, kad gabus žmogus nelaimėjo konkurso, pralošim.

– Ar didelę išgyvenate įtampą dėl visų pasikeitimų?

– Puikiai žinote, kad socdemai šiuo metu apsigalvojo: politinį nepasitikėjimą planuojama pareikšti administracijos direktoriui Valerijui Rancevui. Tikėtina, kad jis neteks posto. Bet tai – politika. Taip atsitinka. Tai kompromisų menas.

– Lieka ir niekaip neišsprendžiamas Jakovo Smuškevičiaus aikštės klausimas…

– Beje, tą patį antradienį susitikau ir su Visuomeninės organizacijos Tyzenhauzų paveldas atstovais, siūlančiais aikštę pavadinti 100-mečio vardu, o paminklą sukurti ne asmeninį, o geodezinį – aikštė turėtų imituoti Lietuvos kontūrus. Nacionalinei žemės tarnybai toks sumanymas nelogiškas, siūlymui „užnešti tiek taškų” prieštarauja net Žemės įstatymas.

Tokį matavimą padaryti, be abejo, sudėtingiau. Bet paskutinį žodį tariau principingai: palaikau iniciatyvą – dėl Lietuvos Respublikos kontūro verta nusižengti įstatymų logikai. Kreipsiuosi į rajono Tarybą. Idėją palaiko ir dailininkas, skulptorius Robertas Antinis: sakė, kiek galėsiu, tiek prisidėsiu.

Aikštės paminklas gali būti sukurtas elektroninėje erdvėje, visai kitokiomis, ne medžiaginėmis, technologijomis. Vis dėlto, reikia įvertinti ir tai, kad aikštę juosia judrios beveik paties centro gatvės: net projektas „Jaunimo erdvės įkūrimas Rokiškyje“ persikėlė į Šepkos parką, kur sveikesnis oras.

 

Kalbėjosi Rita Briedienė