Būsto renovacija: kaip susitarti dideliam namui?

Asociatyvi temainfo.lt archyvo nuotr.

 

Manoma, jog Kupiškio Antano Purėno 6-asis penkių aukštų, penkių laiptinių, 75 butų namas niekada nebus renovuotas, nes žmonės niekada nesusitars, ar reikia renovuoti blokinį daugiabutį, statytą per pačią 1990-ųjų Rusijos ekonominę blokadą, ar gerai bus ir taip.


O man – vienodai: ar CO2, ar H2O!

Kupiškio Antano Purėno 6-ojo namo gyventoja Vaiva (vardas pakeistas) sakė:
– O man vienodai, ar į aplinką paleidžiame CO2, ar H2O! Aš gyvenu per šiltai ir moku normaliai. Kam man ta renovacijos paskola?
Manoma, jog šis penkių aukštų, penkių laiptinių, 75 butų namas niekada nebus renovuotas, nes žmonės niekada nesusitars, ar renovuoti blokinį daugiabutį, statytą per pačią 1990-ųjų Rusijos ekonominę blokadą, ar gerai bus ir taip.
– Daug gyventojų, nesusitarsit, – tvirtina ir bendrovės „Kupiškio komunalininkas“, paskirtos rajono renovuojamų namų administratoriumi, specialistai.
Ir tikrai: namo gyventojai labiau noriai aptarinėjo tai, kad pro rūsio cementines grindis, ant kurių kelias dienas iš trūkinėjančio vamzdžio lašėjo H2O, ėmė kaltis kažkokie želmenys, o ne tai, kokie seni ir surūdiję vamzdžiai.
Kaip sakė – ne spaudai – vienas Kupiškio politinių veikėjų, nesukursime tvarios aplinkos, kol nesukursime tvaraus draugiškumo, vienijančio visokiausias sritis.
– Kol kas visuose lygmenyse – tik tvarus nedraugiškumas, – teigė jis.
Ir, sakytum, 6-ojo namo gyventojų nesusišnekėjimas dėl renovacijos tai patvirtina.


Kaimynė renovuotųsi, jeigu…

Europos Parlamento biuro Lietuvoje dviejų dienų seminaro „Europos parlamento ir Lietuvos veiksmai saugant klimatą bei aplinką” sesijoje „ES parama būsto atnaujinimui: kiek ji veiksminga?“ mąsčiau apie savo namą. Teisus Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys architektas prof. Gintaras Stauskis – ne mes daugiabučius išradome. Juk ir mano namo patirtis rodo: pro trijų namo laiptinių lubas teka H2O, pro dviejų neteka, Vaivos bute 25 l. šilumos, jos kaimynės – 15 l.; visi moka vienodai.
– Žmones tai piktina, jie mano, kad tai centralizuoto šildymo problema, ir niekas nenori pripažinti, kad tai – namo bėdos, – sakė prof. G. Stauskis.
Ir tikrai: kita kaimynė, ne tokia ir turtinga, aiškino: kaupiamas namo eksploatacijos mokestis, todėl sutaupėme vienam namo stogo remontui, sutaupysime ir kitam.
– Anot UAB „Kupiškio komunalininkas“ direktoriaus Rimanto Adomausko, už tuos mūsų bene 10 tūkstančių anuometinių litų stogas buvo remontuotas tik dalimis, todėl vėl drėksta ir toliau drėks kai kurie butai, – pasakiau jai.
Kaimynė išplėtė akis.
– Nesąmonė! – argumentavo ji, ir liko neaišku, ar nesąmonė – tūkstančiai, ar drėgmė, ar dalinis remontas.
Toji moteris, kaip ir bent trečdalis šio namo gyventojų, gauna kompensaciją už šildymą, ir nėra reikalo jai politikuoti – nors ir per visą žiemą, vis labiau šiltėjančią, atvirais langais gyvenk.

Sesijos „ES parama būsto atnaujinimui: kiek ji veiksminga?” pranešėjai (iš kairės) Valdas Lukoševičius, Vytautas Turonis, prof. Gintaras Stauskis ir Rytis Kėvalaitis
Emilijos Briedytės nuotr.


Už kritiką renovacijai

Anot seminaro pranešėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, yra du variantai paskatinti žmones renovacijai. Vienas jų – priverstinis: kam gyventojams kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, jei jie neprižiūri savo namo?
– Daug metų einama morkos keliu – dalinama parama. Pigesnė šiluma, žinia, mažina energetinį skurdą, bet demotyvuoja renovuotis. Žmones nervina ne šildymo sąskaitos: šildymo PVM sumažintas nuo 21 iki 9 proc., todėl kai pradedi ekonomiškai skaičiuoti brangią renovaciją, supranti, kad ji neatsiperka. Lietuviai raštingi, pasiskaičiavo ir pradėjo nebebalsuoti už šią renovaciją: toks kelias tapo nepopuliarus, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Pranešėjui antrino UAB „Cityservice“ generalinis direktorius Vytautas Turonis, save pavadinęs nepopuliariu pranešėju, nes labai kritiškai atsiliepia apie renovaciją. Anot jo, renovacija – žiauriai sunkus darbas nuolat besikeičiant sąlygoms, verčiančioms keisti savo projektus, kartais iš naujo rengti konkursus rangovams, o šie neretai bankrutuoja.
– Klaipėdoje Kauno gatvės 5 namas buvo renovuojamas penkerius metus, – pateikė pavyzdį pranešėjas, gi kupiškėnai tuojau primintų Vilniaus gatvės 79-ąjį, trejus metus kėpsojusį nebaigtais balkonais, be vamzdžių…
Anot pranešėjo, per daug didelis dėmesys sienoms, balkonams, betgi visai mažai rūpi valdymo sistema.


Jei tik galėtų reguliuoti…

– Keli mano kaimynai sakė renovuotųsi, jei tik galėtų reguliuoti savo buto šilumą, – vėl šnibždėjau seminaro kolegei, o priešais sėdėjusysis atsisuko ir patarė eiti į koridorių pasiplepėjimui. Nėjom, nes architektas prof. G. Stauskis vardino tris didžiausias renovacijos dedamąsias: tai fasado tvarkymas, inžinerinių sistemų pakeitimas ir – ko labiausiai norėtų mano kupiškėnai kaimynai – tų sistemų valdymas.
– Visos trys dalys duoda panašų efektą – maždaug po 33 proc. Betgi pati brangiausia dalis – fasado tvarkymas – siekia nuo 50 iki 60 proc. bendrų kaštų; inžinerinių sistemų įrengimas – apie 30 proc., valdymas – likusi dalis. Elementari kaštų analizė sako, kad reikėtų tai daryti kompleksiškai. Turime daugybę pastatų, kur yra tik fasadas sutvarkytas, sistemos – vos vos, o apie valdymo automatizavimą jau ir kalba nebeina. Todėl ir negaunamas norimas rezultatas, – įdėmiai klausėmės prof. G. Stauskio.
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V. Lukoševičiaus, nėra dar kvietimų priemonei pagal Klimato kaitos programą, bet gi bus realių galimybių tik inžinerinėms šilumos ir karšto vandens sistemoms atnaujinti, būtinai automatizuojant šilumos punktą.
– Ir stogo alsavimas būtinas, kad žmonės bent jau vienodai šildytųsi, nes šiandien turime visiškai išbalansuotas sistemas, – sakė pranešėjas ir pridūrė, kad vidaus įrenginiai turi potencialą taupyti šilumą, jie kainuoja daug pigiau ir greičiau galima padaryti. Pabandymui bus skirta 5 mln. eurų, kompensacijai – 30 proc., ir tai bus pirmas pabandymas atskirti mažąją renovaciją nuo didžiosios.
Aptarta ir tai, kad nuo kitų metų pradedama „Beta“ modernizavimo programa – tik sistemų, o jei gyventojai nori, tai ir individualaus reguliavimo sistemos įrengimas. Už šią paramą bus diegiamos ir kolektorinės sistemos.
– Tai, žinoma, daug sudėtingiau ir brangiau, bet tikėtina, kad šie žingsniai išjudins vidaus sistemų pertvarkymą, kad daugiabučių būklė pagerės, nes šiandien situacija yra tragiška: žmonės, nesulaukdami kolektyvinių susitarimų, pradeda situaciją keisti patys, šildo ir izoliuoja pastatus iš vidaus, didina radiatorių sekcijas, o tai dar labiau išbalansuoja sistemas. Kai nėra standarto ir efektyvios kontrolės, dar labiau bloginama situacija, mokama už kaimynus, atsukinėjančius skaitliukus ir vagiančius karštą vandenį. Vamzdynai daugelyje namų neįtikėtinai pasenę – per 30 metų vis dar niekas nesikeičia, o tai nedidina pasitenkinimo būstu. Betgi esame pradžioje didelio proceso. Kas gausis, – pamatysim, – kalbėjo V. Lukoševičiaus.
Didžioji dalis mano kaimynų tikrai to nežino. O nežinojimas ir nekuria tvaraus draugiškumo. Politikai tai turėtų žinoti. Yra ir jų kaltės, kad būsto renovavimas – būdas mažinti vartojimą – dar vis vertinamas vienodai: ar CO2, ar H2O.


Vietoj epilogo

„Kupiškio komunalininkas“ skelbė: vyks „Beta“ seminaras daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tema. Kažin kiek žmonių tai perskaitė Komunalininko tinklalapyje? Kiek dalyvavo seminare, kiek rado atsakymą į klausimą, kaip susitarti 75 butų namui pradėti derybas dėl renovacijos? Anot energetikos ministerijos viceministro Ryčio Kėvelaičio, būsto (beje, visuomeninių pastatų – irgi) renovavimas – būdas mažinti vartojimą. Tad ir belieka įsisąmoninti, kad pigiausia energija – nesuvartota energija.
Vėl galima iš naujo minti laiptus ir bandyti įtikinti kaimynus renovuoti savo būstą. Gal net derėtų paskubėti.


Rita Briedienė