Spalio 7 d. Kupiškio rajono mero Jono Jaručio kviečiami į aštuntą pilietinę diskusiją rinkosi rajono visuomenės atstovai. Susitikimas buvo surengtas Kultūros centro Vitražų salėje, šįkart kalbėta visuomenės saugumo ir teisėsaugos klausimais.

Kaip ir dera renginio iniciatoriui, įžanginį žodį tarė meras. Jis priminė, jog tokie susitikimai beveik kas mėnesį vyksta jau metus, jų tikslas – kalbėti apie problemas, ieškoti būdų, kaip jas spręsti.

Tikėtasi platesnės ir įvairesnės auditorijos: susirinko apie 20 žmonių ir, anot mero, tie patys. Diskusijoje dalyvavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Misiūnas, Viešosios policijos skyriaus viršininkas Linas Dovydėnas, tyrėjas Artūras Begonis bei Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Darius Totoris; socialinės pedagogės Daiva Dūdienė ir Rita Kiaulėnienė; seniūnai: Kupiškio – Julius Vytautas Semėnas, Alizavos – Antanas Alkauskas, Subačiaus – Vidmantas Paliulis; tarybos narys Valentinas Beinoris, Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Venckus, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos pedagogė Dalia Venckuvienė; Kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius, režisierės Vilija Morkūnaitė ir Vita Vadoklytė, Jaunimo centro direktorė Gaila Matulytė; žurnalistai.

Komisariato viršininkas pasidžiaugė rajone sumažėjusiu vagysčių skaičiumi: jei anksčiau vagystės sudarė apie 70 proc. visų nusikaltimų, tai dabar apie 35 proc.

– Kai kas mano, kad rajone nebėra ką vogti, – nusijuokė G.Misiūnas.

Komisaro manymu, tokį rezultatą lemia ir pačių rajono gyventojų, ūkininkų bei verslininkų diegiamos naujoviškos saugos priemonės. Gera žinia ir tai, kad rugsėjo mėnesį komisariatas pasipildė trimis pareigūnais, vasario mėnesį laukiama dar keturių.

– Situacija keičiasi, nors ir ne taip smarkiai, kaip norėtųsi, – sakė komisaras G.Misiūnas.

Jo pateiktais duomenimis, 20 tūkst. rajono gyventojų saugumu rūpinasi tik 54 komisariato darbuotojai ir pareigūnai. Bendruomenių ir policijos bendradarbiavimą jis pavadino probleminiu.

Šiandien niekas nė neabejoja, kad visuomenė gali turėti didžiulę įtaką didinant jos pačios saugumą. Rugsėjo pradžioje Saugios kaimynystės grupė įsisteigė Biržų rajono Šukionių kaime: bendradarbiavimo sutartį pasirašė seniūnė, bendruomenės pirmininkė ir rajono policijos komisariatas. Artimiausiu metu planuojama įsteigti dar po grupę Rokiškyje ir Biržuose bei dvi – Pasvalyje. Iš viso Panevėžio apskrityje tokių grupių veikia per 120. Kokia situacija Kupiškio rajone? Rodės, kad diskusija pakryps šia linkme.

Socialinė darbuotoja D.Dūdienė susidomėjo, kaip dažnai atliekami reidai gaudyti nepilnamečius, po 22 val. tebesančius gatvėje ar kurioje kitoje viešoje vietoje. Klausimas lyg ir ne į temą, tačiau jis išvystė įdomią diskusiją: ar ši rajono tarybos keistenybė drausti nepilnamečiui pasirodyti viešoje vietoje po 22 val. apskritai reikalinga? Apie tai kalbėjo tarybos narys V.Beinoris. Jį papildė tyrėjas A.Begonis.

– Jei vaikytume nepilnamečius, neįvyktų nė viena diskoteka, – sakė jis.

Iš tamsos dalykų į šviesesnį paros laiką prašė grįžti direktorius R.Lukoševičius: diskusiją jis pakreipė apie kontrabandinių cigarečių prekybą Antašavoje. Pareigūnai prisipažino žinantys apie 90 proc. nelegalios prekybos rūkalais taškų, tačiau įrodyti, jog vieni tikrai perka, o kiti tikrai parduoda nėra paprasta.

Režisierė V.Morkūnaitė irgi kalbėjo apie Antašavą.Jos nuomone, pati bendruomenė nieko nedaro, kad būtų saugesnė.

Seniūnas V.Semėnas kvietė pasvarstyti, kas lėmė šiandienos visuomenės nuotaikas, jos polinkį nusikalsti.

Visuomenė stokoja viešumo. Žurnalistui vis sunkiau tapo prisibelsti į valdininkų ir pareigūnų kabinetus, gauti informaciją net apie pavyzdinius atvejus. Apie tai kalbėjo žurnalistė Virginija Juškienė.

Direktorė G.Matulytė visiems priminė Kupiškio jaunimo centro pastato būklę. Atskira pokalbio tema tapo mokytojos D.Venckuvienės siūlymas labiau išnaudoti kultūros centro pastatą: ar maža rajone gabių žmonių, kurie savo amatą galėtų perduoti kitiems? Gal Kultūros centre galėtų įsikurti ir Jaunimo centras?

Kiekvienas kalbėtojas siūlė naują temą.

– Ar mes jaučiamės saugūs sveikatos srityje? Ar esame saugūs dėl savo darbo? – bendrą visuomenės būseną vertino V.Beinoris.

Subačiaus seniūno V.Paliulio patirtis – geras pavyzdys bendruomenėms, nemažai lėšų skiriančioms pasisėdėti prie stalo. Subatėnai pastarajam reikalui taupys ir pirks stebėjimo kameras. Jų pagalba išaiškinta šimtai nusikaltimų, padarytų rajone. Meras irgi mano, jog filmavimo kameros išspręstų nemažai bėdų.

Apie filmuojamo žmogaus teises užsiminė žurnalistė Banguolė Aleknienė.

Tai koks iš tiesų yra Kupiškio rajonas? Saugus? Ar gali būti saugesnis? Mero raginimas tapti visuomeniškais, pilietiškais labai tinka ir jam pačiam. Bėdos išsakytos. O kas toliau?

– Gerai būtų: ateinam į tokį susirinkimą, išsirenkam penkias bėdas ir jas išsprendžiam – sutvarkom jaunimo centro pastatą, apšviečiam kaimus… Šie susitikimai yra skirti išsikalbėti. Aš pats juose sužinau kai ką naujo… – susitikimą apibendrino meras.

Mero patarėja Miglė Savukaitė viename savo rašinių apie rajono vadovą teigia, jog šiuos susitikimus drąsiai galima vadinti socialinio dialogo pavyzdžiu. Vis dėlto drąsiai galima teigti, jog tai nėra dialogas, o tik niekur nevedantys pašnekesiai. Šis – jau aštuntas. Anot V.Beinorio, viename tokių pašnekesių kritiką rajono merui išsakė verslininkai. Ir kas iš to? Savivaldybės svetainėje galima rasti to susitikimo įspūdžius: tas pasakė tą, tas pasakė tą… Nėra abejonių: ir devintas susitikimas bus toks pat. Net žurnalistiniu požiūriu tokie susitikimai nėra įdomūs: pašnekesiai stokoja konkretumo, čia pat gimstančios temos yra padrikos, jų sprendimo būdai migloti.

Kažkas jau po susitikimo tarstelėjo:

– Yra rajono taryba, kuriai mes patikėjome spręsti problemas. O čia mes norime išsisakyti…

Rajono tarybos veiklos nebe užtenka. Kai kurie rajonai tai supranta: Ignalinos valdžia ir verslas įkūrė profesinę mokyklą, rengiančią rajonui reikalingus specialistus, Rokiškio rajono valdžia ir verslas kupiškėniško tipo pašnekesiams skyrė tik vieną susitikimą. Jame dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis klausė: „Kokį išgirdome konkretų pasiūlymą?“

Pašnekesiams nebėra laiko. Anot R.Dargio, reikia judėti ir judėti reikia greitai. Maži miesteliai numirs. Jie jau miršta. Galimybių prisikelti neatsiras.

Formuluoti siūlymus nėra paprasta. Betgi panašu, kad kupiškėnai nė nežino tikslaus gyventojų skaičiaus: anot komisaro, rajone – apie 20 tūkst. gyventojų, savivaldybės specialistų duomenimis – apie 17 tūkst.

Kaip teigė susitikimo Rokiškyje iniciatorius Vilniaus rokiškėnų klubo pirmininkės pavaduotojas Algis Narutis, jis susipažino su vietos savivaldybės teikiama finansine, verslo bei demografine statistika. Tačiau skaičiai neveikia. Reikia juos žinoti tikslius, bet vien žinoti neužtenka: neblogai būtų suvokti, kaip tokių ar anokių specialistų skaičius gali pritraukti investicijų, kur link stumia senstančio rajono amžiaus vidurkis ir kokioms programoms šis rodiklis gali būti net labai patrauklus. Rokiškėnams ėmė rūpėti ne tik išvažiavusių į užsienį žmonių skaičius, bet ir tai, ką jie veikia išvažiavę. Kiekvieno nesusigrąžinsi, bet dažnas gali tapti puikiu konsultantu. Meras Vytautas Vilys kai kurių asmeniškai prašė užsukti pas jį, kai į Rokiškį grįš pasisvečiuoti.

Po pirmojo susitikimo Rokiškio krašto valdžia ir verslas išskyrė 25 problemines situacijas, kurioms derėtų rasti sprendimus. Kai kurias jas jungė, bendrino, kai kurias atmetė kaip neįveikiamas savivaldai. Liko trys kryptys, kuriomis žengti telkiama rajono visuomenė: paruošiamasis darbas kitam visuomeniniam susitikimui vyksta labai įtemptai. „TEma“ rengia pokalbį su A.Naručiu, kuriuo ir bandys parodyti, kuo skiriasi socialinis dialogas nuo noro išsišnekėti.

Kupiškėnai devynis kartus atmatavę, dešimtą kartą gal jau kirps? Vis dėlto neatlikus kai kurių namų darbų nesužinosi, nei ką, nei kiek kirpti.

– Kas tokiems darbams galėtų telkti visuomenę? – vienas kito susitikime klausinėjo kupiškėnai.

Tokie klausimai kyla tik tuomet, kai kraštas neturi lyderio.


Rita Briedienė