Pradžia » Aktualu » „Duokiškio baladės“ – ne naujovių, o nuoširdumo šventė

„Duokiškio baladės“ – ne naujovių, o nuoširdumo šventė

Publikavimo data: 2018-08-01

Giedrė Dagienė

Trispalvę teko ilginti

Daug kartų buvo išsakytos padėkos Giedrei Dagienei – Giedrute visi ją vadina, – Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Duokiškio kultūros namų administratorei. Dėkota jai už išsaugotą dainuojamosios poezijos ir skaitovų šventės „Duokiškio baladės“ tradiciją, už rūpesčius ją organizuojant.

Vėliavos įnešimu G. Dagienė skelbė „Duokiškio baladės 2018″ pradžią.

Nuo buvusios mokyklos, dabar – Duokiškio bendruomenės namų – atbangavo 8 m ilgio trispalvė, nešama vaikų.

Kaip temainfo.lt sakė G. Dagienė, pirmą – 4 m – vėliavą pasiuvo Vytautas Dagys, gerai žinomas šio krašto siuvėjas, plačiai išgarsėjęs dailininkui Arvydui Bagdonui – Lietuvos Kalėdų vyriausiajam seneliui – siūtais kailiniais.

– Tokia didelė trispalvė atrodė, o sustojo vaikas prie vaiko, ir pamatėm, kiek daug norinčiųjų ją nešti. Duokiškietė Janina Alma Paulėnienė dar keturiais metrais pailgino vėliavą, – sakė G. Dagienė.

Mažiesiems vėliavnešiams išsirikiavus prie scenos festivalio dalyviai sugiedojo tautišką giesmę, o paskui G. Dagienės paraginti užtraukė ir bendrystės himną „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.

 

Ša, ša! Jakšys!

Jau aštuntą kartą Šv. Onos atlaidų išvakarėse kvietė „Duokiškio baladės“. Šios šventės idėjos autorius – aktorius Ferdinandas Jakšys, krikštatėvis – rašytojas Saulius Šaltenis. Pagal jo 1977 m. pasirodžiusią apysaką „Duokiškis“ buvo sukurta pjesė „Duokiškio baladės“. Tokiam dainuojamosios poezijos ir skaitovų šventės pavadinimui autorius pritarė; jis ir pats yra dalyvavęs „Duokiškio

Ferdinandas Jakšys

baladėse“.

Aktorius F. Jakšys bene nebus praleidęs nė vieno festivalio – duokiškėnai didžiuojasi šia nuoširdžia draugyste. Kai šįkart festivalio sumanytojas lipo scenon, gerokai žilstelėję beplepą vyrai tildė vienas kitą:

– Ša, ša! Jakšys!

O aktorius, perdavęs Vilniaus rokiškėnų klubo prezidento Algirdo Naručio sveikinimus ir linkėjimus, rajono merui Antanui Vagoniui padėkojo už įteiktą padėką. Meras prisipažino apgailestaująs aplenktas anykštėnų, miesto gimtadienio šventėje F. Jakšiui įteikusių Anykščių garbės piliečio dokumentą. Lyg ir ramindamas rajono vadovą F. Jakšys kalbėjo:

– Ten buvo parašyta: „Garbingas Anykščių rajono vardas“. Bet kažkada mūsų rokiškietė rašytoja Alė Rūta man sakė: „Tu gi, berniuk, esi Sėlių krašto vaikas!“ Taip. Duokiškis, Svėdasai, Rokiškis, Anykščiai – esam Sėlių krašto žmonės.

Svėdasai – vos keliolika kilometrų nuo Duokiškio, abu juos jungia kalvotas, ežeringas ir gražus kraštas.

Aktorius skaitė ištrauką ir monospektaklio „Vaižgantas“. Anot F. Jakšio, be Juozo Tumo-Vaižganto mes sunkiau suprastume savo sėlišką prigimtį. Aktoriaus stiprus balsas, rodės, paukščius pakels iš augalotų Duokiškio parko medžių – tokiu stiprumu skambėjo Vaižganto mylimo poeto Juozo Binkio eilėraštis „Vėjavaikis“.

 

Festivalyje – savi ir svečiai

Nemenka dalis šiųmečių atlikėjų – rokiškėnai. Susirinkusieji medžių pavėsyje klausėsi daugeliui pažįstamo ir mielo gitaristės, dainininkės Vilijos Urbonienės ir smuikininkės Oksanos Sadauskienės iš Rokiškio dueto, dainų autorės, gitaristės, dainininkės jūžintiškės Ramintos Rimiškytės, įvairių konkursų laureačių juodupėnių sesių Aurelijos ir Viktorijos Kanapeckaičių, kamajiškio Vilmanto Venslovo dainų.

Teisus buvo Kamajų seniūnijos seniūnės pavaduotojas Algirdas Bernotas, sakęs: „Ne kalbų čia ir susirinkom sakyti.“ Pakviesti scenon lipo Zarasų rajono Dusetų kultūros centro vokalinis Eglės Kuzmienės, Margaritos Simokaitytės ir Ramūno Lisinsko trio. Lingavo žmonės klausydamiesi patriotiškų žodžių „Ko gąsdini mane, kokie pavojai, į mano miestą bundantį ateis…“ – mėgstamos Rokiškio rajono mero dainos. O kai dusetiškiai uždainavo „Snaudžia malūnas prie kelio“, su jais dainavo visi.

Eiles skaitė žiobiškietė Svajonė Spietinienė, rokiškietė Daiva Vilkickienė. Mildos Krasauskienės ir Almos Prūsaitės eilėraščius deklamavo duokiškėnas Alvidas Žukauskas,

 

Duokiškyje pasveikinta jūžintiškė Ona

Nešina naminės duonos kepalu ant scenos lipo gal ir visos Lietuvos duonos karalienė Jūratė Puslienė, kepanti juodą duoną iš raugo, daugiau nei 100 metų giminės perduodamo iš kartos į kartą, ir kepamos iš paveldo garbės verto rugio, žvyryne teaugančio, rankomis kertamo. Pasveikino ji čia, Duokiškyje, savo kraštietę Oną Giriūnienę, festivalio mugėje prekiavusią keptiniu alumi, įtrauktu į Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.

Šypsojosi Ona, žiedų vainiku papuošta, festivalio plojimais įvertinta.

Kiemeliuose prekiauta duona, kepiniais, medumi, rankų darbo gražiais daiktais. Festivalis visus vaišino plovu.

Pusseserės renginio vedėjos Ugnė ir Vita Vigėlytės dėkojo festivalio rėmėjams Žemės ūkio ministerijai, Rokiškio rajono savivaldybei, Kamajų seniūnijai, Duokiškio bendruomenei, Nijolei ir Sigitui Preveliams, Jolitai ir Gintarui Kiliams, kraštiečiui Kęstučiui Sprogiui. Ir festivalio dalyviams – visiems ir kiekvienam atskirai – jos ne kartą tarė ačiū.

 

Legendose – pradžių pradžia

Ugnė ir Vita kvietė į Duokiškio bendruomenės namus, kur veikė Jurgitos Mažeikienės japonų stiliaus tapybos tušu bei pastelės paroda. Žinoma, visi buvo kviečiami apžiūrėti Kiškių ekspozicijos. Vasario 16 d. Duokiškio kaimo bendruomenė surengė žaismingą pilietinę akciją „Duok 100 kiškių“. Idėja akcijai kilo remiantis Duokiškio kaimo pavadinimo kilmės legenda, neva, tėvas išvaręs turtuoliui pasidavusią dukterį, vėliau nuo jo pabėgusią, bet ir tėvo pasmerktą. Liepęs tėvas dukrai mesti brangias drapanas ir susigrąžinti jo dovanotus kiškio kailinukus. Kai kurie sakė matę klaidžiojančią merginą, žmonių verksmingai prašančią: „Duok kiškį“.

– Yra ir kita legenda. Baudžiavos laikais čia gyvenęs žiaurus ponas, mėgęs savo baudžiauninkus rykštėmis mirtinai plakti. Kartą nučiupo ponas savo laukuose vargšą žmogelį bemedžiojant, jau spėjusį krūmuose paslėpti nušautą kiškį. Dvarponio įsakymu nabagas buvo paguldytas į lovį ir negailestingai plakamas. Egzekucijos metu prie lovio stovėjo ir pats ponas, be paliovos rėkęs: „Atiduok kiškį, duok kiškį, duok kiškį!“ Tuo tarpu baudžiauninkas jau buvo dvasią išleidęs, o ponas nuo rėkimo prarado balsą“, – temainfo.lt pasakojo G. Dagienė.

Tad akcijos dalyviai ragino: „Atvažiuok pas mus ir… duok kiškį!“ Jau 100 įvairiausių kiškių turi muziejus.

– Aš – ne medžiotojas, – sakė aktorius F. Jakšys ir padovanojo paveikslą.

Po kiškį dar padovanojo Kamajų Respublikos Prezidentas Vytautas Vilys ir seniūnės pavaduotojas A. Bernotas.

 

Duokiškis – lyg visa Lietuva

Vaikai krykštavo sūpuoklėse, siautė sporto aikštelėje, gėrėjosi Virginijaus ir Birutės Dapkų ūkio augintiniais, jodinėjo žirgais, o parko pakrašty daugelis puošėsi chna tapyba ant kūno, dažė tautodailininko Vytauto Šemelio gamintus medinius kiškius, pramogavo animatorės indėniškoje veikloje. 

Bene vyriausias, 83-ejų, festivalio dainų klausytojas Vytautas Kilas – kaip sakė G. Dagienė, vis dar mėgstantis žvejoti visada gero ūpo žmogus, – temainfo.lt paklaustas, ar patiko bardai, atsakė:

– Labai patiko.

Ir senas, ir jaunas duokiškėnas eina klausytis baladžių. Ne vienas svečių stebėjosi:

– Iš kur čia tek jaunimo!?

Po pasaulį išsibarstę duokiškėnai tądien skuba namo.

Apie Duokiškį ir jo festivalį rašytojas S. Šaltenis yra sakęs: „Čia matosi, kokie tamprūs žmonių ryšiai. Graudulys toks: vieni sensta, kiti – jauni – krykštauja. Duokiškis man yra simbolis gražaus, graudaus, kantraus lietuviško gyvenimo.“

O Ugnė ir Vita jau skaičiavo:

– Viens! Du! Trys!

Ir nugriaudėjo vieningas šūksnis:

– Mes čia būsim!

Iš delnų paleisti balionai pakilo į vakarėjantį dangų. Nemenka jų dalis pakibo siūruojančiose beržo šakose. Ir negalėjai nesutikti su tais, kurie sakė:

– Gražu.

Ilgai duokiškėnai nesiskirstė. Anot G. Dagienės, taip esti todėl, kad ne naujovių duokiškėnai ieško – saugo nuoširdų bendravimą.

O sekmadienį rinkosi jie į Šv. Onos atlaidus. Duokiškėnus laimino Užpalių klebonas Jonas Bučelis, giedojo šio miestelio choras „Ave Vita“. Duokiškyje lankėsi „Marijos radijo“ savanorės, jos rinko aukas radijui ir mielai bendravo su tikinčiaisiais, aplankė Kiškių ekspoziciją.

 

Rita Briedienė

Autorės nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai (6)

  1. Skaitytoja parašė:

    Nu gal ir nieko šventė į tokį užkampį.

  2. Bičas parašė:

    Duokiškio panos gražiausios Lietuvoje yra.

  3. Sigita parašė:

    Šaunuoliai organizatoriai kiekvienais metais nestokojantys entuziazmo!

  4. Gražu parašė:

    Ferdinandas yra jaukumo etalonas!

  5. Labai gražu parašė:

    Ir Giedrutė 🙂

  6. giedrė parašė:

    Dėkoju atlikėjams, žiūrovams, kaimyniškiems žmonėms. Viskas Jūsų dėka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *