Pradžia » Aktualu » Facebook’e – apie „Sraigblogį“

Facebook’e – apie „Sraigblogį“

Facebook’e  – apie „Sraigblogį“

Publikavimo data: 2013-09-25

 

 

 

 

 

VALDA Kažkokias „pievas“ čia šnekam…

PAULIUS Tavo sraigytės iš vienos pusės irgi „pieva“, bet norėdamas tuose piešiniuose įvairių prasmių gali atrasti…

VALDA Tssss, teisybė, kuo aukštesnė pieva ir kuo giliau brendi, tuo daugiau gyvybės ir spalvų atrast gali.

PAULIUS Pavojinga jomis braidyti, nežinai, kokia gyvatė gali tykoti pasislėpusi tarp kvapnių žiedų…

2013-07-09-21-12-21

VALDA Eik jau, taip dar įdomiau. Bent jau man. Adrenalinas – silpnybė mano.

PAULIUS Tai kodėl sraigytės? Juk jos – lėti padarėliai, jokio adrenalino…

VALDA Pabandykime įsikūnyti į sraigę. Tai – lyg įsižiūrėti į pasaulį aplink save, sustabdyti akimirką. Viskas verda, sukasi, keičiasi, o tu esi panirusi į vieną objektą, jį narstai, atrasdama vis naujų spalvų. Tai ne mažiau intriguoja, negu greitas lėkimas.

PAULIUS Įsivaizduoju: esi lėtas, pats neieškai nuotykių, tai jie tave susiranda. Gali stovėti vietoje, bet gyvenimas juda ir kinta, keisdamas nuotaikas ir suteikdamas įvairių atrakcijų.

VALDA Teisingai. O sraigytė užsiima savotišku gyvenimo tyrinėjimu. Ji bando vertinti situacijas iš šalies, juokiasi, šaiposi pati iš savęs, bando suvokt, kas vyksta aplink. Jei bandytum apimti viską, neapimtum nieko… Visko aprėpti neįmanoma. Taigi sraigytė narpliojasi smulkmenose – taip jas gali suvokti giliau, taip jas suvokti smagiau, mieliau, kvailiau, juokingiau ir visaip kaip kitaip -iau.

PAULIUS O kodėl sraigė? Galėtų būti vėžlys… Jis juk irgi lėtas.

VALDA Kai buvau „peckelis“, pamačiau jas sesers sąsiuvinyje. Dailininkė tikrai nesu, bet per pamokas mėgstu užsiimti pašaline veikla. Pradėjau sraiges piešti per lietuvių pamokas, vėliau, nuo aštuntos klasės, – per visas olimpiadas, patikras, retkarčiais net per kontrolinius. Laikui bėgant jos ėmė atsirasti draugų sąsiuviniuose… Sraigės tapo mano firminiu ženklu.

piesinukai

PAULIUS O kaip jos įgavo drąsos iš mokyklos sąsiuvinių persikelti į internetą? Kaip atsirado „Sraigblogis“?

VALDA „Paišalioju“ sraigytes – opa, žiūriu, kažkas linksmo gaunasi. Pamaniau, reikia ir su draugais pasijuokt! Kitą dieną nusprendžiau, kad ta pati sraigė kitame amplua dar labiau prajuokins draugus, ypač tuos, kas yra matę mano sąsiuvinius. Pabandžiau kelis savo „šedevrus“ įdėti į internetą, vėliau – pamačiusi dėsningumą – sumąsčiau: šito nereikia taip lengvai pamest.

PAULIUS Dėsningumų?

VALDA Sumaniau sukurti sraigytės „blogą“, kuriame atsispindėtų jos mėnesio trukmės gyvenimo laikotarpis. Piešiau sraiges 30 dienų, po vieną per dieną. Buvo, kad nupiešiau šešias per dieną, buvo, kai – nė vienos, bet į viešumą paleisdavau tik vieną. „Sraigblogyje“ turėjo atsispindėti labiausiai atmintyje įstrigęs epizodas – pamatytas, pajaustas, įstrigęs atmintin. Dažniausiai atsispindėdavo mano būsena, neretai – nuomonė apie kitą žmogų.

PAULIUS Vadinasi, sraigytė – tu?

VALDA Taip, dažniausiai sraigė būdavau aš pati. Buvo tik pora sraigių, kuriose nevaizdavau konkrečios asmenybės arba savęs. Kas joje pavaizduota, galima lengvai atrinkti pagal akis.

2013-07-09-22-38-30

PAULIUS Kaip galima tokiais paprastais ir netikroviškais piešinukais perteikti realius įvykius, nuotaikas, emocijas?

VALDA Būdų yra be galo daug. Štai ir jau minėtos akys. Visada maniau, kad jomis meluoti neįmanoma, tik kartais žmonės neteisingai supranta jų siunčiamus signalus. Vien šis elementas piešinyje daug pasako. Akių išraiška išduoda vidinę sraigės būseną: ji išsigandusi ar pikta, linksma ar liūdna… Jų spalva nurodydavo žmogų, kuris vaizduojamas ir t.t. Tame daug realybės…

PAULIUS Ką atspindėdavo kitos detalės?

VALDA Kaip jau sakiau, detalių labai daug, jos įvairios. Galiu nebent konkrečius pavyzdžius įvardinti. Mano mylimiausias darbas – „naivumo palaiminta“ – čia vaizduojama šviesa tunelio gale (daugeliui tai atrodė kaip mėnulis, tačiau reikšmė vis tiek ta pati) ir į ją žvelgianti susidomėjusi, nekantraujanti, susijaudinusi sraigė. Švieselė – tai atrasta, o gal kito žmogaus įžiebta viltis, kurią sraigei norisi kuo greičiau pasiekti, vien žvilgsnis į ją iš tolo suteikia džiaugsmo.

PAULIUS Oho, aš taip pat galvojau, kad ten – mėnulis.

2013-07-11-21-39-53

VALDA Tuo, manau, sraigės ir yra įdomios. Jos yra visiškai minimalistinės, užtat kiekviena detalė kažką simbolizuoja, todėl piešinyje kiekvienas gali rasti savitą mintį. Smulkmenose bandžiau jų paslėpti kuo daugiau. Mano sraigė visad, jei keliavo į šoną, tai tik – į (savo) dešinę! Idėja čia tokia: jos nebūna pasileidusios.

PAULIUS O kaip „Sraigblogį“ vertino tavo draugai ir pažįstami? Ar rasdavo tai, ką tu paslėpdavai?

VALDA Nors kiekviena sraigė turėdavo pavadinimą, pagal kurį lengviau rasti užlėptą mintį, tačiau jo nerašydavau specialiai… Tikėdavau, kad ir be jo bent vienas žmogus idėją piešinyje ras. Ir visad pavykdavo! Sraigytė pati išsireikalaudavo atsakymo.

PAULIUS Tai sraigės buvo smagi pramoga ne tik tau, bet ir tavo draugams?

VALDA Žmonės, mano draugų rate vadinami „menininkai“, liko sužavėti. Gavau prašymą porą paveikslų nutapyti didelio formato. Viena moteris paprašė sraigių koliažo nuotraukos, nes žada kada nors ant sienos pasikabinti.

 

Tačiau buvo visko. Jau po antros savaitės pajutau antipatijas iš kai kurių Facebook’o draugų… Sraigėse prasmę įžvelgė tik vienetai, daugeliui sraigės „užkniso“. Nesmerkiu jų. Juk stengiaus, kad piešiniai iš pirmo žvilgsnio atrodytų paviršutiniški. Sraigytė turėjo išspausti šypseną vos tik į ją pažvelgus, tačiau juose būdavo galima rasti ir šio to daugiau. Tiems, kurie kažko ieškoti nebuvo nusiteikę, jos greitai įgriso. Net ir susilaukusi neigiamų reakcijų nenutraukiau savo piešinių ir dariau darbą iki galo. Nepykit, priešai ir draugai!

PAULIUS Drąsios ir įdomios tavo sraigytės. Ekstravagantiškos, mėgstančios keliauti, tyrinėti. Net piktus internetinius komentarus atlaikė… Norisi jomis džiaugtis, bet juk jos – tik piešinukai…

VALDA O kas trukdo džiaugtis smulkmenomis?

PAULIUS Teisingai, smulkmenomis džiaugtis svarbu, bet tik realiomis. Tačiau gal aš klystu dėl sraigės tikrumo?

VALDA Sraigytės neapčiuopiamos, bet egzistuoja. Kažkur. Tikrai.

Gal išplaukusiai tai pasirodys, bet taip yra. Juk sraigė atspindi mano mintis, mano emocijas, mano išgyvenimus, mane supančią aplinką. Visa tai kažkur skrajoja, tačiau egzistuoja. Net jei sraigėje yra įkūnyta kita asmenybė…

Nėra tai kažkas originalaus ir naujo, tai juk – nuvalkiota personifikacija. Taip dirba pasakų kūrėjai, tikrus įvykius įvilkdami į mistikos skraistę. Tik mano būdas perteikti herojus ir jų nuotykius gal kiek neįprastas.

masalas

PAULIUS Tačiau labai sunku suprasti sraigės istoriją, jei nežinai tavo gyvenimo detalių…

VALDA Tai ir nereikia, mano istorija yra man. Menas turi priversti susimąstyti. Toks ir yra mano tikslas. Pavyzdžiui, šioje sraigėje svarbiausia suprasti, jog pavaizduoti spąstai. Po to kiekvienas gali ieškoti savo interpretacijų.

PAULIUS Geras. Dabar privalau visas peržvelgti iš naujo…

Su Valda Ridikaitė kalbėjosi Paulius Briedis

Komentarai (3)

  1. kupa parašė:

    Tikrai labai netikėta. Kokių tik nėra įdomybių tarp mūsų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *