Šilta – atokaitoje net iki 16 l. – kovo 17-oji į naktį atšalo iki 2 l. Tapo net žvarbu, todėl keistai atrodė apie 21 val. atlapoti kai kurių kupiškėnų butų langai – žmonės stebėjo pašvaistę. Per dangų driekėsi žalia juosta, beveik susisiekianti su horizontu.
– Net sunku patikėti galimybe matyti tokį reginį, – kalbėjo žmonės, pakėlę į dangų galvą.
Kaip teigia šaltiniai, pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera: magnetinė audra sukelia švytėjimą ir nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos. Žalią spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas. Jo intensyvumas pašvaistę leidžia matyti ne tik šiaurės šalims, bet ir vidutinių platumų klimato gyventojams. Latviai ir estai pašvaistę matė ryškesnę nei lietuviai.
„Aurora Service – Europe” pateikti žemėlapiai rodo, jog Lietuvą pasiekė 7 vadinamojo K indekso balų magnetinės audros stiprumas. Indeksas K nusako geomagnetinio lauko parametrus ir apibūdina jo variacijas, išreikštas balais. Kuo toliau nuo Šiaurės poliarinio rato, tuo pašvaistės stipris mažėja, ir indeksui K pasiekus 10 balų pašvaistės nebesimato. Islandijoje indeksas K siekė 2 balus.
Kovo 20 d. planuojamas didžiausias saulės užtemimas daugiau nei per dešimtmetį, o kovo 19 d. mėnulis atsidurs perigėjaus – arčiausiame nuo žemės taške. Mėnulis perigėjuje dar vadinamas supermėnuliu.
Parengė temainfo.lt
Pauliaus Briedžio nuotr.