Dalia Zibolienė. Stasio Meliūno nuotr.
Rokiškio kultūros centro direktoriaus Eriko Druskino spektaklis „Norėsiu – išeisiu, norėsiu – neisiu” užgožė kur kas labiau nusipelniusio rajono žmogaus sprendimą išeiti iš darbo: žurnalistė Dalia Zibolienė parašė pareiškimą ir savo noru palieka „Gimtąjį Rokiškį”.
Prieš 27-erius metus rajono laikraštyje D. Zibolienė įsidarbino fotokorespondente, netrukus atsirado jos pavardė ir po rašiniais. Ją užvaldė noras rašyti ir beveik visus tuos metus ji arė dvi vagas – fotografo ir korespondento.
Bene sunkiausiai jai sekėsi rinktis vieną temą: sensacingų, skaitytojams įdomių ir laikraščiui naudingų dalykų ji rasdavo visokiomis – kultūros, žemės ūkio, valdžios ir politikos, teisėsaugos ir švietimo – temomis. Net kolegos žurnalistai stebėdavosi, kaip būtent į jos akiratį patenka Rokiškio aukso smiltys, beje, tikrąja šio posakio prasme.
Ji rengė fotonuotraukų parodas, dalyvavo rašinių konkursuose, projektinėje veikloje ir pelnė apdovanojimus. 2014 m. D. Zibolienė buvo apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos įsteigtą Jono Vileišio premija.
Nuo ko pavargo žurnalistė, kodėl palieka laikraštį ir renkasi socialinio darbuotojo pareigas Panemunėlio seniūnijoje?
D. Zibolienė yra baigusi Šiaulių universitetą ir įgijusi socialinio darbuotojo specialybę, atitinka visus šią vietą užimti keliamus reikalavimus. Bet gi ji niekada nedrįso palikti darbo, kurį mėgo, išmanė, turėjo savo informatorių armiją, buvo mėgiama už drąsą ir darbštumą, turėjo skaitytojų pasitikėjimą.
– Pavargau, – pasakė ji spaudai.
Nespaudai pasakė šiek tiek daugiau, bet nieko tokio, ko rokiškėnai dar nežinotų.
– Ji išeina dėl to, kad redaktorės buvo pavadinta tingine, – kalba Rokiškis.
Dėl tokios nesąmonės D. Zibolienė laikraščio nepaliktų. Nebent tai būtų paskutinis lašas.
– Ar tikrai ją taip pavadinot. Ar teisybę žmonės kalba? – klausėme prieš keletą mėnesių „Gimtojo Rokiškio” redaktorės pareigas pradėjusios eiti Nidos Šulcienės.
– Maža ką žmonės šneka, – sakė ji ir buvo teisi labai daug kartų.
– Tai Jūs taip nesakėte? – tik dėl visa ko dar paklausėme.
– Nebenoriu į tai gilintis, – atsakė N. Šulcienė.
Dalia išeina be išeitinių – tiesiog taip, kaip stovi. Kaip sakoma, eini savo noru ir eik. Keisčiausia tai, kad Panemunėlio seniūnijos socialinio darbuotojo vieta laikina – metams.
Anot šios seniūnijos seniūnės Dalios Dubenčiukienės, jau pasirašytas įsakymas D. Zibolienę priimti į darbą. E.Druskino pavyzdys rodo, kad parašyti ir pasirašyti nieko nereiškia. Bet jei žurnalistė D. Zibolienė apsigalvotų, tai neatrodytų juokinga. Už tai daugelis ją pasveikintų iš tiesų nuoširdžiai.
Rita Briedienė