– Sodinome obelėlę, nes norėjome, kad Jaunimo centre ir po mūsų kažkas liktų, kad ji mums, po daugel metų grįžusiems į gimtąjį miestą, prisimintų Jaunimo centre ir Kupiškyje išgyventas akimirkas. Obelis, mano manymu, atspindi jaunystę ir mergaitišką mūsų būtį. Tikimės, kad ji sužydės ir subrandins vaisius, kurių užteks visiems ir visada.
– Tikiuosi, obelėlė prigis ir gražiai žydės. Prižiūrėsime ją kaip savo vaiką.
– Ilgai galvojome, ką galėtume padovanoti jaunimo centrui. Norėjome kažko, kas džiugintų mus ir liktų kitų kartų atminimui. Įvairios smulkmenos greitai pasimeta ar užsimiršta, o obelis augs ilgai, džiugins pavasariniais žiedais, o rudenį – vaisiais.
– Sako, per gyvenimą turi pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti vaiką. Užauginome daug mūsų organizacijos naujų narių, patalpose įrengėme bariuką, o dabar jau ir medį pasodinom. Taigi planas lyg ir įgyvendintas.
Apie obelėlės sodinuką pasakojo prie KJC veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Po laiptais“ merginos. Jos džiaugiasi: Jaunimo centras joms suteikė galimybę ne tik dalyvauti įvairiuose projektuose, bet ir pačioms juos rengti ir vykdyti. Be to, prie centro veiklos merginos nuolat prisidėjo savo idėjomis, darbais ir gražiais norais nuveikti kažką reikšmingo. Obelėlė – puikus jų entuziazmo simbolis.
Tegu tik medelis prigyja, žydi, žaliuoja ir nokina derlių!
Paulius Briedis