Pradžia » Aktualu » Gruzinai, italai, graikai ir lietuviai susitiko pakalbėti apie… šiukšles

Gruzinai, italai, graikai ir lietuviai susitiko pakalbėti apie… šiukšles

Publikavimo data: 2018-08-23

Puiki vieta kalbėtis apie gamtosaugines problemas

Projektas „Nulinis herojus“ (Ang. „Zero hero“) – „Erasmus+“ – fondo lėšomis organizuojami jaunimo mainai ekologijos tema. Šis renginys vyko Antalieptės vienuolyno teritorijoje, kur šiuo metu įsikūręs „Inovatorių slėnis“ – kūrybos ir darbo erdvė, idealiai tikusi įgyvendinti projekto sumanytojų tikslus. Buvę vienuolyno pastatai pritaikyti paskaitoms, dirbtuvėms, seminarams. Be visa ko, aplinkui – nuostabus Zarasų rajono kraštovaizdis, puiki vieta kalbėtis apie gamtosaugines problemas.

Į buvusį vienuolyną susirinko keturių šalių – Gruzijos, Italijos, Graikijos ir Lietuvos – atstovai. Kiekviena grupė jų turėjo pasiruošti vieną iš keturių temų: rūšiavimas ir perdirbimas, tarša, atliekų mažinimas ir alternatyvus gyvenimo būdas. Aštuonias dienas „Inovatorių slėnyje“ dirbę skirtingų kultūrų žmonės ieškojo bendrų sąlyčio taškų vienoje skaudžiausių šių dienų mūsų planetos problemų.

Rūšiavimas ir perdirbimas. Graikai

Tarptautinių jaunimo mainų dalyviai stojo į kovą su tarša. Viskas prasidėjo nuo pokalbių apie stereotipus.

Savo tingulį ir nenorą rūšiuoti atliekas labai dažnai maskuojame sistemos neveiksmingumu. Vis dar tenka išgirsti komentarų: visos atliekos pilamos į vieną mašiną ir keliauja į tą patį sąvartyną. Tačiau tai – netiesa. Šiais laikais nesvarbu, ar atliekos rūšiuotos, ar ne, jos keliauja į perrinkimo centrus, kur organinės ar nenaudingos atliekos atskiriamos nuo popieriaus, metalo, stiklo ar plastiko atliekų. Mes šį procesą galime žymiai paspartinti patys tvarkydami atliekas. Todėl kalbėti apie rūšiavimo neefektyvumą nebėra prasmės. Nieko apgauti nebepavyks: geriau pasidomėti, taip gali padėti ne tik planetai, bet ir sau pačiam.

Graikai papasakojo: įvairių plastiko modifikacijų priskaičiuojama iki 80 tūkstančių! Jos suskirstytos į septynis pagrindinius tipus: polietileno PET (PETE) – polietileno tereftalatas, HDPE – didelio tankio polietilenas, V (PVC) – polivinilchloridas, LDPE – mažo tankio polietilenas, PP – polipropilenas, PS – polisterenas, KITI – plastikų mišinys, arba keli skirtingi sluoksniai. Tiek daug baisių pavadinimų… Kodėl reiktu juos žinoti?

Vieni plastiko tipai lengviau perdirbami, kiti neperdirbami išvis, vieni mažai pavojingi aplinkai, kiti – kaip tiksinčios bombos. O ką apie juos žinome mes? Beveik nieko, tik tai, kad plastikas patogus naudoti. Štai LDPE pakuotė gerai tinka saugoti skysčiams, tačiau jei iš šio plastiko pagamintuose maišeliuose nešitės maisto produktus, pietums suvalgysite keletą labai kenksmingų cheminių elementų. Internete informacijos gausu, reikia tik pasidomėti.

 

Nebereikalingi dokumentai tapo užrašų knygelėmis

Kita rūšiavimo atmaina – antrinis atliekų naudojimas (angl. Upcycling). Su juo  galima susipažinti labai kūrybiškai. Internete daugybė pavyzdžių, kaip iš atliekų pasidaryti gražiausius gaminius. Įvedus „art from trash“ (menas iš šiukšlių) „Google“ paieška randa 191 milijoną nuorodų su šiuo raktažodžiu. Filmukai apie tai, kaip pasidaryti kažką iš nebereikalingų daiktų, „Youtube“ surenka milijonus peržiūrų, o ir vaizdelių apie tokius dirbinius – begalė. „Pinterest“ platformoje žmonės dalinasi savo gaminių nuotraukomis. Darbai iš perdirbamų medžiagų stulbina, dažnai nė neatspėtum, iš ko jie pagaminti. Šiukšlių turim tiek daug ir tokių įvairių, kad jos jau tampa gamybine medžiaga.

Sunkiai suyranti plastmasė gali tapti nuostabiais gaminiais: papuošalais, aksesuarais, buityje pravarčiais daikčiukais. Viena pirmųjų mainų veiklų buvo užrašų knygučių gaminimas. Sulčių pakuotės tapo knygelių viršeliu, o nebereikalingi dokumentai, ant kurių vienos pusės ankščiau jau buvo kažkas atspausdinta, virto užrašų puslapiais. Viršelį kiekvienas pasipuošė karpiniais, iš senų žurnalų aplikacijų lipdydamas savo „nulinį herojų“.

Norėdami, praktiškai pademonstruoti, kaip lengvai galima pasigaminti kažką vertingo iš to, kas, atrodytų, yra šiukšlė, graikų komanda visus išmokė kitą senų žurnalų bei laikraščių panaudojimo būdą: iš seno popieriaus jie lankstė dovanų maišelius, kuriais dalyviai pradžiugino vienas kitą, pakuodami į juos smulkutes dovanėles vieni kitiems.

 

„Jokių atliekų“ judėjimas. Gruzinai

Graikai nebuvo vieninteliai, pademonstravę savo išradingumą. Antrąkart panaudoti daiktus skatino ir gruzinai, kurie įsiūbavo savo šaliai skirtą vakarą: norėdamas jame dalyvauti turėjai pasipuošti savo gamybos karnavalinėmis kaukėmis. Aksesuarams gaminti vėl buvo panaudoti sulčių pakeliai. Vakarėlis praėjo įdomiai, daugiakultūriškai ir ekologiškai. Dalyviai buvo vaišinami Churchekhela (čiūčėla – juokėsi lietuviai) – šalies nacionaliniu saldumynu, panašiu į dešrą, bet pagamintu iš riešutų, džiovintų vaisių, miltų ir vynuogių sulčių. Šį skanėstą gruzinai siūlė užsigerti jų šalyje išgaunamu „Borjomi“ mineraliniu vandeniu – kad neapsaltum. Pastebėjimas: gruzinų atvežtas vanduo, nors iš pakuotės mažai skyrėsi, skoniu buvo visiškai kitoks, negu parduodamas Lietuvoje – mažiau gazuotas ir ne toks sūrus.

Prieš pristatydami „Jokių atliekų“ judėjimą (angl. „Zero waste“) gruzinai turėjo knaisiotis internete: ši tema jiems nauja. Pasirodo yra žmonių, kurie sugeba gyventi beveik visiškai nekaupdami jokių atliekų. Taip yra ne dėl to, kad šiukšlių išvežimo sistema pas juos puikiai veikia. Žmonės, propaguojantys jokių atliekų judėjimą, kruopščiau žiūri, ką perka. Jie naudoja gaminius, kaupiančius kuo mažiau šiukšlių. Tarkim, maisto produktus įprasta pirkti sveriamus ir namo nešiesi daugkartinio naudojimo maišeliuose, arba vietoj šampūno plastikinėje pakuotėje renkiesi į popierių suvyniotus kietos konsistencijos kubelius ir panašiai. Taip atliekų ne tik kad nereikia rūšiuoti, jų paprasčiausiai nebūna. Šis judėjimas labai įkvepia kasdienius savo įpročius vertinti kitu kampu.

 

Aplankė Kazokiškių sąvartyną

Kitas, priešingas, pavyzdys, pribloškė dar labiau. Norėdami giliau susipažinti su šiukšlių problema projekto dalyviai aplankė Kazokiškių sąvartyną. Į jį per dieną iš Vilniaus apskrities patenka 60 t neperdirbamų atliekų. Iš viso 2,5 mln. tonų talpinantis sąvartynas pradėtas eksploatuoti 2007 m., o 2026 m. numatoma, kad jis jau bus pilnas. Dalyviai liko pakraupę ir nuo milžiniškų skaičių, ir nuo vaizdo, ir, žinoma, kvapo.

Labai įdomu. Aptarinėjant taršos klausimą išaiškėjo: iš visų projekte dalyvaujančių šalių tik mūsų šalis naudoja depozito sistemą. Taromatai puikiai gerina plastmasinių butelių perdirbimą, ir sumažina šiukšlynų naštą. Tačiau ši praktika kol kas lėtai skinasi kelią Europoje. Smagu, kad mūsų šalis šioje srityje pirmauja.

 

Tarša. Italai

Italų komandai ši tema labai skaudi: šalies pietinės dalies gyventojai labai sunkiai tvarkosi su tarša ir šiukšlėmis. Vienas didžiausių Italijos miestų Neapolis liūdnai garsėja kaip miestas-šiukšlynas. Nuo 2007 m. nerandama vietos šiukšlynui įkurti, atliekos mėtosi tiesiog gatvėse. Kaip kovoti su problema, vis dar nerasta. Aktyviai ieškant vietos sąvartynui tariamasi su Vokietija, kad ši priimtų dalį atliekų. Tačiau tai tik ateities planai, o kol kas miestas skęsta šiukšlėse.

Tuo tarpu šiaurinė Italija kur kas tvarkingesnė. Vienas iš tvarių būdų šiukšlėms tvarkyti – kompostavimas. Šiaurės Italijos daugelis miestų savo maisto atliekas privalo kompostuoti – taip atsikratoma pūvančios šiukšlių dalies, kuri nepatenka į šiukšlynus ir nekuria pavojingų dujų. Čia aktyviai veikia ir rūšiavimo idėjos, žmonės labiau rūpinasi savo aplinka ir nelaukia, kol jais pasirūpins kiti.

Beje, ar žinote? Nuo kitų metų privalomai kompostuoti turės ir didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

 

Alternatyvus gyvenimo būdas. Lietuviai

Lietuviai, kalbėdami apie alternatyvų gyvenimo būdą, pasiūlė išmėginti mūsų jūros kaimynų Švedų išradimą – naują sporto rūšį „plogging“ (nėra tiesioginio vertimo į lietuvių kalbą). Tai susijungiantys trys žmonijai naudingi užsiėmimai – bėgimas, mankšta bei šiukšlių rinkimas. Lakstydamas bei lankstydamasis ir keldamas šiukšles gerini savo bei planetos sveikatą. Projekto dalyviai šį metodą pritaikė baidarių sportui: dalyviai švarino vandenis. Lenkdamasis paimti šiukšlę iš vandens, rizikuoji apsiversti baidarėje: ekstremaliau, bet dėl to tik smagiau.

 

„Erasmus+“ mainai, tai – mokymasis ir bendradarbiavimas

Be abejo, pagrindinis „Erasmus+“ projekto tikslas – bendravimas bei santykio kūrimas. Keturių skirtingų šalių visiškai nepažystami žmonės tapo lyg viena šeima. Projekto dalyviai džiaugėsi itališka virtuve, mokėsi graikiškų šokių, stebėjosi gruzinišku draugiškumu, o liepos 6 d. Antalieptės kaimo šventėje visi kartu giedojo Tautišką giesmę. Viskas kartu derėjo.

Taip ir prabėgo aštuonios projekto dienos, kupinos kasdienių užduočių, kuriose nuolat skambėjo ekologijos akordai. Peržiūrėta daugybė „youtube“ vaizdelių: nuo popieriaus gamybos iš dramblių mėšlo iki tvaraus namo statybos; pasidalinta dešimtimis perdirbimo idėjų. Be to, kiekvieną vakarą buvo skirta laiko savirefleksijai – kiekvienas dalyvis užsirašydavo dienos įspūdžius bei tai, ką naujo sužinojo; kaskart teko atsakyti į du svarbiausius klausimus: ko išmokau ir ką galiu padaryti, kad palengvinčiau Žemės naštą?

Nuolat linksniuojant temas „jokių atliekų, panaudoti antrą kartą arba perdirbti, alternatyvus, gamtai draugiškas gyvenimo būdas, šiukšlės ir tarša“, kiekvienas žingsnis – suvalgytas traškučių pakelis, išgerto vandens buteliukas, išpilama šiukšliadėžė – viskas primena, ką galima padaryti geriau. Juk tai mūsų kasdieniniai žingsniai, kuriais arba padedame, arba kenkiame savo planetai.

Projektą finansavo „Erasmus+“ fondas. Ši veikla yra tęstinio dvejų metų projekto „Jaunimo bazė“, finansuojamo Jaunimo reikalų departamento, dalis. Projekto organizatoriai – „AJC Bazė“, Policijos klubas vaikams ir jaunimui.

 

temainfo.lt

Projekto dalyvių nuotraukos

Užsk. nr. A18-32

 

Straipsnis panašia tema:


Jaunimas dalijasi patirtimi: kodėl svarbu kalbėti apie šiukšles? »

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *