Rokiškio rajono policijos komisariatui apie patėvio dingimą Pandėlio seniūnijos Suvainiškio gyventoja pranešė rugsėjo 7 d.: išėjo D. D. grybauti apie 7 val. ir vis nesirodė.
Po pusantros paros paieškų 74-erių metų grybautoją žmonės pastebėjo einantį Taručių miško keliuku, maždaug už penkių kilometrų nuo namų.
– Labai buvo pavargęs, išsekęs, alkanas, sušalęs. Visą naktį žmogus praleido po egle. Artimieji jį iškart išvežė į ligoninę. – temainfo.ltpasakojo suvainiškietė Regina Simėnienė.
Į Suvainiškį buvo suvažiavę trys Rokiškio rajono policijos komisariato ekipažai, kariškiai, kinologas su šunimi; sraigtasparnis į orą kilo du kartus. Ėjo į girią ir Suvainiškio gyventojai.
Miške pasiklydęs vyras sakė matęs malūnsparnį, bet pats liko nepastebėtas.
Suvainiškis – miestelis pačiame Latvijos pasienyje, gerokai nutolęs nuo Rokiškio: jei važiuotum per Čedasus, iki jo – 25, jei per Pandėlį – apie 40 km. Šio krašto miškai žymūs kraštovaizdžio draustiniu, jame – ir klampoji Suvainiškio pelkė.
– Kaimą supa didžiuliai apie 2 000 ha plytintys Suvainiškio, Roksalos, Taručių miškai. Suskirstyti jie kvartalinėmis linijomis po 30–50 ha. Pasiklydus nereiktų kirsti miško kirtimo linijos, o eiti ja. Be to, kvartalinių linijų susikirtimo vietose yra stulpeliai, ant kurių pažymėti kvartalų numeriai. Jei stulpelių skaičiai eina mažėjančia tvarka, vadinasi, keliauji į šiaurę, jei didėjančia – į pietų pusę. Pasiekus žvyruotą keliuką gali būti tikras, kad juo išeisi iš miško, – paprašytas apibūdinti Suvainiškio krašto miškus temainfo.lt sakė Rokiškio urėdijos vyriausiasis miškininkas Julius Adamonis
– O kaip orientuotis į raistą pakliuvus?
– Žiūrint, ko žmogus bus išėjęs: jei grybauti, – pelkė jo nesuvilios. Aplink Suvainiškį yra puikių pušynėlių – tų kraštų gyventojui neturėtų būti klaidu. Bet jei žmogus paklydo pelkėje, sunku ir rasti jį, ir pačiam iš jos išeiti: suks ratus apie tą pačią vietą.
– Gal miškininkai žino, kodėl raistas taip klaidina, kas vedžioja paklydusį žmogų?
– Negaliu atsakyti. Miške labai sunku eiti tiesiai. Svarbiausia žmogui nesupanikuoti.
– Ar Suvainiškio pelkė paskandintų?
– Ne, bet vasara buvo šlapia – sunku klampoti.
Suvainiškietis išėjo grybauti, bet pasiekęs raisto pakraštį susiviliojo spanguolėmis, o jų šiemet – lyg pažerta. Pakėlęs nuo uogų akis nebesusigaudė žmogus, kur esąs… Būtent raistas jį ir paklaidino.
Rita Briedienė