Į Agluoną, prie paminko „Rex Mindaugus. Regina Marta“

 

– Kur jūsų tiek daug važiuoja? – kupiškėnų klausė Latvijos degalinės darbuotoja.
– Į Agluoną. Liepos 6-oji – mūsų valstybės šventė, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena! – nuotaikingai jai aiškino kupiškėnai.


Pakvietė į Agluoną

Visą 170 km kelią lijo ir, atrodė, kelionės įspūdžiai nebus geri. Taip nemanė tik kelionės organizatorė, kupiškėnams gerai žinoma noriūnietė visuomenininkė Aldona Ramanauskienė, jau bene penktą kartą Agluonoje mininti valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Ji buvo su tais – kunigu dr. Rimantu Gudeliu, dailininku profesoriumi Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje Rimantu Degučiu, latviu dailininku prof. Osvaldu Zvejsalnieksu, kurie prieš penkerius metus Agluonos bazilikos šventoriuje statė paminklą „Rex Mindaugus. Regina Marta“.
– Agluonoje lietus liepos 6-ąją neturi reikšmės, – teigia ji.
Ir dabar A. Ramanauskienė garsina Lietuvai Agluoną, Agluonai – Lietuvą: ji ir pakvietė Palėvenės bažnyčios choristus, vadovaujamus Gintautės Bakanavičienės, folklorinį ansamblį „Kupkėmis“, jo vadovę Almą Pustovaitienę ir šiaip kupiškėnus vykti liepos 6-ąją į Agluoną.


Lietuvius traukia savo karaliaus žūties vieta

Latviai teigia, kad netoli Agluonos, Latgalos žemėje, buvo nužudytas pirmas ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Prieš penkerius metus šiam įvykiui atminti ir buvo pastatytas paminklas Lietuvos karališkai šeimai – Mindaugui ir Mortai (latviai ją vadina Marta). Šalia jų stovi vienas sūnų – Rūklis arba Rupeikis, teigiama, jog jie abu buvo nužudyti kartu su tėvu.
Susirinkusiuosius sveikindamas kunigas dr. R. Gudelis sakė, jog taip ir buvo manyta: 1253 m. liepos 6-ąjai – Mindaugo ir Mortos karūnavimo dienai – paminėti lietuvius trauks šalies karaliaus ir jo sūnų žūties vieta.
Ir tikrai: atvažiavo autobusas, atvežęs vilniečių, uteniškių, molėtiškių, iš visos Lietuvos atkeliavo žmonių savais automobiliais. Iki šv. Mišių vaikštinėjo žmonės po 20 ha šventorių, grožėjosi juo, lipo į apžvalgos bokštą, lankėsi bazilikos suvenyrų parduotuvėlėje, landžiojo požemio labirintais ir dalinosi įspūdžiais.


Kūrė sakralų jausmą

Didingoje baroko stiliaus bažnyčioje šventas Mišias aukojo Brolis Vincentas kapucinas, giedojo Palėvenės parapijos choras. Po Mišių iš suolų pakilo istoriniais sėlių rūbais apsirengę „Kupkėmio“ dainininkai. Neskubėdami ėjo jie link altoriaus, gal ir nenujausdami, kokį sakralų jausmą kūrė. O netrukus bazilikos skliautuose jungėsi ir žavėjo sutartinių stiprūs balsai.
Sveikino lietuvius Daugpilio lietuvių klubo choras, Rėzeknės instrumentinis ansamblis „Excelsus“. Pastarajam šiek tiek nepasisekė: vis nepavyko prijungti elektrinės gitaros. Kol buvo šalinami nesklandumai, prie Mindaugo ir Mortos paminklo lietuviai ir latviai sugiedojo Latvijos ir Lietuvos himnus. Kartu su visais buvo ir Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Mečys Laurinkus. Liepos 6-osios 21 val. jis kartu su kitais signatarais Tautinę giesmę giedojo Medininkuose.
Kas grįžo į bažnyčią, nepasigailėjo: „Excelsus“ – keturi akordeonai, bosinė gitara ir būgnai žavėjo ir populiariais, ir roko, ir klasikiniais kūriniais.


Iš Palėvenės į Agluoną – dominikonų kelias

Ko gero, dažno širdyje Agluona išliks. Šis 1,5 tūkst. gyventojų miestelis, įsispraudęs tarp Agluonos ir Cirišo ežerų, pastarajame turintis Mindaugo salą, o iš miestelio – Mindaugo kelią į Cėsį, saugo istorines žinias ir paslaptis, dominikonų vienuolyno istorijas ir tradicijų pagarbą. Dažnas nesiliauja klausinėti, kas ten per dvaras ant kalvos, kol nesužino, kad tai 1920 m. statyta katalikų gimnazija, kaip mokymo įstaiga veikianti iš šiandien. Miestelyje yra duonos ir karo muziejus. Tikintieji čia plūsta per Žolinę, Marijos ėmimo į dangų dieną, turistai lanko miestelio prieigose esančią Kristaus kalvą.
Kaip teigė kunigas dr. R. Gudelis, prie Agluonos bažnyčios veikęs dominikonų vienuolynas tarnystės pareigomis keitėsi su Palėvenės dominikonais. Istorijos kloduose Agluona Kupiškiui labai pažįstama.
Taigi lietus įspūdžių nė kiek nesumenkino; kai kurie nė nebetraukė skėčių.


Rita Briedienė

Bistrampolio dvaro nuotraukos