Pradžia » Aktualu » Į „Pavasario linksmybių“ apžiūrą važiuos ir skapiškėnai

Į „Pavasario linksmybių“ apžiūrą važiuos ir skapiškėnai

Į „Pavasario linksmybių“ apžiūrą važiuos ir skapiškėnai

Publikavimo data: 2013-11-06

Spalio 24-26 d. Estijos sostinėje Taline, Kumu meno muziejuje, įvyko tarptautinė konferencija „Dainų ir šokių šventės laiko tėkmėje“. Joje dalyvavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijų, nacionalinių UNESCO komisijų, liaudies kultūros centrų atstovai, chorinės muzikos, liaudies šokių, pučiamųjų muzikos, folkloro specialistai. Konferencija ir buvo skirta Baltijos valstybių dainų ir šokių švenčių UNESCO paskelbimo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru 10-mečiui.

Kaip skelbia www.unesco.lt, Dainų ir šokių šventė estams yra tapusi net šeimos tradicija. Jos transliaciją stebi 85 proc. šalies gyventojų. Domėtis švente skatina nacionalinė tradicija, nacionalinės vienybės, bendrumo, priklausomumo jausmas, komunikacija, patirtis, meninė raiška, prestižas; emociniai veiksniai: ritualai, kolektyvinės emocijos, ceremonijos ir lyderių charizma.

Estų literatūros istorikas Reinas Veidemanas pabrėžė sakralumo, nacionalumo, laisvės sąvokas. Šios šventės saviraiška prilyginta magijai, ritualams. Akcentuotas visa apimantis lygybės pojūtis: dainininkai dainuoja ir ploja patys sau. Tuomet lygybė tampa vienybe. Anot jo, Dainų ir šokių šventė gali būti palyginama su religija, kai svarbiausia yra atsidavimas, pasiaukojimas. O dirigento lazdelė po atviru dangumi primena šamanizmą.

Estų vyrų ir moterų vertinimas skiriasi: moterys labiau vertina dvasines šios šventės vertybes, vyrai – prestižą. Visoms kartoms vienodai svarbus dalyvavimas, tačiau esama skirtumų: vyresnė karta daugiau vertina ceremonijas, ritualus, nacionalinių vertybių reikšmę, vidurinioji – meninę raišką, o jauniausia – socialinę, komunikacinę dimensiją, ad-hoc (laikino susiėjimo, pažinties ir išsiskyrimo) emocijas.

Ar tai, kad Baltijos valstybių Dainų švenčių tradiciją UNESCO įtraukė į žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevrų sąrašą, garantuoja jos išlikimą?

Daugiau nei 50 proc. latvių sutiktų, kad šventė būtų įtraukta kaip atskiras dalykas į mokymo programas mokyklose.

Latviai išskyrė du galimus ateities scenarijus: vienas, kai šventė – geras verslo projektas, kurio pagrindinis prodiuseris – valstybės valdžios institucijos; antras, kai ji tampa pagrindiniu socialinio kapitalo kūrėju. Socialinis tyrimas Latvijoje įrodė, kad Dainų ir šokių šventė siejama su pasitenkinimu gyvenimu.

Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa pabrėžė teisinių aktų ir dokumentų svarbą šventės tęstinumui.

2006 m. Lietuvoje buvo sukurta konsultantų sistema, organizuota 880 konsultacijų, kurios padėjo pasirengti Dainų ir šokių šventę.

2007 m. Lietuvoje priimtas Dainų ir šokių šventės įstatymas.

Veikia pasiruošimo šiai šventei programa. Deja, analogiška programa neveikia švietimo srityje.

2008 m. patvirtintas mėgėjų meno grupių kategorijų reglamentas,

2009 m. reglamentuota darbo sąlygų ir atsiskaitymo tvarka kultūros ir meno specialistams.

Lietuvos liaudies kultūros centras kasmet leidžia metodinius leidinius kolektyvams. Įkurtos skirtingų meno žanrų tarybos.

2010 m. patvirtinta mėgėjų meno plėtros strategija.

Su visa atsakomybe, įtampa ir, žinoma, dvasiniu pakylėjimu Lietuva rengiasi 2014 m. Dainų ir šokių šventei „Čia – mano namai“, kuri vyks birželio 28-liepos 6 dienomis.

Kiekviena diena suskirstyta temomis: Ansamblių vakaras, Folkloro diena, Kanklių popietė, Teatro diena, Pučiamųjų orkestrų „Vario audra“, Šokių diena, Dainų diena.

Kaip skelbia svetainė www.dainusventė.lt, Teatro dienos programa „Dyvų dyvai“ skirta lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir Teatro metams paminėti. Visų šalies regionų mėgėjų teatrai vaidins pagal K.Donelaičio hegzametru parašytą didiesiems pasaulio raštijos paminklams prilygstančią poemą „Metai“.

Šios dienos režisierius Valentinas Masalskis, pasikvietęs kompozitorę Nijolę Sinkevičiūtę Kriūnienę ir dailininkę Renatą Valčik, žada nustebinti 1000-ties aktorių minia, į Vilnių susirinksiančia bene iš 70 šalies miestų ir miestelių.

Aukštaitijos regiono mėgėjų teatrai vaidins „Pavasario linksmybes“, Dzūkijos – „Vasaros darbus”, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos – „Rudens gėrybes”, Žemaitijos – „Žiemos rūpesčius”.

Aukštaičiai laukia lapkričio 16 d. Kupiškio rajono Subačiaus mieste vyksiančios suaugusiųjų teatrų, dalyvausiančių “Pavasario linksmybių” dalyje, apžiūros.

Jau parengta šventės dalyvių registracijos suvestinė.

Kupiškėnų sąraše – 23 kolektyvai: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos Jaunimo mišrus choras, Kultūros centro mišrus choras „Bočiai“, folkloro ansamblis „Kupkėmis“, liaudies muzikos kapela „Nostalgija“, jaunių liaudiškų šokių grupė „Šėltinis“, vyresniųjų „Vaivora“, merginų „Račiupėlis“, pagyvenusiųjų „Susiedai“, teatras „Provincija“, pučiamųjų instrumentų orkestras, Meno mokyklos jaunių choras, kanklininkų ansamblis, Adomynės laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jara“, Salamiesčio pagrindinės mokyklos folkloro ansamblis „Vijunytė“, Alizavos pagrindinės mokyklos „Sodėlis“, Noriūnų laisvalaikio centro kapela „Iki ryto“, Salamiesčio laisvalaikio centro liaudiškos muzikos kapela „Dvaras“, Skapiškio kultūros namų liaudies muzikos kapela „Mituva“, vaikų teatro studija „Ku-kū“, mėgėjų teatras „Stebulė“, Skapiškio pagrindinės mokyklos jaunių ir jaunučių šokių grupė, Povilo Matulionio progimnazijos jaunučių liaudies šokių grupė, Kupos pradinės mokyklos lėlių teatras „Rigailio“.

Rokiškėnų – 13: Kultūros centro moterų choras, folkloro ansambliai „Gastauta“, „Saulala“, vaikų „Bitula, liaudies teatras, Rudolfo Lymano jaunių choras „Re Do“ bei trys kanklininkų ansambliai, Pandėlio ugdymo centro Kultūrinės veiklos skyriaus folkloro ansamblis, choreografinės mokyklos liaudiška kapela „Bučkis“, liaudiškų šokių ansamblis „Nemunėlis“, Bajorų kaimo lėlių teatras „Čiz“.

Biržiečių – 18: Vlado Jakubėno muzikos mokyklos jaunių choras, kanklių ansamblis „Untytė“, pučiamųjų orkestras; „Saulės“ gimnazijos mišrus choras, du folkloro ansamblio „Saulala“ kolektyvai; Kultūros centro mišrus kamerinis choras „Viktorija“, mišrus choras „Agluona“, Anglininkų ir Užušilių, Pabiržės – „Žemyna“, vaikų folkloro ansamblis „Dijūta“, suaugusiųjų – „Siaudela“, jaunimo liaudies šokių kolektyvas „Raitytinis“, Boriso Dauguviečio teatras; „Aušros“ vidurinės mokyklos jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas „Aušra“, jaunuolių bei jaunučių liaudies šokių grupės; Vabalninko jaunimo liaudies šokių grupė.

Paslavalio – 27: Vaikų muzikos mokyklos keturi kolektyvai; Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios mišrus choras; Petro Vileišio gimnazijos choras, liaudiškų šokių grupė „Apynėlis“; Kultūros centro mišrus ir tremtinių chorai, liaudiška kapela „Svalia“, Valakėlių skyriaus vaikų folkloro ansamblis, folkloro ansamblis „Rags“, Nairių skyriaus folkloro ansamblis, Raubonių skyriaus „Tatula“, to paties skyriaus vaikų folkloro ansamblis Mikoliškio skyriaus liaudies muzikos kapela „Apynėlis“, Ustukių liaudiškų šokių vyresniųjų grupė „Šaltinėlis“, Vaškų liaudiška kapela, Joniškėlio skyriaus liaudies šokių kolektyvas „Abrūsėlis“, Vaikų ir jaunimo teatro studija, Gintaro Kutkausko teatras, šokėjų grupė „Cosmo“; Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos vaikų folkloro ansamblis „Linelis“, Pajiešmenių pagrindinės mokyklos „Jiešmenėlis“, Narteikių darželio mokyklos „Linelis“ vaikų folkloro ansamblis; Svalios pagrindinės mokyklos jaunučių liaudiškų šokių grupė, Pajiešmenių kaimo bendruomenės pučiamųjų orkestras.

Dainų ir šokių šventėje dalyvaus 45 Panevėžio rajono kolektyvai, 18 – anykštėnų kolektyvų, 34 – zarasiškių, 21 – uteniškių, 7 – ignaliniečių… Gausiausias Kauno rajonas – 27 kolektyvai.

Išviso dalyvauti 2014 m. Dainų ir šokių šventėje užsiregistravo 1648 kolektyvai, arba 35011 dalyvių.

„TEmos“ inform.

Dainų ir šokių šventė „Čia – mano namai“, UNESCO

Komentarai 5 komentarai

  1. Lina parašė:

    Tikrai Dianų šventė yra kažkas labai šeimyniško. Kai žinai, kiek žmonių būna įtraukta į šį renginį negali jo nepamilti.

  2. Antanas parašė:

    Kupiškio rajonas toks mažas, o deda Rokiškį beveik per pus.

  3. Kupi parašė:

    o mūsų teatras „Provincija”?! Vienas pats „Metus” suvaidintų. Ypač žiemos vargus…

  4. Anans parašė:

    Negi tirai Zarasai tiek turi kolektyvių?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *