Irmantas Tarvydis: „Visi rokiškėnai statysime traukinį ant bėgių”

Rokiškio rajono tarybos opozicijos lyderis, UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius, verslininkas Irmantas Tarvydis. temainfo.lt archyvo nuotr.

Pokalbis su Rokiškio rajono tarybos opozicijos lyderiu, UAB „Ivabaltė” generaliniu direktoriumi, verslininku Irmantu Tarvydžiu.

– Sausio 23-oji – trečiadienis – netradicinė diena Rokiškio rajono tarybos posėdžiui. Ar tai susiję su Savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Rancevo atleidimu iš pareigų?

– Taip. Sausio 9-ąją 15 rajono Tarybos narių Savivaldybėje užregistravo prašymą sušaukti neeilinį posėdį, kuriame planuojama pareikšti politinį nepasitikėjimą Savivaldybės administracijos direktoriumi V. Rancevu. Posėdis turėjo būti surengtas per dvi savaites. Sausio 23-oji – paskutinė tokia galima diena. Meras Antanas Vagonis nusprendė apjungti neeilinio posėdžio klausimą su tradicinio posėdžio darbotvarke.

– Ar toks mero sprendimas teisingas?

– Mero vietoje šių posėdžių nebūčiau jungęs. Tegu Tarybos nariai išsisako, pareiškia savo nuomonę nespaudžiami darbotvarkės laiko, pasisakymų limito. Juk įvykis neeilinis – reiškiamas politinis nepasitikėjimas, bus balsuojama. Be to, mero kadencija nesibaigusi, o jis nebeturi daugumos pritarimo. Nebederėtų skubinti sprendimų. Bet meras nusprendė būtent taip – du posėdžius sujungti į vieną.

– Kodėl vis dėlto reiškiamas nepasitikėjimas administracijos direktoriumi V. Rancevu?

– Šis žmogus yra politikos, kuri reikalinga tik kadrams formuoti, šalininkas. Jis pritarė vicemero Egidijaus Vilimo bei jo atstovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas” principui – vadovautis interesais. Demokratija beliko žodinė, o rajono įstaigų vadovų ir eilinių žmonių sprendimus lemia baimė.

– 2017-ųjų rugsėjo 29 d. nepavykus vicemero E. Vilimo interpeliacijai buvo renkami visuomenės parašai po tekstu, kuriuo reikalauta šio žmogaus atsistatydinimo. Surinkta per 1000 parašų, vis dėlto akivaizdžiai pademonstruota rokiškėnų baimė pasirašyti.

– Demokratijos kitoks supratimas. Tikimės, kad žmonės galės laisvai kalbėti. Tie, kurie dirba privačiame versle, ir dabar yra laisvesni. O biudžetinių įstaigų darbuotojus, ypač mokytojus, kaustė baimė: atleis iš darbo, sumažins pamokų. Matėme, kokia nesveika visuomenė. Toks baimės progresavimas – ne į gera. Juk nebeliko galimybės dalyvauti konkursuose geriausiems kandidatams – tik atėjęs į Tvarkos ir teisingumo partiją gali pretenduoti į postą. Šios partijos kandidatai užima VšĮ Rokiškio ligoninė direktoriaus pareigas, laimėjo konkursą į Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos vadovo pareigas…

Prieš porą savaičių A. Vagonis temainfo.lt teigė, jog J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorės pareigas laimėjus Dianai Guzienei jam buvo pareikšta: „Ne tas laimėjo. Susitarinėjate.“ Jis pats vadovavo konkurso komisijai ir už jos sprendimus prisiima atsakomybę. Kaip tai turėtų suprasti visuomenė?

– Respublikos švietimo įstatymas nurodo, jog viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Siekdami, kad mums visiems – ir visuomenei, ir politikams – būtų aišku, ar meras turėjo teisę dalyvauti minėtos komisijos darbe, kreipėmės į Vyriausybės atstovę Panevėžio apskričiai Kristiną Nakutytę ir paprašėme tai išaiškinti. O kol kas D. Guzienės kandidatūros gimnazijos direktorės pareigoms eiti rajono Taryba nėra patvirtinusi.

– Minėtame interviu meras buvo ramus, brandus politikas: seniūnijose – nieko naujo…

– Svarstysime klausimą dėl dalies jų sujungimo. Yra kelios seniūnijos, kuriose gyventojų skaičius tesiekia 500. Kam reikalingos dvi – Rokiškio ir Rokiškio kaimiškoji – seniūnijos? Meras nebeprieštarauja seniūnijų jungimui, bet tai reikėjo daryti atėjus į valdžią. Jau būtume sutaupę labai daug pinigų mokykloms, ligoninei.

– Ligoninėje – irgi nieko naujo…

– Rokiškio ligoninė laukia rimtų sprendimų. Buvo laimėtas projektas, gauta aparatūra. Ir štai pernai gegužę sustabdyta Gimdymo skyriaus veikla. Aš pats Taryboje balsavau dėl to, kad būtų sustabdytas gimdymo paslaugų teikimas. Visus mus įtikino: po metų atidarys ką uždarę. Rajono valdžia nesusivokė, kad uždaro skyrių, vykdantį brangų ES projektą. Dabar iš Rokiškio atimama europietiška įranga, arba –pirkit ją už savo pinigus. Vien ultragarso aparatūra apie 80 tūkst. eurų kainuoja. Naikiname veiklą ir nežiūrime, kas vyksta. Lengva šiandien pasiteisinti – niekas tokių pinigų neturi. Bet kiti bent turi stuburą tokių pinigų neprarasti.

Štai Rokiškio psichikos sveikatos centro direktorius Sauliaus Jasiulevičius pradėjo darbą centrui neturint licencijos. Vyksta teismai, nes Teritorinė ligonių kasa nemoka už centro suteiktas paslaugas. Savivaldybei pakibo dar 80 tūkst. eurų skola. Kaip tai atsilieps rajono biudžetui? Ar to neturi žinoti visuomenė?

Tas „nieko naujo” tėra požiūris į darbą, vadinamą „Gal kaip nors praneš…”

– Kadencijos pradžioje E. Vilimo buvo klausta, ar jis turi nors mažiausią šansą įgyti autoritetą verslo bendruomenėje? Meras A. Vagonis yra sakęs: „Kas man tie verslininkai? Ką toks požiūris lėmė rajonui?

– Esame visuomenės dalis. Bet kuris meras turi tai suprasti: esame gydytojų, ūkininkų, mokytojų, statybininkų, net benamių – jei tokių yra – bendruomenė. Visi privalo jausti turintys valdžią. Meras turi suvokti žmonių interesus, bet tai neįmanoma, kai lieka tik partiečiai. Apie pusė rajono dirbančiųjų – privačiame versle. „Sodros” rodikliai patvirtina, kad 30–40 proc. versle dirbančiųjų atlyginimai didesni nei valstybiniame sektoriuje. Ir didės. Ar gali tai pažadėti darbdavys A. Vagonis?

Rajono valdžia šneka apie užsienio investicijas, bet nesidomi, kaip išplėsti vietinio verslo galimybes. Užsieniečiams, didmiesčių investuotojams kai kurios Rokiškio sąlygos nėra priimtinos: čia mažiau paslaugų, pramogų. Bet mes čia gyvenam, mes čia gimėm ir užaugom, rište prisirišom prie rajono. Tik mūsų valdžia nė nežino, kas plėsis, kas mažės. Nebuvo normalaus bendravimo. Ne tik verslui, bet ir valdžiai turi rūpėti prognozės, kas čia bus po 10 metų.

Užsidarinėja bankai. Planuota uždaryti Rokiškio muitinę. Ačiū buvusiam Seimo nariui Vytautui Sauliui – padėjo mums. Rajono valdžia nė nepakrutėjo. Toks požiūris lėmė daug, bet nieko gero.

– Ar rajono vicemero E. Vilimo atsistatydinimas – staigmena?

– Sausio 16 d. vyko naujos rajono Tarybos daugumos susitikimas buvo su meru. Čia jis pranešė, jog planavęs pareikšti politinį nepasitikėjimą savo pavaduotoju E. Vilimu, bet to neprireikė: vicemeras, užbėgdamas įvykiams už akių, pats parašė atsistatydinimo pareiškimą.

–A. Vagonis viešai skelbė apie E. Vilimo pusės metų imunitetą. Kaip pavyko pakeisti mero nuomonę?

– A. Vagonis du mėnesius aiškino visuomenei, kad pareiškęs nepasitikėjimą vicemeru būtų apkaltintas įstatymų nežinojimu, ir dėl to būtų reiškiamas nepasitikėjimas juo pačiu. Išsiuntėme du užklausimus: vieną – Vyriausybės atstovei Panevėžio apskričiai, kitą – Vyriausiajai rinkimų komisijai. Iš abiejų institucijų atėjo atsakymas, išaiškinęs ir mums, ir A. Vagoniui, – mero galimybės reikšti politinį nepasitikėjimą nereglamentuojamos. Jis tai gali daryti nors ir kas savaitę.

– Meras pats savimi kelia nepasitikėjimą?

– Teisus jis tikrai nebuvo.

– Ar neketinate reikalauti Švietimo skyriaus vadovo Aurimo Laužadžio atsistatydinimo?

– Šią savaitę planuojame su juo susitikti. Kol kas tik tiek galiu pasakyti.

– Kada patikėjote, kad valdančiosios daugumos atstovai ims šlietis prie opozicijos?

– Tikėjimas atsirado vos prieš keletą mėnesių, po praėjusių metų lapkričio tragiškos Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktoriaus Augučio Tymuko ir Jūžintų Juozo Otto Širvydo pagrindinės mokyklos direktoriaus Eimučio Mališausko įvykdytosavarijos, kurioje vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužalotas. Šie du įstaigų vadovai avariją padarė girti.

Jie jau anksčiau buvo pakliuvę į rajono Tarybos ir visuomenės akiratį dėl įvairių vadovavimo pažeidimų. Po audito ataskaitos rajono Tarybos opozicija ir ėmė inicijuoti vicemero E. Vilimo, atsakingo už rajono švietimo politiką, interpeliaciją. Valdanti dauguma nedalyvavo balsavime – balsavo kojomis. O juk tada atleidus vicemerą neabejotinai būtų sudrausminta šių direktorių savivalė. Tragedijos buvo galima išvengti.

Suglumino ir mero, ir dalies valdančiosios daugumos pozicija – savų nusižengimus vadinti smulkiais pažeidimais. Nebuvo imtasi jokių drausminančių priemonių. Po šio įvykio prie opozicijos devynių narių prisišliejo šeši valdančiosios daugumos nariai.

– Šios kadencijos rajono Taryboje tapote opozicijos lyderiu. Specialiai gal to ir nesiekėte, bet vis dėlto įdomu, kokios savybės ar aplinkybės darė Jus lyderiu?

– Buvo sistemingas darbas. Ankstesni politikai dirbdavo tik prieš rinkimus. O mes dirbome visą laiką. Pozicijai tai, ko gero, buvo neįprasta.

– Ar opozicija visada buvo susitelkusi? Ar neteko žmonių raginti, prašyti jų nenuleisti rankų?

– Vieni rodė daugiau iniciatyvos, kiti mažiau. Bet nebuvo tokių, kurie norėtų išeiti.

– O Stasys Mekšėnas?

– Jis nuo opozicijos atsiskyrė kadencijos pradžioje, ir jos darbe nedalyvavo. Tiesa, dabar jis jau tvirtina: „Vyrai, aš su jumis!”

Visi – Stasys Meliūnas, Gintaras Girštautas, Dijana Meškauskienė, Andrius Burnickas, Algis Kazulėnas, Vytautas Masiulis, Virginijus Lukošiūnas, aš pats – esame pakankamai demokratiški, kiekvienas visada galėjome išsakyti nuomonę: kartais priešinga mintis ir lemdavo sprendimą. Prisijungę atstovai sako, kad Tarybos opozicijos susirinkimuose daug daugiau demokratijos, negu valdančioje daugumoje, kur viso rajono likimą sprendžia du-trys žmonės.

– Ar nebus piktumo, pagiežos tiems, dėl kurių elgesio 2016-ųjų vasario 19 d. opozicija paliko posėdį, nedalyvavo tų pačių metų kovo 25-osios posėdyje? Juk buvo daugybė atvejų, kai būdavo pasijuokta iš klausimo, neleista jo užduoti.

– Atsakysiu štai taip: vaisius dar nebuvo subrendęs. Opozicija atvedė prie brandesnių sprendimų. Vieni iš kitų mokomės, priverčiame pasidomėti įstatymais, kaimyninių rajonų darbu. Vyko kūrybinis politinis procesas.

– Meras A. Vagonis teisus sakydamas, kad Antikorupcinės komisijos pirmininkui S. Meliūnui teks kontroliuoti tuos pačius socialdemokratus, tik prisijungusius prie opozicijos. Kaip manote Jūs?

– Dėl Rokiškio kūno kultūros ir sporto centro bei kitų dalykų meras atsirašė. Įrodyti sunku. Svarbu, kad tai nevyktų toliau, kad būtų nustatyta tvarka. Antikorupcija neturi tikslo nubausti, jai rūpi atskleisti, užkirsti kelią galimoms negerovėms. Kiek valdžia leidžia betvarkės, tiek jos ir lieka: jei įmonėje nedraudžiama girtuokliauti, tai ir gers, o situacija dėl to tik prastės. S. Meliūnas labai gerai dirba. Tegu toks jo požiūris ir lieka. Stengsimės kurti mechanizmą, neleisiantį palikti nepastebėtų negerovių. Juk ir žmonės tie patys lieka.

– Ar neatsitiks taip, kad teisuolio kaukę užsidės nauja dauguma? Kaip išsaugoti demokratiją, atvirumą visuomenei – tai, kas ir žadėta rinkimų kovoje?
– Būtų labai skaudu: mirė drakonas, tegyvuoja drakonas… Vis dėlto, prie idėjinių žmonių prisijungė žmonės iš idėjos – neturėtų demokratijai iškilti grėsmė. Baisiau dėl galimų perbėgėlių, kurie ir toliau vadovausis interesais, išsiugdytais principais.

– Ar neplanuojate versti mero?

– Meras išrinktas. Būtų gerai, kad žmogus šiose pareigose turėtų gražių tikslų, bet meras nėra tokia figūra, be kurios rajonas negali apsieiti. Ar bus konfrontacija? Nemanau. Meras nepajėgus sustabdyti procesą. Administracijos direktorius pavaldus Tarybai. Mero teikimu mokyklos direktorius irgi tvirtina Taryba.

Meras – idėjų generatorius, bet, jei to nėra, – ką darysi: Taryba prisiims ir iniciatyvą, ir atsakomybę. Mano toks matymas. Gal meras kitaip supranta.

– Ar pritariate tiems, kurie teigia, kad A. Vagonis kaip politikas taip ir nesubrendo?

– Pirmiausia reikėjo pačiai Tarybai išsijudinti. Sunku būti meru neturint patirties. Imtis vos ne asmeninio vadovavimo ten, kur biudžetas didžiulis, žmonių skaičius – irgi, reikia didelių gabumų. Kauno meras, žinantis, ką reiškia vadovauti keliolikai tūkstančių žmonių, yra vienas dalykas, o A. Vagoniui tai – daug didesnis iššūkis. Be to, turėjusiam nedidelius šansus gerai valdyti rajoną dar buvo primestos politinės patarėjų sutartys. Jo klaida, kad leidosi įtikinamas jas pasirašyti.

– Būtų keista, jei iki šiol nebūtumėte aptarę naujos administracijos direktoriaus kandidatūros…

– Esame aptarę, bet pažiūrėsim kaip viskas vyks. Norėčiau matyti žmogų su stuburu, aktyvų, galinti daryti sprendimus, atsparų.

– Koks šiame virsme buvo spaudos indėlis?

– Informacija buvo perduota neiškraipyta. Spauda nebuvo vienašališka. Gal mažiau indėlio, arba visai jo nebuvo iš „Rokiškio Sirenos”. Bet tai – mano nuomonė. Kiti opozicijos nariai galbūt mano kitaip.

– O Rokiškio visuomenės aktyvumą kaip vertinate?

– Ačiū visuomenei, rokiškėnams. Jie mus informuoja, praneša, kas kam labiausiai skauda. Šiandieninius įvykius lėmė bendras politikų, visuomenės ir spaudos darbas.

– Kokie laukia svarbiausi naujos daugumos darbai?                     

– Mokyklų direktorių konkursai. Jie turi būti maksimaliai skaidrūs. Turime padaryti viską, kad norinčiųjų dalyvauti konkursuose būtų kuo didesnis skaičius. Šiandien visai natūraliai suvokiu, kaip svarbu sumažinti politikos įtaka nepolitinėse įstaigose. Mums reikia gerų gydytoju, gerų mokytojų. Su partijos pažymėjimu jie netampa geresni.

Laiko liko nedaug, vos metai. Turime tikslą suformuoti Rokiškio licėjaus principus, tikslus ir nuostatus. Būtent čia gali atsirasti mokymo įstaiga labai gabiems apskrities vaikams.

Susitelkusi, nekonfrontuojanti rajono Taryba ieškos galimybių tokiai pat tapti ir rajono visuomenei. Visi kartu statysime traukinį ant bėgių, prieš tai atsakingai jam paruošę vėžes.

– Dėkoju Jums už pokalbį.

 

Kalbėjosi Rita Briedienė