Istorinis Kriaunų varpas sujungė žmones į Lietuvos kampanologų draugiją: 2022-uosius draugija siekia paskelbti Varpų metais

Lietuvos kampanologų draugija „Societas campanarum Lituaniae“ – vienintelė tokia Lietuvoje. Ji įkurta Rokiškyje ir jungia šalies varpų tyrinėtojus, varpais skambinančiuosius, varpų fotografus – varpų mylėtojus.


„Rokiškio krašto varpai. XIII–XXI a.“

Beliko vos kelios Rokiškio krašto bažnyčios – Obelių, Aleksandravėlės, bus sugrįžta ir į Kriaunas, – kurių varpai dar netyrinėti. Iš bažnyčios į bažnyčią keliauja varpų tyrinėtojai – meno žinovas mokslininkas dr. Gintautas Žalėnas, Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ prezidentas, Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo valdytojas Leonardas Šablinskas, fotografas, Rokiškio krašto metraštininkas Darius Baltakys, fotografas visuomenininkas Renatas Dūda, draugijos kanclerė Audronė Vainauskaitė. Sužinojęs apie mokslines ekspedicijas, prie draugijos veiklos prisijungė meno istorikas Rolandas Gustaitis.
Varpams tyrinėti buvo gautas Panevėžio vyskupijos vyskupo Lino Vodopjanovo OFM leidimas. Rajone yra 19 bažnyčių. Varpų – apie 30.
Mokslininkas G. Žalėnas aprašys, pateiks mokslinę medžiagą, D. Baltakys ir R. Dūda fotografuoja ir bažnyčias, ir varpus. Tyrimai, įžvalgos, pasakojimai ir nuotraukos suguls į albumą, kurio darbinis pavadinimas „Rokiškio dekanato bažnyčių varpai“. Leidinio tikimasi metų pabaigoje.
– Kai kurios varpinės švarutėlaitės ir saugios, į kai kurias tenka kopti ypač sudėtingai ir atsargiai. Nebesaugus tapo Panemunio bažnyčios varpas. Ir žmonės dėl to nesijaučia gerai: nebebūna „pazvanų“ – skambinimo varpais už mirusįjį… Kampanologai pateikė rekomendacijas ir iniciatyvas dėl varpo sutvarkymo. Jauki ir tvarkinga Salų bažnyčios varpinė: čia jau 40 metų varpais skambina moteris. Panemunėlio bažnyčios varpas skamba, nors ir sužeistas. Jo šukė išsaugota iki šiol, – temainfo.lt pasakojo A. Vainauskaitė.


Rūpėjo mokslininko nuomonė

A. Vainauskaitė gimė ir augo Kriaunose. Ji dirbo Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Kriaunų filale, kai 2013-ieji buvo paskelbti Tarmių, 2014-ieji – Etnografinių regionų metais. Tai skatino kraštotyros veiklą. A. Vainauskaitė ieškojo duomenų apie Kriaunų krašto senąsias sodybas, stogastulpius, kapines, senąją Kriaunų bažnyčią.
2015-ieji. Tuo metu Kunigo švietėjo J. Katelės labdaros ir paramos fondo valdytojas L. Šablinskas telkė mecenatus atkurti Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios dviem varpams. Tuo metu buvo skambinama vienu, nors žymės rodo, kad bažnyčios varpinėje būta trijų varpų. Kėlė rūpestį ir to vienintelio nebeteisingas lingavimo mechanizmas. Norėjosi išsiaiškinti likusio varpo istoriją, ir L. Šablinskas kreipėsi į mokslininką Gintautą Žalėną, varpų žinovą.
Su mokslininku į Rokiškį atvyko nuolatinis jo palydovas, kaunietis varpų fotografas R. Dūda, su jais atvyko ukmergiškis visuomenininkas Romas Petras Šaulys, tuo metu ir iki šiol besirūpinantis, prižiūrintis senus Veprių varpus, mecenavęs naujus bei skambinantis jais. Tyrinėtojų planuose buvo ne tik Rokiškio bažnyčia: buvo suplanuota aplankyti Jūžintų bažnyčią, jos vienuolių celes. Tuomet mokslininkas G. Žalėnas ir buvo paprašytas apžiūrėti Kriaunų varpą.

Mokslininkas Gintautas Žalėnas



Kriaunų varpas tapo paslaptimi

– Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčios varpinėje jau daugelį metų skambinama varpu, kurį 1853 m. Kriaunų parapijai dovanojo Kriaunų dvarą valdęs Alfredas Romeris – vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų, talentingas portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, pirmasis Lietuvos kraštotyrininkas. Kokių istorinių atradimų gali būti varpinėje, niekas nenuspėjo… – pasakojo A. Vainauskaitė.
2015 m. spalio 15 d., suderinus su kunigu, zakristijonas atrakino varpinę: tuomet ir išaiškėjo, kad varpas ne vienas. Anot A. Vainauskaitės, mokslininkas G. Žalėnas pripažino, jog ir plika akimi matyti – virvelinės puošybos, be jokių įrašų varpas labai senas. Kiekvienam varpui būdingas vardas, ornamentika, gi šis neturi jokių ženklų. Mokslininkas nuėmė žymenis. Nustatyti jo amžių buvo galima tik lyginamuoju būdu – radus atitikmenis. Mokslininko žiniomis, tokie varpai, siekiantys pagonybės laikus, buvo užkasti Ukrainoje. Varpas gali būti pagamintas XIII–XVI amžių sandūroje.


Suskamba skaidriais, stipriais dūžių garsais

– Kai ilgai tylėjusiu senuoju Kriaunų varpu paskambino tyrėjus lydėjęs tuometinis zakristijonas Povilas Stakys, kriauniečiai sukluso: jie atpažino, kad skambinama ne A. Romerio varpu. Senojo, ilgai tylėjusio varpo garsas ypatingas. Pats varpas sveria apie 90 kg. Jis nėra didelis, bet storos jos sienelės suskamba skaidriais, stipriais, toli sklindančiais dūžių garsais, – pasakojo A. Vainauskaitė.
Apie atradimą buvo pranešta Obelių, Aleksandravėlės ir Kriaunų parapijos klebonui Laimonui Nedveckui.
Atradimas buvo sensacingas, bet atsitiko taip, kad Kriaunų varpas tapo paslaptimi: bijota, kad apie jį pasklidus žiniai, jis iš varpinės gali dingti. Nei spaudai, nei visuomenei apie jį nebuvo kalbama.


Garsas apie Kriaunų varpą – po visą šalį

2016-ųjų rugpjūtį A. Vainauskaitė sulaukė skambučio: nebėra varpo! Ji pranešė seniūnui. Varpas nedingo, tik net istorinio fakto atradėjams nieko nežinant buvo nuimtas ir išvežtas saugoti į Obelių laisvės kovų istorijos muziejų.
– Tada jau važiavome į Obelius lankyti varpo. Iki šiol esame tikri – varpas turi grįžti į Kriaunas, – sakė A. Vainauskaitė.
Kriaunų varpo garsas sklido po visą šalį. 2018 m. į draugijos valdybos pirmininką Gintautą Žalėną kreipėsi režisierius Dalius Abaris, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga filmavęs 100 svarbiausių Lietuvai varpų, įrašęs jų gaudesį ir atkurtos Lietuvos šimtmečiui sukūręs kompoziciją „Gloria Lietuvai“. Ji Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo atlikta kartu su Lietuvos simfoniniu orkestru. Į teatrą buvo nugabentas ir gyvai skambėjo Kriaunų varpas. Prie jo fotografavosi net šalies prezidentai, ambasadoriai ir kiti garbingi asmenys. Rodos, tai ir buvo vienintelis džiaugsmas – Kriaunų varpas tapo labai žinomas.
Šiuo metu kriauniečiai siekia, kad varpas grįžtų į Kriaunas. Parengtas projektas Norvegijos fondams, kreiptasi į rajono VVG.


Varpas – daugelio sričių pažinimo objektas

Rengiant kraštotyros ekspedicijas po Rokiškio krašto bažnyčias susibūrė įvairių sričių žmonės, besidomintys varpais. Taip L. Šablinskui kilo mintis sujungti šiuos žmones į draugiją, o būstinę įsteigti Rokiškyje.
2017 m. buvo įkurta visuomeninė Lietuvos kampanologų draugija „Societas campanarum Lituaniae“. Draugijos tikslai – talkinti paveldosaugininkams ir bažnyčiai moksliškais varpų tyrinėjimais: fiksuoti jų būklę, sudaryti varpų registrą, tvarkyti skambinimo mechanizmus, konsultuoti naujų varpų įsigijimą ir, žinoma, skatinti muzikavimą varpais ir karilionais, supažindinti visuomenę su išskirtine varpų verte.

Draugijos steigiamasis posėdis


Draugija nėra gausi, tačiau jos narių – istorikų, menotyrininkų, inžinierių, kraštotyrininkų, fotografų – interesai aprėpia visus varpo kultūrologinius bei technologinius aspektus.
– Varpas – daugelio sričių pažinimo objektas: tai ir menotyra, religijotyra, istorija, muzika, akustika, ornamentika, literatūra. Taip ir atsitiko: į draugiją jungėsi ir muzikologas Kazimieras Arvydas Karaška, karilionieriai Raimundas Eimontas, Austėja Staniunaitytė, kuri Lietuvoje vienintelė karilionierė moteris. Tarsi daug varpų susijungė į vieną darinį, – pasakojo A. Vainauskaitė.

Austėja Staniunaitytė


Draugija plečiasi

Į draugiją įsiliejo gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, profesorius Libertas Klimka, vertėja Vijolė Arbas – architekto Edmundo Arbo-Arbačiausko ir rašytojos Alės Rūtos dukra, kurią, iki Nepriklausomybės gyvenusią už Atlanto, noras pažinti savąją tautą atvedė į Lietuvą.
Svarbi figūra draugijoje – dr. Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus mokslinė darbuotoja.
Draugijos nariais tapo ir ją remiantieji verslininkai Lidija Galvanauskienė, Pranas Blažys.
Pirma draugijos Garbės nare tapo dailės istorikė, kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Gražina Marija Martinaitienė.
Viena iš draugijos veiklų – rengti kampanologines ekspedicijas ne tik Lietuvoje – taip pavyko rasti bendraminčių Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje.
2018 m. rugpjūčio 25 d. Gdansko rotušėje iškilmių metu Lietuvos kampanologų draugija suteikė draugijos Garbės nario vardą Lenkijos kampanologų guru prof. Krzysztofui Maciejui Kovalskiui.

Ceremonija Gdanske


Draugijos bičiulių susitikimai

Tais pačiais metais draugija gavo Prancūzijos Ronos Alpių karilionierių asociacijos prezidento Jean Bernard Lemoine kvietimą į Prancūziją. Oskaro Milošo draugija organizavo atkurtos Lietuvos šimtmečio paminėjimą. Renginį pagerbė ir jame dalyvavo Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje vadovas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Andrius Krivas, ambasados atstovai, Taninges miesto meras Yvesas Lauratas, vicemeras Fernandas Deschampsas bei miestelėnai.
Renginio metu Lietuvos kampanologų draugija Garbės nario vardą suteikė garsiam Prancūzijos karilionieriui J. B. Lemoine – Ronos Alpių regiono kariliono asociacijos prezidentui, Lyono miesto kariliono mylėtojų draugijos administratoriui, Prancūzijos kampanologų draugijos direktoriui, Taninges miesto Varpų muziejaus kuratoriui.
Šių metų birželį buvo planuota draugijos narių kelionė į Prancūziją, į kampanologų dienas, kuriose kviečiamos dalyvauti Lietuva, Prancūzija, Portugalija, Šveicarija. Jau yra žinoma, kad renginys nukeltas į 2022-uosius.


Draugijos veikla tęsiasi

Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ veikla tęsiasi. 2019 m. gruodžio 8 d. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje buvo pašventinti du varpai, į Rokiškį atkeliavę iš Italijos Agnone miestelio seniausios pasaulyje varpų liejyklos ir ketvirtos pagal senumą pasaulyje šeimos įmonės, atstovaujančios Šventajam sostui ir jau 1 000 metų priklausančios Marinelli šeimai.


– Iš kur jūs? Kur tas Rokiškis? – klausė varpų liejikai, sakę, kad į Rytus jų užsakovų geografija tęsiasi tik iki Varšuvos. Bet jau nuvykus trečią kartą, ant sienos pamatėme kabant Rokiškio herbą. Pasiūlė ir ant varpo išlieti mūsų miesto herbą. Varpai dar neįkelti: laukia didžiulis įvykis ir nemenkas iššūkis, – įspūdžiais dalinosi A. Vainauskaitė.
Šiuo metu draugijos užduotis – nufotografuoti visus Rokiškio krašto dekanato bažnyčių varpus, susisteminti mokslinę medžiagą apie juos ir išleisti leidinį, reprezentuojantį Rokiškio kraštą.
Kitas svarbus darbas draugijos veikloje – ruošiama medžiaga Seimui dėl 2022 metų paskelbimo Varpų metais.


Rita Briedienė
Lietuvos kampanologų draugija „Societas campanarum Lituaniae“ nuotraukos