Pradžia » Aktualu » Jaunieji miško bičiuliai kurs paukščių lizdus

Jaunieji miško bičiuliai kurs paukščių lizdus

Publikavimo data: 2016-04-11

Rokiškio miškų urėdija primena: organizuojamas Jaunųjų miško bičiulių meninio meistriškumo konkursas „Stilizuotas paukščio lizdas 2016″. Jį skelbia Generalinė miškų urėdija.

Šio konkurso idėja – skatinti jaunuosius miško bičiulius kurti iš samanų, šakų, medžio tošies ir kitų laikui pavaldžių, natūraliai suirstančių medžiagų. Jos autorius – didžiausias šalyje šios meno rūšies autoritetas, floristas Marijus Gvildys, pasaulyje garsaus žemės meno kūrėjo šveicaro Peterio Hesso mokinys, festivalio „Land Art Raudondvaris“ sumanytojas ir organizatorius.

Jaunieji miško bičiuliai skatinami patyrinėti mišką, įdėmiau pažvelgti į šalia egzistuojantį grožį: susukti kažką panašaus į pempės lizdą iš karklų ar surišti gūžtą iš tošies, sukrauti iš akmenų, išdėlioti iš šakų, kelmų ar kupstų.

Kaip žinia, paukščių lizdai būna trejopi: atviri, uždari, pusiau atviri, lizdo anga gali būti ir apvali, ir pailga. Lizdo išvaizda ir jo įrengimo būdas yra būdingi paukščio rūšies požymiai. Galima kurti dubenėlio formos lizdą, kokius suka smulkūs giesmininkai; esama ir kūgiškų, piramidės formos lizdų. Susukti ant žemės, medžiuose kabantieji, įpinti į šakas lizdai būna rutuliški, nupjauto rutulio, kiaušinio retortos pavidalo, su įvairiose vietose įrengtomis landomis.

Unikalus remezos lizdas primena kabantį lopšį, veltinį lizdą. Kas nelinkęs tokiam kruopščiam darbui kaip remezos patinėlis, galima gaminti plokščią lizdą, kokius krauna plėšrieji paukščiai, didieji baubliai, laukiniai karveliai. Tai gruboki, be sienelių, kartais ir visiškai be įdubimo, be gūžtos, nesudėtingi statiniai.

Galima imituoti kregždžių lizdą. Negrabūs, netvarkingi yra karvelių keršulių, nendrinių lingių, juodųjų žuvėdrų lizdai. Pats didžiausias – gulbės, o mažiausias – ežerinės nendrinukės lizdelis.

Vilniaus urėdija išskyrė vietos skulptūrų ekspozicijai: bus kur stilizuotus lizdus ir paguldyti, ir pakabinti. Kadangi Sudervėje, ekspozicijai parinktoje erdvėje, yra ir vandens telkinys, galima kurti plaukiojančių paukščių namus. Jie – vieni iš įdomesnių. Tokius plūduriuojančius lizdus krauna ausuotieji ir rudakakliai kragai, upinės žuvėdros. Ausuotojo krago lizdas – tarsi aisbergas: vandens paviršiuje kyšo tik maža jo dalis. I

Inkilėlių kalti tikrai nereikia.

Iš natūralių miške, gamtoje esančių medžiagų, siūloma sukurti stilizuotus paukščių lizdus, kurie, Sudervėje profesionaliai sukomponuoti, bus grąžinti gamtai jau kaip žemės skulptūros.
M.Gvildžio teigimu, žemės menas turi skatinti ekologiją, kurti traukos vietas bendruomenėms ir svečiams.

Pirmasis konkurso etapas miškų urėdijose vyks iki balandžio 18 d.

 

Parengė Žilvinas Buivydas

temainfo.lt archyvo nuotr.


Komentarai 3 komentarai

  1. Gandrė parašė:

    Kupiškis tokių meistrų neturi.

  2. lol parašė:

    tai jie miskininkai ar menininkai? 😀

  3. Povas parašė:

    Ech…visu galu meistrai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *