Pradžia » Aktualu » Jei vyksta tokios šventės kaip „Kuc kuc Kamajuos“, vadinasi, Kamajų Respublikoje gyventi gera

Jei vyksta tokios šventės kaip „Kuc kuc Kamajuos“, vadinasi, Kamajų Respublikoje gyventi gera

Publikavimo data: 2019-10-17

Rimo nurimo 36-oji Rokiškio rajono „Kuc kuc Kamajuos“ šventė, pažymėjusi ir Kamajų Respublikos 119 metines. Kaip sakė Vytautas Vilys, Kamajų Respublikos Prezidentas, tai neįtikėtinos bendrystės, susitelkimo, paprasto žmoniško draugiškumo, gražių iniciatyvų, saviraiškos ir jaukių kultūrinių renginių trys puikios rudens dienos.


Sužavėjo siūlų verpėja

Kaip jau rašė temainfo.lt, šventės penktadienis dėmesį skyrė tinklinio, šaškių ir šachmatų rungtynėms bei automobilių orientacinių varžybų emocijoms.
Šeštadieninė „Kuc kuc Kamajuos“ šventės dalis – Anykščių rajono Kunigiškių kaimo menininkės Alionos Novos paroda ir edukacinės debesų siuvinėjimo dirbtuvės Kamajų bibliotekoje – sužavėjo Kamajus ir miestelio svečius. Tie, kas buvo susitikime su ja, dalinasi įspūdžiais dar ir šiandien.
A. Nova vis labiau žinoma kaip verpėja mėlynais plaukais, rateliu verpianti siūlus, kokių nebepakartotų net pati. Iš įvairiausių siūlgaliukų ji velia pluoštą, kurį vėl suverpia į vientisą siūlą. Jo užtenka šalikui ar kepuraitei, bet jei pritrūktų, tokio nebegausi: nebesurinksi tokių pat siūlų likučių, nebesuvelsi tokio pat pluošto, nebesuverpsi tokio pat siūlo – tame ir jo, ir gaminio unikalumas.
Apie siūlus A. Nova gali kalbėti daug ir labai įdomiai.
– Kartais aš galvoju, kas man labiau patinka – siūlai ar mezgimas? – prisipažįsta ji.
Išsidėliojusi gal 20 kortelių, ant kurių – pluošto pavyzdžiai, Aliona pasakoja, kuo ypatingas gali būti natūralaus ir sintetinio, vilnos ir šilko pluoštų deriniai, kas siūlui suteikia ypatingo švelnumo, kas jį standina ar daro puresnį… Alionos siūlas sukuria gaminio faktūrą – nė raštų nebereikia. Savo siūlus ji vertina trumpai ir paprastai:
– Jie labai gražūs.
A. Novos verpimo ratelis – naujas, sakytum, plokštesnis nei senovinis. Prieš sėsdama prie jo ji nusiavė batus: basos kojos mynė verpėjai įprastą ritmą ir suko ratelį, jau įgudę pirštai tolygiai pešiojo vilną ir vijo siūlą. Naujas jos verpimo ratelis pagamintas senosios verpimo patirties pavyzdžiu. Verpėja sakė bandžiusi verpti ir muziejiniu rateliu, bet – ne tas. 
Alionai malonus šis užsiėmimas ir tuo, kad yra labai draugiškas aplinkai. Kas yra siūlų likučiai? Tik šiukšlės, o suvelti ir vėl suverpti jie tarnauja Alionos kūrybai – pavyzdžiui, mėlynos spalvos visokių atspalvių kepuraitei, neįtikėtinų spalvų derinių šalikėliui ar siuvinėtiems šmaikštiems debesų peizažams…


Priešpietė – Kamajų vaikams

Priešpietė buvo skirta vaikams. Antano Strazdo gimnazijos salės scenoje su Kamajų vaikais bendravo švenčių organizavimo komanda „Linksmasis lagaminas“. Vaikai iš ilgų balionų rišo figūrėles, pasidavė tapybai ant rankų ir veido, žaidimais mokėsi vaidybos, scenos judesio. Daugiau nei valandos renginys neprailgo ir tėvams: jie sėdėjo salėje ir su didžiausiu dėmesiu stebėjo scenoje žaidžiančius savo vaikus.
Kitaip klostėsi senovinio kylos žaidimo reikalai: nesiliovė lietus, todėl nebuvo ir kam žaisti. Tarp renginių ir lietaus nutaikę momentą paprašėme svečio, Kauno rokiškėnų klubo prezidento Arvydo Matuzonio pademonstruoti žaidimą. Tiesa, svečiu jis savęs nevadina: jo giminė Kamajų krašte siekia XVIII amžių, jo šaknys – senasis Rūdžių kaimas.
Kamajų Respublikos Prezidentas V. Vilys netruko rasti vaikų senovinės kylos demonstracijai.
Reikia dviejų nedidelių akmenų. Jie guldomi vienas nuo kito 10 cm atstumu ir vadinami „namais“. Priešais „namus“ – 10×80 m laukas. Būtina turėti, kaip aiškinama tarmiškame apraše, „apie 60–100 cm ilgią lazdą ir apie 30 cm pagalioką“. Taisyklių ir subtilybių daug, bet esmė – nuo akmenų arba iš delno lazda kuo toliau priešininkui mušti „pagalioką“, šis jį turi sugauti ir atmesti atgal per lazdos ilgį arba storį – nelygu, kokia užduotis. Trečioje užduotyje jokiu būdu negalima gaudyti: išsiblaškęs sugausi, sudeginsi pinigus. Taškai-pinigai skaičiuojami iki 2 000. Viskas sudega ir tuomet, jei priešininko numuštas ar per pačių neatidumą „pagaliokas“ nuslysta tarp akmenų…
Tapo labai akivaizdu: kad nenusidaužytum pirštų, reikia didelio įgudimo „pagaliokui“ gaudyti.


Poezijos, muzikos ir kino renginiai

Kamajų bendruomenės centre rinktasi į poezijos ir muzikos renginį, „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Kunigo, poeto Ričardo Mikutavičiaus kūrybą skaitė aktorė, diktorė Dalia Stonytė, o Johano Sebastiano Bacho, Balio Dvariono, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūrinius atliko pianistė Živilė Karkauskaitė, fleitistas prof. Valentinas Gelgotas, kompozitorius, prof. Mindaugas Urbaitis.
Netrukus čia pat pilnutėlė salė klausėsi ansamblio „Kuolinga“, vadovaujamo Rimantės Bieliavskienės, romansų.
Gimnazija kvietė į režisierės Ramunės Rakauskaitės filmo „Kelias namo“ peržiūrą. Tai šiemet debiutavęs dokumentinis filmas apie pirmas Amerikos lietuvių patirtis grįžus aplankyti sovietinę Lietuvą. Filme – Kamajų krašte savo šaknis palikusi Alė Rūta, jos dukra Violė Arbas, anūkas Kimu Arbas…
Susitikime dalyvavo pati režisierė R. Rakauskaitė, rašytojos Alės Rūtos dukra Violė, išraiškinga, hipiška, kritiška ir labai miela bendrauti.
Lietuvoje pirmą kartą V. Arbas lankėsi 1987 m. Atvažiavo čia kartu su tėčiu, architektu Edmundu Arbo-Arbačiausku ir 15-mečiu sūnumi Kimu. Filmas „Kelias namo“ ir pasakoja apie tai, kokią Lietuvą matė karo negandų iš jos išvarytieji, kaip juos, čia sugrįžusius, vertino tėvynainiai, o ir Amerikos lietuviai, nepakantūs už tai, kad veržtasi lankyti okupuotos Lietuvos.


Kupiškyje lankėsi du kartus

Lietuvai atgavus nepriklausomybę V. Arbas atvažiavo čia gyventi: 1991 m. sausio 13-ąją ji stovėjo prie televizijos bokšto. A. Arbas – iš tų, kurie stebisi ir piktinasi daugeliu dalykų, bet išnaudoja kiekvieną galimybę keliauti po Lietuvą ir grožėtis ja. Su sūnumi Kimu ji lankėsi ir Kupiškyje.
– Jauno žmogaus pasiteiravome, ką čia jis siūlytų pamatyti, kur galėtume pavalgyti? Sakė, jog žiūrėti čia nėra kažin ko, o pavalgyti patarė už miesto, degalinėje. Nuvažiavome, pavalgėme, bet į Kupiškį nebegrįžome. Nėra ką žiūrėti. Ir štai ekskursijoje kliaudama po Aukštaitijos bažnyčias vėl apsilankiau Kupiškyje. Buvau sužavėta: apie Kupiškio bažnyčios didybę galima kurti filmą. Labai gražus ir pats miestelis, jo parkas… O juk taip ir būtų likusi žinia – nėra ką Kupiškyje žiūrėti. Man vėl čia sugrįžti norisi, – gurkšnodama kavą pasakojo V. Arbas.
Prezidentas V. Vilys pritarė: Kamajams „Kuc kuc“ šventė labai svarbi dėl gerų atsiliepimų ir apie Kamajų Respubliką, apie šventę, jos organizatorius.
– Jei tokie renginiai vyksta, vadinasi, ir žmonės čia nenuobodūs, čia galima kurtis, gyventi, – kalbėjo Prezidentas.


Kultūros piligrimų kryptys

Kamajų bažnyčioje buvo atidaryta paroda „Kultūros piligrimų kryptys – Rokiškio kraštas“. Stenduose – atskiros piligriminės stotys, į maršrutą sujungtos 192 km kelyje. Maršrutas, kelią pradėjęs Panemunėlyje, kur tarnavo švietėjas kunigas Jonas Katelė, veda į Salas, Kamajus, Jūžintus, Bobriškį, Rokiškį, Onuškį, Suvainiškį ir Panemunį.
Rokiškyje siūloma aplankyti ne tik Šv. Mato evangelisto bažnyčią, bet ir 14 stočių Kalvarijų kompleksą, Rokiškio krašto muziejų, saugantį 1,5 tūkst. dievdirbio Liongino Šepkos dirbinių, unikalią prakartėlių ekspoziciją. Rokiškis padės pažinti čia gimusio rabino Šmuelio Aba Sniego, Lietuvos kariuomenės žydų kapeliono, dalyvavusio Vokietijoje rengto pirmo pilno Talmudo leidime, paskelbtame Europoje po Holokausto, gyvenimo istoriją.
Šis projektas – Rokiškio rajono Vietos veiklos grupės (VVG) labai savitas ir turintis stiprios potencijos sudominti visą Lietuvą realizuotas sumanymas. Beveik kas sekmadienį projekto rengėjai, patys tarsi piligrimai, keliauja maršruto keliais, bažnyčiose susitinka su vietos gyventojais, pasakoja apie projektą, apžvelgia svarbiausias rokiškėniško piligrimystės kelio stotis. Kamajuose apie jas pasakojo VVG pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, o istorikas G. Kujelis skaitė pranešimą apie Kamajuose Dievui ir žmonėms tarnavusį poetą, kunigą Antaną Strazdą, palaidotą šio miestelio kapinaitėse.
Beje, prieš 2018-ųjų „Kuc kuc Kamajuos!“ ant A. Strazdo kapo buvo atidengta metalinė lentelė. Kaip tuokart temainfo.lt sakė bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygėlienė, didžiulis antkapis lenkišku užrašu pagaliau įgijo ir mažytį lietuvišką rašytinį šaltinį – metalinėje lentelėje surašyti svarbiausi A. Strazdo gyvenimo bruožai. O šiemet bendruomenė teikė VVG projektą bažnyčios koplytėlėje įrengti A. Strazdo muziejų.
Piligrimų maršrutas veda į 20 kultūrinių objektų, suteikia galimybę pažinti krašto iškiliausias dvasininkijos istorines asmenybes – A. Strazdą, J. Katelę, dievdirbį L. Šepką, rabiną Š. A. Sniegą, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą kunigą Vladą Mironą, vyskupus Antaną Deksnį ir Juozą Tunaitį…
Kol kas sunkoka šį piligriminį kelią įveikti pėsčiomis: pakeliui pasigesi nakvynės namų ir maitinimo įstaigų. Tačiau tie, kurie yra keliavę 1 000 km per Šiaurės Vakarų Ispaniją besidriekiančiu keliu į pasaulio piligrimų centrą Santjago de Kompostela, sveikina projekto rengėjus, padariusius pradžią dvasingumu patraukliai kelionei; o keliautojų gausumas gali nurodyti ir namudinio ar smulkaus verslo kryptis.
Kamajų bažnyčioje koncertavo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras „Ave Verum“, vadovaujamas Vydmanto Ruzgo.


Šeštadienio vakaro tradicija

Gimnazijos vaikų ir jaunimo koncertinė programa, sportinių renginių nugalėtojų apdovanojimai, šventinių renginių organizatorių įvertinimas – šeštadienio vakaro tradicija.
Buvo apdovanoti automobilių orientacinių varžybų „Kas? Kur? Kada?” nugalėtojai, dovanos įteiktos šių varžybų idėjos autorei, Kamajų bendruomenės pirmininkei J. Vygėlienei ir užduočių rengėjai Irenai Davainytei, Kamajų protų mūšio klubo narei.
Buvo apdovanoti automobilių orientacinių varžybų „Kas? Kur? Kada?” nugalėtojai, dovanos įteiktos šių varžybų idėjos autorei, Kamajų bendruomenės pirmininkei J. Vygėlienei ir užduočių rengėjai Irenai Davainytei, Kamajų protų mūšio klubo narei.
Ant scenos lipo ir tinklininkai – Jūžintų komanda „Trikampis“, dusetiškiai ir Jūžintų „Turbo Puška“.
Už penktadienio salės tinklinio bei šeštadienio krepšinio rungtynes buvo apdovanota A. Strazdo gimnazijos kūno kultūros mokytoja Rita Merkienė.
Šeštadienį dėl pergalės kovojo keturios krepšinio komandos. Apdovanojimų vakare Kamajų Respublikos Prezidentas V. Vilys aukso medaliais papuošė Kamajų komandą. Prezidentas net atsisakė teikti apdovanojimus, kol ant scenos nesusirinko visa komanda nugalėtoja. Iškovotą taurę čempionai padovanojo mokytojai R. Merkienei.
– Už jūsų laiką mums! – sakė jie.
Antrą vietą krepšinio varžybose pelnė Kalvių, trečią – Salų komandos.
Apdovanoti buvo šaškių ir šachmatų rungtybuų nugalėtojai suaugusiųjų bei vaikų kategorijose.
O jau tada – „Bernužėlių“ koncertas, diskoteka su DJ ir fejerverkai.


Į Kamajų turgų svarbu nepavėluoti

Didysis „Kuc kuc Kamajuos“ turgus prasideda 8 val. Nuolatiniai šventės lankytojai stengiasi nepavėluoti – spėti nusipirkti senojo kepimo amato puoselėtojos Jūratės Pūslienės tautinio kulinarinio paveldo duonos. Jūžintiškė Ona Giriūnienė prekiavo keptiniu alumi, irgi įrašytu į Lietuvos tautinį paveldą.
Naminių lašinių ar kumpių kažin ar begausi. Kaip sakė jūžintiškiai, ką čia meluoti (!?) – mėsą jie perka, patys ją sūdo ir rūko – per pastaruosius metus Lietuva išpjovė net veislines kiaules.
„Baronkų“, sūrių, lašinių kvietė Panemunėlio bendruomenė, kareiviškos košės – kamajiškiai, mokytis kepti šakočio, 2018-aisiais pripažinto šimtmečio produktu, – Laimutės Sadauskienės įmonės, įsikūrusios Juodupėje, kepėjai, karšto kopūstų ir mėsos šutinio – Aukštakalnio, ypatingo skonio šiurpės – Anykščių rajono Leliūnų bendruomenės.
Per 100 prekiautojų suvažiavo į „Kuc kuc Kamajuos“ šventinį turgų. Čia – saldumynai ir rudens derlius, duonos, pieno ir mėsos gaminiai, suvenyrai, tekstilės grožybės, papuošalai, tautodailininkų kūriniai, vaismedžių, vaiskrūmių ir dekoratyvinių augalų alėja.


„Arbotą“ pilstė gimnazistai

Kaip jau rašėme, šiemet vėl pakvietė senoji „Kuc kuc Kamajuos“ šventės „Arbotinė“. Šįkart čia įsikūrė A. Strazdo gimnazijos Verslumo būrelis, vadovaujamas mokytojų Genovaitės Povilonienės ir Gražinos Balčiūnienės. Gimnazistai – Nedas Zubauskas, Justas Tervydis, Augustė Dirdaitė ir Evelina Lašaitė – prekiavo vaistažolėmis, supilstytomis į pačių pagamintus maišelius. Ant jų prilipintas lapelis, charakterizuojantis siūlomą vaistinį augalą. Čia pat galėjai išgerti čiobrelių, mėtų, raudonėlių ir kitų natūralių arbatų, nusipirkti mokinių gamintų saldumynų. Šventės prisiminimui Verslumo būrelis siūlė puodelių su „Kuc kuc Kamajuos“ šventės atributika.
Yra tradicija „Arbotinėje“ rengti dailės parodą. Šįkart įstaigėlės sienas puošė Giedriaus Mikalkevičiaus, vos prieš savaitę pradėjusio dirbti Kamajų seniūnijos seniūno pavaduotoju, tapyba.
O bendruomenės namuose prasidėjo edukacija su Birutės Dapkienės pomėgių studija. Ilgas stalas netuštėjo: tapybos besimokantieji keitė ir keitė vieni kitus. Vaikai ir suaugusieji mokėsi piešti ant drobės. Sakytum, – paprasčiausi potėpiai, brūkštelėjimai teptuku, ne iškarto aiškūs, kas iš to gausis. Ir netikėtai imdavo ryškėti ramaus ežero peizažas, gėlių laukas, miesto vaizdas… B. Dapkienė, vis palinkdama prie kiekvieno, mokė pajausti akvarelės stebuklą.


Už nuopelnus Kamajų Respublikai

Šv. Mišiose vargonavo Justinas Šapola. Po Mišių paskubomis – į A. Strazdo aikštę, prie šventinės scenos, kur prasisdeda ordino „Už nuopelnus Kamajų Respublikai“ teikimas – „Kuc kuc Kamajuos“ kulminacija. Juos pelniusius žmones į sceną kvietė Respublikos Prezidentas V. Vilys ir kultūros ministrė Sigita Gasiūnienė.
Šiemet ordinu įvertinti Kamajų seniūnijos seniūnė Laimutė Vilimavičienė, seniūnijai vadovaujanti nuo 2012 m., ir buvęs jos pavaduotojas, praėjusį pirmadienį į užtarnautą poilsį išlydėtas Algirdas Bernotas, seniūnijai ir jos žmonėms tarnavusį 23 metus.
Seniūnė L. Vilimavičienė įvertinta už didelį darbą tęsiant, išsaugant ir gausinant Kamajų Respublikos tradicijas, sėkmingai telkiant Respublikos piliečius, rėmėjus ir gerbėjus dideliems darbams Kamajų krašto labui.
A. Bernotas apdovanotas už nuoširdų darbą atkuriant Kamajų Respubliką ir ilgametę veiklą gausinant, išsaugant ir puoselėjant Kamajų krašto tradicijas, už sąžiningą ir išradingą darbą savo pareigose, meilę savo krašto žmonėms.
Ordinai teikiami Kamajų Respublikos Prezidento V. Vilio dekretu.
Su švente kamajiškius sveikino Seimo narys Raimundas Martinėlis, rajono Savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas ir administracijos direktorius Andrius Burnickas, koncertu – gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupė.
Kamajų Respublikos laikas baigėsi „Nešpėtnų bernų“ ir Giulijos koncertu.
Tarsi sekmadienio „Kucui“ prasidėjusi tęsiasi Bobų vasara…

   


Rita Briedienė
temainfo.lt nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *