Pradžia » Aktualu » Jonas Dovydėnas: vargšas pasaulis, nemokantis lietuviškai

Jonas Dovydėnas: vargšas pasaulis, nemokantis lietuviškai

Publikavimo data: 2015-08-22

Svarbu, kad esi pats…

Nė nežinia, kodėl visai nesvarbu, kiek žmonių susirenka į Liudo Dovydėno premijos teikimo ceremoniją: tau pačiam reikšminga tai, kad čia esi tu pats, dalyvauji kūrybos ir dėmesio rašytojui šventėje. Tokia šiemet – jau aštuntoji, vėl surengta Rokiškio krašto muziejuje; premija už geriausią metų romaną buvo įteikta rašytojai, dailės istorikei, menotyros mokslų daktarei Kristinai Sabaliauskaitei už jos knygą  „Silva rerum III“, o ir visą istorinę trilogiją „Silva rerum“.

 

Jonas Dovydėnas

Priminti Lietuvai ir pasauliui

Nė nepastebi, kas sėdi prieš tave ar už tavęs: dėmesį pagauna premijos laureatas, jį sveikinantieji ir, žinoma, premijos steigėjo, rašytojo publicisto L.Dovydėno sūnus Jonas Dovydėnas, pastabus eruditas, suformavęs reikšmingiausią  4500 Eur  šalies literatūrinę premiją. Nors, anot jo paties, ne premija garsina jos gavėjus, o jie garsina ją, supranti: pasiteisino mecenato puoselėjamas tikslas  priminti Lietuvai, o ir pasauliui Liudo Dovydėno, įvykių iš Lietuvos išvaryto, daug vilties mūsų šaliai teikusio XX amžiaus literato, vardą.

 

Lyg niekur nieko…

 Kaip sako, Lietuva – mikroskopinis taškas, maža tauta. O pažiūrėkit, ką atsiekė! Atvažiuoja čia mūsų autoriai iš Londono, Paryžiaus, Izraelio. Ir man gaila pasaulio, kuris nežino lietuvių kalbos, negali suprasti, kokius lobius mes turime. Ne mes vargšai, o pasaulis yra vargšas, nemokantis lietuviškai, – kaip visada rimtai ir šmaikščiai kalbėjo J.Dovydėnas

Kas ne kas, o jis tikrai žino, kiek jaudulio šiemet reiškė premijos skyrėjų neapsižiūrėjimas, kad laureatė gyvena Londone, kad iki numatytos renginio datos ji gali nespėti atvykti. Tikras atsitiktinumas, kad šiomis dienomis ji buvo Lietuvoje, tik renginį keliomis dienomis teko atkelti. Betgi ar spės J.Dovydėnas atskristi iš Amerikos? Suspėjo. Pirmą kartą į Rokiškį jis atvyko su žmona.

Viskas surengta, visi sukviesti – apdovanojimo šventė vyko lyg niekur nieko.

 

Tarsi pati grafaitė Sofija

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė

O rašytoja K.Sabaliauskaitė atrodė kukli, nors ką tik jos kūrybą apžvelgusios literatūrologės Jūratės Čerškutės buvo sutapatinta su grafaite Sofija Tyzenhauzaite, pirmąja Europos rašytoja moterimi, rokiškėnų Tyzenhauzų ir Pšesdeckių biologiniu, kultūriniu ir istoriniu rezultatu. Iš aštuonių L.Dovydėno premijos laureatų K.Sabaliauskaitė – vienintelė moteris.

L.Dovydėno premijos laureatei, sakytum, truputį neramu buvo klausytis aktorės Dalios Michelevičiūtės skaitomos ištraukos iš pirmosios „Silva rerum” knygos, dar nepaženklintos romėnišku „pirmoji”, 3000 egz. „Baltų lankų” išleistos 2008-aisiais ir parduotos per tris dienas. Nė nežinai, gal rašytoja savo tekste, klausytojo sąmonėje plaukiančiame vaizdais, dabar norėtų kažką keisti ir tobulinti, jei tai apskritai įmanoma. Ji pastebimai kilsteli antakius, kai renginio organizatorė Rokiškio Juozo Keliuočios viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė, pateikusi rašytojos kūrybinės biografijos faktus, priminė: pirmosios „Silva rerum” dalies buvo 14 pakartotinų leidimų, o antra dalis perleista devynis kartus.

 

Tebėra perkamiausia

 2009 m. „Silva rerum” tapo „Metų knyga”; tais pačiais metais ji patapo Lietuvių literatūros instituto kūrybiškiausių knygų dešimtuko nugalėtoja; 2010 m. kritikai šį romaną įvardino kaip įsimintiniausią dešimtmečio knygą; rašytojai įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką”; knyga yra išversta į lenkų, anglų, latvių kalbas. Latvija šią knygą įrašė į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką, – vardino bibliotekos direktorė A.Matiukienė.

2012 m. ir antrą „Silva rerum” dalį skaitytojai pripažino „Metų knyga”, o 2014 m. pasirodžiusi trečioji tebėra perkamiausiųjų dešimtuke.

 

Nuspręsta vienbalsiai

Laureatę sveikino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas poetas Antanas A. Jonynas, priminęs, kad komisija – rašytojas Donaldas Kajokas, fotografas Antanas Sutkus, režisierius Algirdas Šlepikas, literatūrologės J.Čerškutė ir Jūratė Sprindytė  premiją vienbalsiai nusprendė skirti K.Sabaliauskaitei.

Rašytoją sveikino ir Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, apjuosęs ją laureatės juosta; Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius, jai įteikęs savo parengtą ir šiemet išleistą knygą „Operos ir meilės glėbyje. Irenos Jasiūnaitės prisiminimai”; gėles rašytojai teikė Seimo nario Vytauto Saulio patarėja Irena Pšalgauskienė, leidyklos „Baltos lankos” direktorė Kotryna Žukaitė, Panemunėlio pagrindinės mokyklos mokytoja Birutė Stašienė, sakiusi, jog Vilniuje keliavo romano „Silva rerum” įvykių vietomis.

Apkabino rašytoją ir operos dainininkė Raimonda Tallat-Kelpšaitė, ir pianistas Gytis Cinauskas, savo koncertu iki jautrumo papuošę meninę renginio dalį.

 

Ir visai negaila

Ir visai negaila laiko nukeliauti į Trumpiškio kaimą, netoli Čedasų: čia jau seniau pastatytas paminklinis akmuo L.Dovydėno tėviškei atminti, o neseniai – stendas, nuotraukomis ir tekstais perteikiantis rašytojo svarbiausius gyvenimo momentus. Stende surašyti visi aštuoni rašytojai ir jų romanai, įvertinti L.Dovydėno premija. Tai, ko gero, vienintelis paminklas pasaulyje, taip viešai įamžinęs literatūrinės premijos laureatus.

 

Rita Briedienė

Emilijos Briedytės nuotraukos


Komentarai 6 komentarai

  1. Geas parašė:

    Skaiciau visus 3!

  2. Rutė parašė:

    Kokia paprasta ta sabaliauskaitė.

  3. Tikra teisybė parašė:

    Gera būti ten kur gera, kur norisi būti ir su kuo norisi būti.

  4. Tikra teisybė parašė:

    Knyga vis dar nepraranda populiarumo, surasdama kelią į vis naujų skaitytojų širdis.

  5. Kuosa parašė:

    galėtų pagal ją pastatyti filmą, nes norisi matyti tas aprašytas gatveles ir kiemelius.

  6. Mokinė parašė:

    Dar vasara, dar galim pakeliauti po Vilnių, tomis senosiomis gatvelėmis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *