Juodupės gimnazijos respublikinė istorinė konferencija „2019-ieji – vienuolikos svarbių datų metai”


Lapkričio 29 d. vykusi Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos respublikinė istorinė konferencija „2019-ieji – vienuolikos svarbių datų metai” buvo skirta Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems atminties metams paminėti. Konferenciją organizavo Juodupės gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Rima Šimėnienė ir Rokiškio švietimo centras.
Konferenciją vedė gimnazistai Jovilė Černytė ir Mažvydas Čeičys.

 
Konferencijai – aštuoni pranešimai

Seimas išskyrė 11 atmintinų datų ir 2019-uosius skelbė Prezidento Antano Smetonos (1874–1944), Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933), Juozo Naujalio (1869–1934), Jono Žemaičio-Vytauto (1909–1954), Laikinosios sostinės atminimo, Lietuvos nepriklausomybės kovų atminimo, Lietuvos šaulių sąjungos, Pasaulio lietuvių, Jėzuitų misijos Lietuvoje, Vietovardžių bei Žemaitijos metais.
Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos respublikinės istorinės konferencijos „2019-ieji – vienuolikos svarbių datų metai” lektoriai – 9–12 klasių Kupiškio Šimonių pagrindinės, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto, Kamajų Antano Strazdo, Juodupės gimnazijų gimnazistai, rokiškėnas garbės šaulys Algis Veikšys ir Naujosios Akmenės jaunimo mokyklos istorijos mokytojas Ramūnas Znutas – aprėpė beveik visas atmintinas datas ir įvykius. Buvo perskaityti aštuoni moksliniai ar teatralizuoti pranešimai, parodyti du gimnazistų filmukai.
Konferencijos dalyvius pasveikino Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė. Konferenciją stebėjo ir apžvelgė Rokiškio krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis.


A. Smetona – ne koks nors piktas dėdė

Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos” rūmų IV g klasės gimnazistė (istorijos mokytojas Erikas Gaigalas) parengė pranešimą „Antanas Smetona – Lietuvos džentelmenas”.
Šmaikščiai pradėjusi pranešimą apie tai, kad pirmą kartą Smetonos pavardę ji perskaitė ant giros butelio „Smetoniška gira”, pranešėja nuteikė įdėmiam klausymui. Gimnazistė apžvelgė XX a. pirmos pusės tarptautinius įvykius, Lietuvos situaciją, A. Smetonos asmens bruožus – visa tai, kas du kartus šį žmogų atvedė į Lietuvos Prezidento postą, ir tai, kodėl du kartus jis buvo apkaltintas pabėgimu iš Lietuvos; tapo visai aišku, už ką jo autoritarinis valdymas pramintas aksominiu, o jo, politiko ir šalies vadovo, elgesys – džentelmenišku. Dėliodama faktus, paremtus šaltiniais ir savo įžvalgomis, pranešėja įtikino: A. Smetona – ne koks nors piktas dėdė ir ne giros ar grietinės pavadinimas.
Buvo įdomu klausytis G. Minkevičiūtės laisvo ir žaismingo dėstymo, justi, kaip puikiai ji išmano tai, apie ką kalba.


Jaunieji šauliai praranda pozicijas?

Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, Lietuvos garbės šaulys A. Veikšys apžvelgė visą Šaulių sąjungos 100-metį. Datos, istoriniai įvykiai, neįtikėtinas tarpukario laikotarpio Šaulių sąjungos populiarumas (1936–1938 m. sąjunga skaičiavo per 62 tūkst., dabar – apie 11 tūkst. narių), jos ideologų – Mato Šalčiaus, Vlado Putvinskio-Pūtvio, J. Tumo-Vaižganto, Adolfo Klimo, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų to meto rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų – leidžiamas laikraštis „Trimitas“, veiklos nutraukimas sovietiniais metais, 1990 m. vasario 15 d. atkuriamoji konferencija – visi šie įvykiai lėmė ir Rokiškio rajono šaulių sąjungos kuopų istoriją ir veiklą. Buvo atkurtos jaunųjų šaulių kuopos, 2015 m. Rokiškio 509 jaunųjų šaulių kuopai suteiktas 1949-ųjų vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, Rokiškio krašto garbės piliečio Leonardo Grigonio-Užpalio vardas. Tiesa, Rokiškio rajono jaunųjų šaulių aktyvumas išblėsęs, kuopa bejungia apie 200 narių.
– Aktyvumo nuoširdžiai pavydime biržiečiams, – sakė atsargos karininkas A. Veikšys, mielai dalyvaujantis moksleivių renginiuose, noriai dalinantis savo patirtį, beje, ir juodupiečius paraginęs grąžinti buvusį jaunųjų šaulių aktyvumą.


J. Tumui-Vaižgantui – du pranešimai

Kamajų Antano Strazdo gimnazijos III g klasės gimnazistė Rimantė Mičelytė, II g klasės – Agnė Venslovaitė, I g klasės – Justas Tervydis (mokytojos Regina Narvydienė ir Nijolė Markevičienė) savo literatūrinę kompoziciją „Vaikščiojanti šviesa“ skyrė rašytojo, kunigo J. Tumo-Vaižganto 150-osios metinėms paminėti.
Konferenciją tęsė Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų istorijos mokytojos metodininkės Dalytės Golubeckienės III klasės mokiniai Aiglė Andriūnaitė, Ernestas Jasiūnas, Eglė Mikšytė ir Ąžuolas Rudnickas, nagrinėję ir skaitę J. Tumo-Vaižganto laiškus.
Mokytoja R. Šimėnienė pasakojo: dar tuomet penktokui Ą. Rudnickui, savo mokyklai pelniusiam pirmą vietą konkurse „Aš myliu Lietuvą“, ji padovanojo ąžuolą.
– Ačiū, kad nepamiršai istorijos, – šįkart sakė jam mokytoja.


Salos – mano gimtinė

Kamajų A. Strazdo gimnazijos I klasės gimnazisto J. Tervydžio (istorijos mokytoja Alvyda Vadeikienė) filmukas apie Salas buvo skirtas Vietovardžių metams paminėti.
Miestelio istorija siekia XV amžių. Čia gyveno didikų Kęsgailų, Radvilų giminės. Dabartinius rūmus statė Marikoniai, vėliau juos už skolas perleidę Tyzenhauzams… Apžvelgta ir medinės, šiuo metu remontuojamos bažnytėlės istorija.
Dronu pakilta ir po Salų miestelį pasidairyta iš aukštybių. Tikrai: Salos savo kontūrais labai primena Lietuvą.
Į filmuką sudėtos ir žinios apie čia vykstančius žymiausius renginius, miestelį pamilusius kūrėjus, apie Salas juosiančio Dviragio ežero augmeniją ir gyvūniją…
– Salos – mano gimtinė, – su jautrumo gaida sakė filmuko autorius J. Tervydis.


Šimonių kraštas – Strazdelio įžvalgomis

Į kvietimą dalyvauti konferencijoje atsiliepė ir Kupiškio rajono Šimonių miestelio pagrindinės mokyklos auklėtiniai, kartu su istorijos vyresniąja mokytoja Sandra Ratkute parengę žaismingą tarmišką literatūrinę kompoziciją, vietovardžius apibūdinusia poeto kunigo Antano Strazdo, liaudyje Strazdeliu vadinamo, įžvalgomis.
Apie Lipkiškio kaimo pavadinimą Strazdelio mintis perteikė Mantas Rudžionis, apie Gegužinių – Mantas Guntulis, apie Inkliūzų – Evelina Stukaitė, apie Rūgštonių – Dominykas Šatkauskas. Kompoziciją apibūdino moksleivė Skaistė Bondarčiuk.


Klausimui ir atsakymui – tik trys raidės

– Be galo smagu pateikti dar vieną konferencijos pranešimą, kurį mūsų gimnazijai atvežė Naujosios Akmenės istorijos mokytojas Ramūnas Znutas. Turbūt niekam nekyla abejonių – mokytojo pranešimas skirtas Žemaitijos metams, – skelbė pranešėjai.
– Kada pirmą kartą paminėta Žemaitija? – teiravosi pranešimą „Žemaitija. 900 metų“ skaitęs svečias ir pačiam teko atsakyti: – 1219 m. žemaičių kunigaikščių taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Voluinės-Galicijos kunigaikštysčių.
Žemėlapiuose pranešėjas brėžė Žemaitijos – oficialios kunigaikštystės – ribas, ir turėjai pripažinti nežinojęs – Akmenė, Papilė, Kuršėnai – ne žemaičiai, o tik jų kaimynai žiemgaliai.
Pranešėjas išskyrė Lietuvai labai reikšmingus žemaičių mūšius – Saulės (1236 m.), neteisėtai primirštą Skuodo (1259 m.), Durbės (1260 m.), asmenybes – žemaičių seniūną Joną Karolį Chodkevičių, ėjusį aukščiausias Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigas, Chodkevičių visą giminę, Simoną Stanevičių, Dionizą Pošką, Motiejų Valančių, daugybę kitų ir, žinoma, Tadą Blindą.
– A y?
– Y.
Nedaugžodžiauja, anot pranešėjo, žemaičiai. Jei, žinoma, iš viso supranti, ko klausiama dviem raidėmis, o atsakoma viena. Taigi pranešėjas iš Naujosios Akmenės dar ir kalbėti žemaitiškai mokė.


Jono Žemaičio-Vytauto metams

– Man partizanas – mano tautos herojus, mano Lietuvos didvyris, – sakė Juodupės gimnazijos IV g klasės gimnazistė Martyna Povilavičiūtė (istorijos mokytoja ekspertė R. Šimėnienė), skaičiusi pranešimą apie Joną Žemaitį-Vytautą.
Šia asmenybe M. Povilavičiūtė domisi seniai, kaip pati sakė, perskaitė daug straipsnių apie J. Žemaitį –Vytautą, vieną žymiausių partizanų vadų, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos prezidiumo pirmininką, ketvirtą Lietuvos Prezidentą.
– Būkite patriotiški! Mylėkite Lietuvą. Domėkitės ir savo šalies, ir savo krašto istorija, – ragino ir linkėjo pranešėja, mokytojus, beje, apibūdinusi keleriopai: vieni – perteikiantys žinias, kiti – nuoširdūs patarėjai, treti – tampantys gyvenimo pavyzdžiais ir autoritetais; pastarasis apibūdinimas skirtas istorijos mokytojai R. Šimėnienei.
O už galimybę savo žinias sudėti į filmuką „Jonas Žemaitis-Vytautas” M. Povilavičiūtė dėkojo visai savo klasei, atkūrusiai 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo įvykį.
– Būkite patriotiški! Mylėkite Lietuvą. Domėkitės ir savo šalies, ir savo krašto istorija, – ragino ir linkėjo pranešėja, mokytojus, beje, apibūdinusi keleriopai: vieni – perteikiantys žinias, kiti – nuoširdūs patarėjai, treti – tampantys gyvenimo pavyzdžiais ir autoritetais; pastarasis apibūdinimas skirtas istorijos mokytojai R. Šimėnienei.
O už galimybę savo žinias sudėti į filmuką „Jonas Žemaitis-Vytautas” M. Povilavičiūtė dėkojo visai savo klasei, atkūrusiai 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo įvykį.
Filmukas buvo kuriamas Plunksnočių miško Juozo Bulovo–Ikso būrio bunkeryje, atstatytame 2004 m. Gimnazistai rengėsi partizanų uniformomis, skolintomis iš Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose. Štai ir vėl prireikė, jų, partizanų uniformų, Rokiškio verslo klubo lėšomis siūtų Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos.
– Dėkoju muziejininkui Valiui Kazlauskui, geranoriškai mums paskolinusiam partizanų aprangą, – sakė konferencijos organizatorė mokytoja ekspertė R. Šimėnienė.


Dėmesys konferencijai

Konferenciją stebėjęs istorikas G. Kujelis prisipažino: didžiulis Lietuvos švietimo sistemos trūkumas yra tai, jog nerengianos savo krašto istorijos pamokos. Ši konferencija, anot jo, ir yra tokia pamoka. Istorikas apžvelgė visus pranešimus ir pasidžiaugė: puiku, kad vyko renginys, uždegantis vaikus ieškojimui; toks turėtų būti rengiamas ir kitais metais.
Dėkojo už konferenciją ir jos organizatorė, mokytoja ekspertė R. Šimėnienė, išsiuntusi 70 kvietimų joje dalyvauti, ir išvardinusi tuos, kurie atsiliepė iš karto ir iš tiesų atvyko.
Juodupės gimnazijos konferenciją rėmė Seimo narys Jonas Jarutis, savo produkcija – Ilzenbergo dvaras ir Laimutės Sadauskienės įmonė.
Kiekvienas konferencijos dalyvis buvo įvertintas diplomais, dovanėlėmis.

  [gallery_box] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_2.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_3.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_5.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_6.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_7.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_7a.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_8.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_10.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_11.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_12.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/12/juodupe_konferencija_13.jpg” descr=”” title=””] [/gallery_box]  

Rita Briedienė

Emilijos Briedytės nuotraukos