Stiklo vitrinose – kaklaraiščių margumynas. Tik įėjęs į parodos salę apgaulingai susižavi jų gausa. „Rokiškio muziejininkams perdaviau 135 kaklaraiščius. Sakė, 21 netilpo“, – šypsojosi diktorius, čia pat prisipažinęs, jog savo kolekcijoje jų turi apie 900.
Vis dėlto ne kiekyje esmė. Anot J.Šalkausko, jis – net ne vienintelis, kolekcionuojantis kaklaraiščius. Kartą vartydamas spaudą jis aptikęs informaciją apie kolekcininką, jų sukaupusį per 300. „Iš nuotraukų supratau: jie gražūs, bet klasikiniai. Šio žmogaus kolekciją akimirksniu gali surinkti parduotuvėje, va, taip suglėbęs rankomis visus jos kaklaraiščius“, – sakė diktorius. Jo kolekcija kitokia…
Kaip ir dera tikram kolekcininkui, J.Šalkauskas savo kaklaraiščius yra suskirstęs temomis: tinkantys valstybės ir svarbiausioms šalies šventėms, profesinėms dienoms, istoriniams įvykiams, ypatingoms progoms, sportiniams renginiams, šokiams, muzikai, laisvalaikiui… Vien kalėdinių kaklaraiščių – per 150. Būdamas aistringu keliautoju kaklaraiščius jis perka įvairiose šalyje. J.Šalkauskas galėtų parašyti labai nenuobodžią knygą apie tai, kaip kiekvienas eksponatas pateko į jo kolekciją.
Apie tris dešimtmečius Lietuvos radijo diktorius renka kaklaraiščius. Per tą laiką gerokai išmaišytas visas pasaulis, dirbta ir fotografuota penkiose – 1998 m. Nagano (Japonija) ir 2002 m. Solt Leik Sičio (JAV) žiemos; 2000 m. Sidnėjaus (Australija), 2008 m. Pekino (Kinija) ir 2012 m. Londono (Anglija) vasaros – olimpinėse žaidynėse.
„Iš kiekvienos šalies stengiuosi parsivežti tik tam kraštui būdingą kaklaraištį“, – sakė J.Šalkauskas ir pasakojo patirtus nuotykius ieškant kaklaraištinių ypatumų. Štai jis užeina į mažą vietnamiečio parduotuvėlę ir prašo šiam kraštui būdingo kaklaraiščio: tai, kas yra už prekystalio, jam netinka. „Plataus ar siauro jums reikia?“ – 
paklausė pardavėjas. Netrukus jis sėdo ant motorolerio ir atvežė du ryškiai raudonus kaklaraiščius – platų ir siaurą – su Vietnamui būdingu geltonu ornamentu.
O štai Šri Lankoje kolekcininkas nė nebesitikėjo įsigyti kaklaraiščio. Pačią pirmą kelionės dieną užsiminęs apie tai gidui, atsakymą gavo tik likus dienai iki išskrendant namo. „Važiuojam…“ – pasakė jis lietuviui. Už 5 dolerius nusipirkęs vienspalvį rusvos spalvos kaklaraištį J.Šalkauskas kartu su gidu užsuko pas siuvinėtoją. Š i pažadėjo: rytojaus rytą darbas bus baigtas. Jos kambarėlyje – mažutės staklytės, kompiuteris… Kitą rytą į viešbutį buvo atvežtas anas, rusvas, kaklaraištis su Vietnamo žemėlapiu. „Neįsivaizdavau, kiek man tai kainuos. Bet jau nebebuvo, kur trauktis – mokėsiu tiek, kiek reikės. Paprašė trijų dolerių. Europoje už tokius unikalius kaklaraiščius moku 60-70 eurų“, – pasakojo J.Šalkauskas.
Kolekcijoje – Estijai ir Latvijai, Skandinavijos, Rytų ir daugybei pasaulio šalių skirti kaklaraiščiai. O Izraelio motyvų – net 12.
Bene 10 kolekcijos eksponatų sukurta paties kolekcininko užsakymu. 2009 m. Lietuvos 1000-mečio kaklaraištis su Vyčiuku pačiame jo centre buvo išaustas Honkonge. „Taip pigiau…“ – be jokio šypsenos pasakė V.Šalkauskas.
Ši paroda unikali ir tuo, kad ji gyva: kaklaraiščiai nešiojami, kasdien – vis kiti. J.Šalkauskas išsitraukė juodą odinį dėklą ir parodė, kokius ryšės pastarosiomis dienomis: Vilniaus „Skamba skamba kankliai“ renginiuose jis puošis žento dovanotu mediniu… Tikra tiesa, yra ir toks, sunarstytas ir nedidukių medinių detalių. 
Sostinės šventėje jis ryšės ir gintarinį, prieš 7 metus įsigytą tarptautinėje juvelyrikos parodoje „Amber Trip“, kasmet rengiamoje Vilniuje. Šiųmetėje parodoje meistrai, pamatę J.Šalkausko gintarinį kaklaraištį, prašė jį parduoti atgal, mat šis iš mažyčių gintarėlių suvertas ypatingomis kilpelėmis…
J.Šalkauskui geriausia dovana – kaklaraištis. Jų – net du – yra dovanojęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, bendradarbiai, draugai ir pažįstami.
Rokiškio krašto muziejaus Dailės skyriaus vedėja Dalia Kiukienė parodos atidarymo renginyje J.Šalkauskui įteikė rokiškėniškais ornamentais austą juostą kaklaraištį. Ne tiek daug, tačiau kolekcijoje jis turi ir juostų.
Parodą aplankė ir tądien Rokiškyje koncertavęs maestro Virgilijus Noreika. Kažkas linksmai šūktelėjo: „Prašom pažiūrėti šlipsų!“ Maestro kilstelėjo ranką ir ėmė teatrališkai pasakoti: „Rašo sūnus tėvui laišką: „Man viskas gerai. Nusipirkau šlipsą. Rytoj eisiu į konservatorijos paskaitas. O tėvas jam atrašo: „Gerai, kad nusipirkai šlipsą – kojoms bus šilčiau“. Pats skaičiau šį laišką. Tačiau šioje parodoje – ne šlipsai. Tai – puiki kaklaraiščių kolekcija, labai įvairi, suskirstyta temomis, inteligentiška.“
Rokiškyje J.Šalkauskas puošėsi istorinėmis nuotraukomis „iliustruotu“ kaklaraiščiu. Tokį, kaskart ryšintį vis kitokį kaklaraištį, ir pažįsta Rokiškio krašto muziejaus specialistai, nuolat sutinkantys jį „Litexpo“ parodose. Prieš penkerius metus imta kalbėti apie tai, jog Rokiškio dvare reikia rengti J.Šalkausko kaklaraiščių parodą. Ir štai muziejaus 80-mečio proga ji atidaryta. Beje, tai pirmoji J.Šalkausko kaklaraiščių paroda.
temainfo.lt
Reginos Baltrūnienės nuotraukos