Pradžia » Aktualu » Ką pasakoja Kupiškio piliakalnio legenda?

Ką pasakoja Kupiškio piliakalnio legenda?

Publikavimo data: 2015-11-14

Padavimas

Seniai seniai gyveno du milžinai: vienas Paketurių kaime, kitas — Aukštupėnų kaime. Juos abu skyrė Lėvens upė ir slėnis. Jiedu mėgo pypkiuodami pasikalbėti. Jų pypkės buvo ilgos ir susisiekdavo toj vietoj, kur dabar yra piliakalnis. Kada abu milžinai baigdavo pypkiuoti, tada jie pelenus iškratydavo ten, kur jų pypkės susisiekdavo. Jie tiek ilgai gyveno, kad ilgainiui iš pypkių pelenų susidarė kalnas, Kupiškio piliakalnis.

 

Ko gero, kiekvienas yra girdėjęs Kupiškio piliakalnio atsiradimo legendą. Ji prisimenama įvairių miesto švenčių metu. Tačiau ką mums ši istorija pasakoja? Ar tai tik gražus mitas apie miesto piliakalnio kilmę?

Nesunku atsekti, ką šioje istorijoje galėtų reiškti milžinai. Pavyzdžiui, Maironis milžinų kapais vadina vietą, kurioje kovėsi ir žuvo drąsūs mūsų protėviai. „Esą tai senų/ kapai milžinų…” – rašė poetas.

Ir Lietuvių kalbos žodynas milžinkapį aiškina kaip senovės didvyrių (milžinų) laidojimo vietą, supiltą kalvą. Šis aiškinimas milžinus sieja su protėviais, didvyriais, „dideliais vyrais“. Milžinais buvo vadinami karaliai, kunigaikščiai, garsios giminės atstovai ir t.t.

Pasakose milžinai didelius darbus dirba, kalnus kilnoja ir pasaulį formuoja.

Taigi galime daryti išvadą, kad milžinai – tai žmonės, stipresni, sumanesni, drąsesni už kitus ir istorijoje palikę gilius pėdsakus.

Dūmas yra pranešimas, žinia, sklindanti iš kaitraus šaltinio. Jeigu dega miškas, žmonės pirma pamatys dūmus, po to – ugnį. Gyventojai dažnai patys naudodavo laužą kaip komunikacijos priemonę: iš toli matomi dūmai pranešdavo apie pavojų ar kitą svarbų įvykį. Ši dūmų ypatybė kuria jo simbolinę pranašišką prasmę.

Pypkė – išminties simbolis. Jos dūmai kyla į viršų, į dausas, pas dievus. Dūmas iš burnos keliauja į dangų. Tai simbolizuoja mistinį pokalbį su kažkuo, esančiu virš debesų. Pypkė dažnai naudojama įvairiuose senoviniuose ritualuose, ypač Šiaurės Amerikos indėnų tradicijoje, kaip priemonė susiekti su dievais. Toks mitologinis mąstymas nesvetimas ir mūsų tautai.

Jeigu šią pypkės simboliką pritaikytumėme žiniai apie dviejų milžinų tarpusavio pypkavimą, sukurtume istoriją apie didžiavyrių bendravimą: jo metu dūmai kilo į viršų, o žemyn byrėjo pelenai – materialus pokalbių rezultatas: po kiekvieno milžinų ilgo „dūmojimo” kilo piliakalnis.

Yra hipotezių, kurios teigia, kad piliakalniai – dirbtinai, žmogaus rankomis supilti kalnai. Kyla klausimas, kokios stiprios, vienijančios idėjos reikia, kad žmonės imtųsi tokio darbo? Tais laikais, kai technika tebuvo labai primityvi, tokį milžinišką darbą, ko gero, turėjo dirbti kelios kartos.

Arba piliakalnis – pilies kalnas –- buvo senovės žmonių gyvenvietė. Ankčiau miestai prasidėdavo nuo piliakalnio ir jo pagrindinių įtvirtinimų. Tai buvo vieta, į kuria žmonės susibėgdavo bendriems reikalams…

Taigi kalno „supilamą“ galime suprasti, kaip žmonių suvienijimo, bei bendruomenės kūrimo metafora. Tada sakytumėme, kad legenda byloja ne apie žemių pilimą, o apie gyventojų pritraukimą: vienas milžinas „pylė“ iš rytų, t. y. Aukštupėnų, kitas – iš vakarų, iš Paketurių. Suvieniję žmones iš įvairių kraštų „supylė“ Kupiškio gyvenvietę – piliakalnį.

Sudėję visus šiuos samprotavimus į vieną krūvą, gauname pasakojimą apie miesto įkūrimą. Apie sumanių dydžiavyrių intelektualines pastangas burti žmones į bendrą struktūrą – miestą, pilį – bendriems projektams.

O gal kalba sukasi net ne apie žmones?

„Jie tiek ilgai gyveno, kad ilgainiui iš pypkių pelenų susidarė kalnas, Kupiškio piliakalnis“ – legendos sakinys tarsi pabrėžia, kad milžinai pypkiavo ilgiau negu trunka žmogus gyvenimas. Taip ilgai gali gyventi idėjos, kurios, perduodamos iš lupų į lūpas, pergyvena pasakotojus. Ši buvo tokia stipri, kad „supylė“ Kupiškio piliakalnį.

Kas vertė milžinus taip ilgai laužyti galvas?

Šiais migracijos laikais Kupiškio gyventojai išplaukia į plačiuosius vandenis. Kyla grėsmė, kad miestas ištuštės, ir prireiks jį kurti iš naujo. Legenda mums užduoda labai svarbių klausimų. Ar atsiras milžinas, kuris sugebės sustabdyti likusiuosius, grąžinti išbėgiojusiuosius. Kieno „padūmojimai“ žmones suartins? Kokia milžiniška idėja kupiškėnus suvienys kalnams pilti? Juk negali būti, kad Kupiškio milžinai tiek daug rūkė vien norėdami pranešti blogą žinią…

Paulius Briedis

Komentarai 8 komentarai

  1. Kažkaip parašė:

    kaistai neįprastai įdomiai.

  2. Turi parašė:

    Kiekviena legenda turi savo paslaptį.

  3. Pypkė parašė:

    Aš manau, kad pypkiuot pradėta daug vėliau, nei atsirado piliakalniai, vadinas, padavimai atsirado daug vėliau?

  4. Pajieška parašė:

    Vis dar atrandama naujų piliakalnių ir net visai arti mūsų, praeidavom, net neįtardami, kad tai piliakalnis.

  5. Nu įdomiai parašė:

    čia susukot.

  6. Arnas parašė:

    labai į temą pataikei. Tik nežinom dar atsakymų į visus klausimus. Bet, tikiuosi, rasim.

  7. Blemba parašė:

    reikia rasti.

  8. Jaučiu parašė:

    Aš jaučiu, kad Kupiškyje kažkas keičiasi. Gal žmonių nuomonė apie miestą? Jaučiu, kažkaip jau kitaip. Tikriau, pastoviau, tvirčiau. Nemoku apibūdint.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *