Kaip praneša Panevėžio apskrities VPK komunikacijos grupė, rugsėjo 2 d. Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Biliūnų kaime griaunant vienkiemio sodybą buvo rasti daiktai, panašūs į sprogmenis. Įvestas planas „Skydas“.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo grupės specialistai nustatė, kad tai – Antrojo pasaulinio karo šešios 82 mm ir septynios 81 mm minosvaidžio minos. Jos sunaikintos vietos laukuose. Planas „Skydas“ buvo atšauktas 15.35 val.
Įvykį paprašėme pakomentuoti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kapitono Arnoldo ANELAUSKO. Jis sutiko atsakyti ir į kitus klausimus.
– Kaip šiame name galėjo susikaupti toks minų arsenalas?
– Dideli kiekiai sprogstamųjų užtaisų labai dažnai aptinkami vykdant žemės kasimo darbus. Šiuo konkrečiu atveju rasti užtaisai taip pat yra antrojo Pasaulinio karo „palikimas“. Remiantis gyventojų pasakojimu galima daryti prielaidą, kad karo metu klėtyje buvo laikomas sprogmenų arsenalas, todėl labai didelė tikimybė, kad šioje vietoje sprogmenų dar bus rasta.
– Kai temainfo.lt paskelbė rašinį „Radiniai, tiksintys mirtį“, klausimų kilo ir patiems skaitytojams. Štai vienas pilietis turbūt labiau stebisi, negu klausia: kiek gi tų sprogmenų gali būti? Ar patiems išminuotojams kelia nuostabą nesiliaujantys pranešimai apie karo laikų radinius?
– Taip, jis turi savo muziejų. Jame eksponuojami ir operacijų metų vykdomo sprogstamųjų užtaisų neutralizavimo fragmentai.
– Koks seniausias rastas sprogmuo?
– 1991-ųjų pabaigoje atkūrus Lietuvos kariuomenę buvo pradėtos sprogmenų neutralizavimo operacijos. Pirmasis sprogmenų neutralizavimas atliktas 1991 m. rugsėjo 20 d.
– Štai kitas skaitytojas rašo: „Tarybinais laikais lyg ir nerasdavo tų minų. Gal jos – ne karo laikų?“ Papasakokit apie radinius: jų pobūdį, sprogmenų kategoriją, pavojingumą.
– Visi kariniai (standartiniai) sprogmenys, randami LR teritorijoje, yra pavojingi: jie ir sukurti žudyti ir griauti. Kiek mums žinoma, seniau sprogmenų neutralizavimo operacijos vykdavo, tačiau reakcija į šią grėsmę nebuvo tokia operatyvi. Šiuo momentu į tokio tipo incidentus reaguojama ypač greitai, nes mes esame ne okupantų kariuomenė, kuriai galbūt ne taip ir rūpėjo šio krašto žmonių susidūrimai su sprogmenimis, likusiais po pirmojo ir antrojo Pasaulinio karų.
Lietuvoje randama įvairių tipų standartinių sprogstamųjų užtaisų (aviacinių bombų, artilerijos sviedinių, minosvaidžio minų, prieštankinių ir priešpėstinių minų, raketų ir t. t.), kurių pavojingumo kategorijos skiriasi, priklausomai nuo sprogmens sprogdiklio būklės. Galima teigti, kad visi užtaisai, turintys savyje sprogstamųjų medžiagų, gali sprogti, todėl yra labai pavojingi.
– Ką reiškia planas „Skydas“?
– „Skydas“ – tai planas, kuris įvedamas esant ekstremaliai situacijai, susijusiai su sprogstamaisiais užtaisais. Visos reikiamos tarnybos vykdo numatytas funkcijas. Šis planas įvedamas tam, kad ekstremali situacija kuo greičiau būtų sustabdyta.
– Dar vienas susirūpinusio skaitytojo klausimas: „O tai pačių „sapiorų“ nežuvo nė vienas?
– Nuo nepriklausomybės atgavimo vykdant daugybę standartinių sprogstamųjų operacijų kol kas nėra žuvęs nė vienas išminavimo specialistas. Tai dar kartą įrodo ypač aukštą pasirengimo ir profesionalumo lygį.
– Tačiau išminuotojai išgyvena nerimą: juk ant jų neštuvų – galingas sprogmuo. Kokie žmonės renkasi šią profesiją? Ar daug jos atstovų?
– Norint būti išminuotoju, neužtenka tik noro. Reikalingos ir tam tikros asmeninės savybės: gebėjimas esant ekstremaliai padėčiai tinkamai vertinti situaciją, laiku ir vietoje priimti ryžtingus ir teisingus sprendimus bei daugybė kitų savybių, kurios būtinos tinkamai vykdyti pavestas užduotis. Išminuotojo parengimas trunka daug metų – karys „užgrūdinamas“ ir geba priimti tinkamiausius sprendimus kritinėse situacijose.
Lietuvos kariuomenėje yra pakankamai išminuotojų, kad deramai būtų užtikrintas visuomenės saugumas nuo grėsmę keliančių sprogmenų.
– „Inžinieriau, negailėk prakaito, brolių gyvybę saugai!“ – tai išminuotojų šūkis ar kiekvieno jų asmeninis kredo?
– Tai yra visų inžinierių šūkis, ne vien tų, kurie dirba su sprogmenų neutralizavimu. Šis šūkis simbolizuoja kiekvieno inžinieriaus pasiryžimą ir kartu atsakomybę: nuo jo veiksmų priklauso ir kitų likimai. Išminuotojai, negailėdami jėgų ir savo laisvo laiko, neutralizuoja sprogmenis. Atpildas už tai – išsaugotos gyvybės ir žmonių padėka. Tai labai motyvuoja.
– O kas buvo Juozas Vitkus? Kodėl būtent jo vardu pavadinta Inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo grupė?
– Visų pirma, jo vardu pavadinta ne sprogmenų neutralizavimo grupė, o visas Inžinerijos batalionas, į kurio sudėtį įeina Sprogmenų neutralizavimo kuopa.
– Atsiprašau…
– Pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis yra ne vien vardas – tai ir mūsų kredo atspindinti asmenybė iš didžiosios raidės. Jis buvo tarpukario Lietuvos karininkas, turėjo didelę aštuonių asmenų šeimą. Bolševikams okupavus Lietuvą, jis išsižadėjo savo asmeninio gyvenimo, įsijungė į partizaninės kovos organizavimo darbą ir pačią kovą, o vėliau paaukojo savo gyvybę vardan Lietuvos. Mūsų bataliono tinklapyje www.sprogmenys.lt yra daugiau faktų apie šią nuostabią asmenybę.
– Dėkoju Jums už pokalbį. Nuoširdžiai linkiu sėkmės!
Kalbėjosi Rita Briedienė