Kelionė, iš kurios negrįžtama: iš Andoros kalnų teks trauktis

www.kristalai.eu

 

Naktis buvo audringa, vėjas košė toks stiprus, kad, rodės, namą gabalais išnešios. Jautėmės saugiai. Mėginau įsivaizduoti, kaip tokią naktį. reikėtų praleisti palapinėje.

Ryte vaizdas buvo nuostabus, nors ir dengė žemę geras sluoksnis sniego.

Vakar buvo atvykusi nuostabi keliautojų pora. Su jais šiandieną aplankėme neįtikėtino grožio kalnų ežerą. Išsimaudžiau jame. Upių vanduo skaidrus, tinkantis gerti. Aplinkui vaizdai tokie nuostabūs, kad galima būtų stebėti viską ištisas dienas.

Atsisveikinę su naujais draugais, keliavome toliau. Priėjome dar vieną namą keliautojams. Tik užsikūrę ugnį supratome, jog mes peršalę iki kaulų gilumos. Mums šilumos labai reikėjo.

Išgirdome orų prognozę: po dienos prasideda lietūs, pūgos, kalnuose temperatūra nukris iki stipraus minuso. Mūsų miegmaišiai netinka tokiam orui: iš Andoros kalnų teks trauktis…

Šis namas labai didelis, gražus ir jaukus. Miegosim antrame aukšte, į miegmaišius lysime šiltai apsirengę, ant viršaus klosimės palapinę. Gaila tik, kad maistas baigiasi… Žmonių sutinkame gana daug, matėme gal tris poras. Iš kitos kalno pusės vietiniai čia privažiuoja automobiliu ir pasirenka bėgti maršrutą žemyn. Kiti ateina nešini mažu bagažu ir šiltai apsirengę. – pasiruošę specialiai Andorai.

Paukščiai ir vėjas – čia visada maloni muzika. 

Į Andorą ketinam grįžti kelionės pabaigoje, arba kitą kartą. Visam mėnesiui. Juolab kad kelionė iki čia kainuoja apie 60 Eur. Įrangą jau turime, maistas kainuoja tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Norint pasilikti čia gyventi, minimali alga turėtų būti apie 1 000 Eur. Na, apytikriai. Tačiau mylim mes Lietuvos žemę. Puoselėjame viltis ir nuoširdumą: linkime, kad mūsų žmonės būtų stiprūs, kritiškai mąstantys, laimingi bei ilgai gyventų meilėje ir klestėtų.

 

Jūratė Gliaudelytė, Linas Juozėnas

Autorių nuotraukos